Suabejota verslo ir viešojo kapitalo partneryste

Juozapas Paškauskas
lrt.lt

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (3P) galima tiek vystant labai stambius projektus (pvz., „Leo LT"), tiek kuklesnius (statant ligonines ar tiesiant kelius), teigia bendradarbiavimo šalininkai. Kritikai įrodinėja, kad tai tik rizikingas „apskaitos triukas", už kurį anksčiau ar vėliau susimoka visuomenė. Pasak jų, dėl tokios partnerystės D. Britanijoje ligoninės sumažėjo trečdaliu, o sveikatos paslaugų įkainiai šoktelėjo.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (3P), pasak šalininkų, padeda įgyvendinti projektus, reikalaujančius didelių kapitalo investicijų, efektyviai sprendžia visuomeninės infrastruktūros plėtros problemas.

Tačiau tiek Slovakijos sveikatos apsaugos ekspertai, tiek ekonomikos profesorius Davidas Price`as iš Edinburgo universiteto tikina, kad privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimas yra rizikingesnis ir, galų gale, visuomenei kainuoja brangiau.

Pasak jo, pigiausias būdas viešajam sektoriui pritraukti daugiau pinigų yra valstybinis skolinimasis. „Kai dėl visuomeninės naudos skolinasi privatus kapitalas - būtent taip ir yra 3P - visada atsiranda papildomos išlaidos", - teigia Edinburgo universiteto ekonomistas.

D. Price`as taip pat paneigia ir įsitikinimą esą privatus kapitalas efektyviau kontroliuoja 3P projektų vykdymo kokybę, tačiau šio jau beveik du dešimtmečius kartojamo teiginio įrodyti beveik neįmanoma.

„Valdžia sako, kad vykdant 3P projektus, nepaisant papildomų finansinių išlaidų, gali sutaupyti daugiau pinigų. Bėda ta, kad iki šiol nėra jokių tai įrodančių faktų. Tiesą sakant, D. Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos pateikti įrodymai rodo, kad galutinę kainą lemią pabrangę paslaugų įkainiai", - sako jis.

Pasak tyrimų, dėl 3P projektų ligoninės D. Britanijoje turi 30 proc. mažiau lovų nei viešosios, kurias šios pakeitė. Taip pat tam, kad būtų sumokėtos visada atsirandančios papildomos išlaidos, prireikia apkarpyti ir kitas paslaugas.

Triukas skolų paslėpimui

3P yra nieko daugiau už apskaitos „triuką", kuriuo siekiama paslėpti privataus sektoriaus skolą - tai leidžia eurozonos ekonomikoms laikytis griežtų Mastrichto kriterijų, rašoma portale euractiv.com.

Pasak ekonomisto D. Price`o, vyriausybės mėgsta 3P, mat „popieriuje" jos sumažina viešojo sektoriaus skolas, nors, akivaizdu, skolos vis tiek lieka.

„Valdžia, kuri nori atrodyti išmintinga, stengiasi mažinti skolas. 3P investicija dažniausiai nelaikoma valdžios skola. Taigi tai yra tam tikras triukas išlaikyti teigiamą viešųjų finansų balansą", - įsitikinęs britų ekonomistas.

Anot D. Price`o, bankrutavus privačiam partneriui - tai visada gali atsitikti - projekto skolos lieka valstybei. „Londono metro atveju, 400 mln. svarų (beveik 1,5 mlrd. Lt) skola pernakt buvo perduota viešajam sektoriui, mat privatus investuotojas bankrutavo", - teigia ekonomistas.

Pasak britų ekonomisto, Europos Komisija, skatinanti 3P bendradarbiavimą, nesiėmė priemonių mažinančių tikimybes, jog privatus kapitalas bankrutuos.

3P populiarėja ir naujose Sąjungos narėse

Valdžios ir privataus kapitalo bendradarbiavimas tampa Vakarų Europoje jau populiariu instrumentu, pritraukiančiu kapitalą, iš kurio būtų finansuojami transporto infrastruktūros projektai, ligoninių bei mokyklų statybos. Ši mada, rašoma euractiv.com, plinta ir rytinėje Europos Sąjungos pusėje. Teigiama, kad Didžioji Britanija, kurioje 3P bendradarbiavimas turi seniausias tradicijas, rytinėse ES valstybėse tampa pavyzdžiu.

„Taip, labai pritarčiau, kad taip ir būtų", - su 3P projektų vystymu sutinka Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulius. Pasak politiko, šiuos projektus būtų galima vystyti labai įvairiose srityse: infrastruktūros, mokyklų ir ligoninių statybų sektoriuje.

