Pradedantieji verslininkai įmones steigia užsienyje

Eglė KAPOČIŪTĖ

Verslininkai skundžiasi, kad norint Lietuvoje įsteigti bendrovę reikia turėti milžinišką kapitalą, nes didžiuliai mokesčiai pradedami skaičiuoti nuo pirmosios veiklos dienos. Tad daugelis pradedančiųjų vis dažniau pasipusto padus ir kuria įmones užsienyje.

Tikriausiai vienintelis dalykas, dėl ko mūsų šalies verslo aplinka yra patraukli užsienio investuotojams, - pigi, tačiau išsilavinusi darbo jėga. Tai pripažįsta ir mūsų krašto, ir užsienio verslininkai. Tačiau norint plėtoti verslą to nepakanka, ypač ką tik įkurtai įmonei. Mat nuo pat pirmosios veiklos dienos pradedami skaičiuoti didžiuliai mokesčiai valstybei, o kur dar atlyginimai darbuotojams, patalpų išlaikymas ir t. t.

Be to, kaip nuolat pabrėžia verslininkai, didžiausia rykštė jiems yra dvelkiantys sovietizmu darbo santykiai, kuriuos jau daugiau kaip metai Vyriausybė žada liberalizuoti, tačiau šis klausimas vis pasiklysta biurokratiniuose labirintuose bei atsitrenkia į darbuotojų profsąjungų užkardas.

Tad vis dažniau pasigirsta, kad ne tik seniai veikiančios didžiulės bendrovės perkelia veiklą į palankesnes verslo sąlygas turinčią šalį, bet ir jauni verslininkai, norintys pradėti verslą, jį sukuria svečiuose kraštuose. Pastarųjų teigimu, neturint didelio pradinio kapitalo, įkūrus uždarąją akcinę bendrovę (UAB), teks bent pusę metų dirbti be jokio atlygio, nes visą uždarbį praris mokesčiai.

Kaip LŽ pasakojo prieš metus Jungtinėje Karalystėje (JK) įkūręs siuntų vežimo įmonę Rimantas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), jo apsisprendimą kurti verslą svetur lėmė ne tik dideli mokesčiai Lietuvoje, bet ir, jo manymu, nedraugiška verslininkui sistema, kai suklupus valstybės institucijos ne ištiesia pagalbos ranką, o galutinai sužlugdo bausdamos delspinigiais ar užsiundydamos antstoliais.

Mokesčiais apkrauna ne iš karto

Rimanto teigimu, pradėjus aiškintis verslo kūrimo galimybes Lietuvoje paaiškėjo, kad norint išlaikyti darbui būtiną techniką bei įvertinus galimas rizikas reiktų dirbti be jokio pelno bent pusę metų. "Lietuvoje nusprendžiau net nepradėti UAB registracijos proceso, nes tai yra itin sudėtinga procedūra. O ją įveikus jau reikia turėti klestintį verslą nuo pat pirmos dienos, nes mokesčių našta bus nepakeliama. Nesėkmės atveju įmonės likvidavimo procesas bus dar komplikuotesnis", - pasakojo jis.

Tuo metu Anglijoje, pasak vaikino, norint užregistruoti įmonę, užtenka sugalvoti kompanijos (LTD - arba "Limited") pavadinimą bei sumokėti maždaug 400 svarų (atsižvelgiant į buhalterių firmos, kuri registruoja įmonę bei tvarko jos buhalteriją, įkainių), ir po poros valandų rankose turi visus reikalingus dokumentus.

"Pats išsispausdinau sąskaitų blankus, atsidariau sąskaitą banke ir tą pačią dieną galėjau pradėti teikti verslo paslaugas. Mokesčiai mokami fiskalinių metų pabaigoje, jei yra pasiektas tam tikras pelnas. Minimalus limitas tikrai nemažas, todėl pradedantysis verslininkas iš uždirbtų lėšų gali įsigyti įrangą, šiuo atveju automobilius, mokėti už jų remontą ir pan., buhalterijoje galutinį pelną išlaikydamas nedidelį", - dėstė jis.

Rimantas pažymėjo, kad mokėti mokesčius Anglijos verslininkai pradeda tik tuomet, kai įmonės apyvarta pasiekia penkiaženkles sumas. Anot verslininko, tais atvejais, kai verslas patiria nuostolius, į namus nepradeda belstis antstoliai. Esą tuomet valdžios institucijos kviečia į konsultaciją, kurioje siūlo idėjas, kaip atgaivintų verslą.

"Pradedančiajam verslininkui sudarytos visos sąlygos augti, plėstis ir išgyventi. Lietuva smaugia smulkųjį verslą nuo pat pirmos dienos, o galiausiai jį sužlugdo. Rezultatas - prarandama galimybė ateityje gauti mokesčius į biudžetą, be to, dažniausiai tenka mokėti jam bedarbio pašalpą", - pasakojo verslininkas.

Pradžiai reikia tūkstančių litų

Norint Lietuvoje įsteigti UAB, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Už bendrovės registracijos dokumentų tvarkymą tenka dar sumokėti vidutiniškai apie 130 eurų (450 litų). Pavyzdžiui, Estijoje mokamas 31 euras (įskaitant dokumento kopijas) už vieno asmens steigiamą UAB, o jeigu steigėjų daugiau, šis mokestis didėja iki 51 euro, taip pat proporcingai brangsta dokumentų kopijų bei jų įrišimo išlaidos.

Latvijoje įmonės registravimo mokestis - apie 150 eurų.

Pasaulio banko duomenimis, Latvija garsėja trumpiausiais įmonės steigimo terminais - bendrovė čia užregistruojama per 18 dienų, Estijoje - per 2-3 savaites, o Lietuvoje - per 4 savaites.

Tiesa, šių metų liepą Lietuvos valdžia šiek tiek supaprastino UAB steigimą - ūkio ministro Dainiaus Kreivio įsakymu pakeisti pavyzdiniai UAB steigimo dokumentai. Pavyzdžiui, nuo šiol steigiant UAB naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais išrenkamas steigiamos bendrovės vadovas nurodomas steigimo akte, tad nebereikia šaukti UAB steigiamojo susirinkimo. Taip sumažintos laiko sąnaudos UAB steigti.

Klientai tapo reiklesni

Norint greičiau įsteigti bendrovę, galima pasisamdyti teisininkus. Anot UAB "Finvaga" direktoriaus Mantvido Žėko, visas UAB steigimo procesas trunka 4-6 darbo dienas. Esą vieną darbo dieną užtrunkama rezervuojant pavadinimą ir tris darbo dienas - tvarkant juridinių asmenų dokumentus Registrų centre.

"Samdant teisininkus, steigimo kaina labai įvairi. Buhalterių paslaugų įmonės už UAB registravimą prašo 200-500 litų be PVM, advokatų kontoros - 1000 litų ir daugiau. Pačiam tvarkantis dokumentus kainuotų apie 654 litų", - LŽ dėstė jis.

Pasak M.Žėko, tvarkant dokumentus su teisininkais viską galima sutvarkyti per 4-6 darbo dienas, o tvarkantis pačiam viskas priklauso nuo to, kada notarai priims žmogų, atėjusį "iš gatvės", ir t. t.

M.Žėkas pažymėjo, kad užsakymų skaičius dėl krizės nesikeitė, jam neva didesnę įtaką daro sezoniškumas. Esą kito tik paslaugų kainos, o klientai tapo daug išrankesni. "Kai visą procesą žinai, steigimas nėra sudėtingas, tačiau žmogui, visiškai nežinančiam, nuo ko pradėti, situacija nėra paprasta, nes įstatymai keičiami dažnai ir dokumentus reikia atnaujinti", - sakė jis.

Pasak M.Žėko, kasmet apie 3-5 proc. klientų teiraujasi apie galimybes kurti įmones užsienyje. Paprastai tokie klientai esą dar nežino, kokią įmonę norėtų steigti, ir svarsto įvairius variantus. Esą labiausiai domisi galimybėmis steigti įmones Airijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje.

Biudžeto įplaukų negarantuoja

Kad verslas nepajėgus susitvarkyti su mokesčių našta, byloja ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) statistika. Antai 2008 metais fiziniai asmenys, VMI duomenimis, sumokėjo 228,52 mln. litų mokesčių, o 2009 metais - tik 217,47 mln. litų, nors mokesčių tarifai buvo didesni. VMI duomenimis, 62 tūkst. juridinių asmenų nesumokėjo 1,630 mlrd. litų mokestinių nepriemokų.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė LŽ teigė, kad UAB tenka mokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo visos pardavimo sumos. Taip pat 15 proc. pelno mokestį. Dar įmonė sumoka už darbuotojus 31 proc. socialinio draudimo įmokų, išskaičiuoja iš akcininkų 20 proc. nuo dividendų (be to, iš darbuotojų atlyginimų išskaičiuojami valstybės nustatyti socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiai).

"Bendrovės taip pat moka nekilnojamojo turto mokestį, jeigu tokio turto turi, gamtos taršos mokestį, jeigu turi automobilių arba teršia pakuotėmis ir pan.; moka akcizo mokestį, jeigu prekiauja akcizinėmis prekėmis", - vardijo bendrovių sumokamus mokesčius ji.

VMI Viešųjų ryšių specialistė Rūta Asadauskaitė LŽ priminė, kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas panaikino individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms galimybę neapmokestinti pelno dalies iki 25 tūkst. litų. Įmonių, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, pelnas yra apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą.

R.Asadauskaitė pažymėjo, kad tiek UAB, tiek individualios įmonės mokesčiai, t. y. nekilnojamojo turto, PVM ar akcizų mokestis ir kt., mokami bendra tvarka, neatsižvelgiant į įmonės vykdomą veiklą.