„Siūlyčiau diegti D. Britanijoje daugybę metų taikomą praktiką, kai savivaldybių ir valstybės investavimo projektai nebūtų apskritai vykdomi tol, kol nėra įrodyta, kad negali būti kitaip", - sakė K. Masiulis.

Pasak jo, jei steigiant „Leo LT" būtų buvusios išklausytos kritikų pastabos, šiandien bendrovė gerai funkcionuotų ir jos nereikėtų naikinti. K. Masiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad „verslas kai kuriuos projektus suorganizuoja daug pigiau" ir pateikė „Rubicon group" valdomos „Siemens" arenos pavyzdį: jos statyba kainavo apie 80 mln. Jei tokią areną statytų valstybė, kainos šokteltų net 2-4 kartus.

Konservatoriaus manymu, sėkmingo viešojo intereso gynimą kuriant 3P projektus simbolizuoja „Mažeikių nafta": nepaisant įvairiausių niuansų, nuostolingai veikianti įmonė atėjus privačiam kapitalui atsitiesė, o valstybė iš parduotų akcijų uždirbo kelis šimtus milijonų litų.

„Mano siūlymas - maksimaliai skaidrus procesas [...]. Komisija įvertina, kad siūlomas variantas yra tinkamas ir pradeda derybas su siūlytoju. Derybų objektas galėtų būti laikas, po kurio tas objektas taptų valstybiniu, - apie savo 3P projektų viziją kalbėjo politikas. - Investuotojas pats rūpinasi investicijų pritraukimu, o valstybė dalyvautų tik teisiškai pagelbėdama".

Konservatorius pridūrė, kad jo kuriamame įstatymo projekte valstybė prisidėtų tik teisiškai, tačiau netaptų projekto dalininke ir taip išvengtų galimų problemų, jei bankrutuotų privatus dalininkas.

„Turi būti labai aiškiai išbalansuotos galima žala ir galima nauda. Kad nebūtų taip, kad susidėjo po 50 proc. Tai visas pelnas tik tai verslui, o jeigu nuostolis - valstybei. [...] Kad neateitų žvirbliai, kurie kažką pamaskatavo, pasidarė „biznį" statybos metu, gavo naudą iš to ir ano, nusigriebė dar kokią nors putą, o paskui patys išnyko [...]. Tokių dalykų neturėtų būti", - sakė K. Masiulis.

Pernai Europos Komisija išplatino direktyvas, kuriomis ES ekonomika būtų gaivinama ją skatinant būtent per 3P programas. Pagrindinės šio bendradarbiavimo sritys būtų gamybos (investicijos į ateities technologijas), statybos (sumažinti energijos išteklių naudojimą) bei automobilių (investicijos į „žaliąsias" susisiekimo priemones) sektoriai.

Verslas: reikalingas dalykas

Vienas iš stambiausių Lietuvos verslininkų Ignas Staškevičius teigė, kad privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimas yra „reikalingas dalykas". „Tai išties geras ir efektyvus sprendimas, galintis efektyviau nei dirbant atskirai išspręsti kilusius klausimus ir iššūkius", - sakė „NDX energijos" valdybos pirmininkas.

Pasak jo, ar viešo ir privataus kapitalo bendradarbiavimas bus vystomas ateityje priklauso „nuo Vyriausybės ir savivaldybių pozicijos". Jis pridūrė, kad bendradarbiaujant taip pat labai svarbi ir visuomenės nuomonė, o ši po „Leo LT" skandalo neigiama.

„Per „Leo LT" projektą viešo ir privataus sektoriaus partnerystė buvo gerokai sukompromituota. Manau, kad bent kurį laiką Lietuvoje tai apsunkins 3P projektų vystymą", - manė verslininkas.

I. Staškevičius lrt.lt teigė, kad verslo ir visuomeninio kapitalo partnerystė galima beveik visur: energetikos, sveikatos apsaugos, švietimo, komunalinio ūkio, infrastruktūros sektoriuose.

Lrt.lt jau rašė, kad į planuojamą sveikatos apsaugos reformą politikai ketina pritraukti kuo daugiau privataus kapitalo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija nepripažino, tačiau Lietuvos medikų profesinės sąjunga tikina, kad privati bendrovė „Falck" siūlo savo greitosios pagalbos paslaugas.

Tada Žilvinas Martinaitis, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) ir Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) analitikas teigė, kad valstybė net paprasčiausiuose sandoriuose deramai neatstovavo viešajam interesui.