Juodkalnija - pasivyta vasara

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Nors jau rugsėjo vidurys, Juodkalnija mus pasitinka vasarišku oru. Dieną oras sušyla iki 34, vanduo 26 - 28 laipsnių. Laikas poilsiui nuostabus - poilsiautojų nedaug, pramogas teikiančios įstaigos dar tęsia veiklą, o kainos kiek kritusios.

Baiminausi, kad Kotoro įlankoje vanduo bus purvinas, nes čia gausi laivyba, miestai prie pat vandens. Visgi vanduo labai skaidrus, ypač ryte, kol poilsiautojai ir bangos nepakelia dumblių. Baošiči „kaimelis", kuriame apsistojame, netoli Hercegnovi nuo Tivato pusės. Kaimeliu sunku pavadinti, namai stūkso vienas prie kito 3 - 4 arų sklype ir iškelti 4 - 5 aukštus. Juodkalniečiai tokiuose namuose gyvena didelėmis šeimomis, užima vieną ar kelis aukštus, kitus skiria turistams. Panašius namus ar apartamentus yra įsigiję ir lietuviai. Matyt nusprendė, kad už lietuviškos sodybos kainą geriau įsikurti prie šiltos jūros. Chaotiškas namų sustatymas turi savo šarmo, jautiesi iš tiesų kaimelyje, bet paėjęs kelis šimtus metrų, gali atsidurti nepražengiamuose brūzgynuose. Mūsų draugų apartamentai už 150 m nuo jūros, su puikiu vaizdu į Kotoro įlankos kalnus. Paplūdimiai nedidukai, tačiau tokiu metu juose vietos kiek nori. Įdomu tai, kad paplūdimių savininkų reikalaujama, jog pusė paplūdimio vietų būtų nemokamos.

Pirmą dieną skiriame kulinarijai. Ryte pusė pomidorų nukeliauja į puodą, padarome pomidorų tyrę. 10 valandą jau esame Hercegnovi turgaus žuvies skyriuje. Žuvies skyrius pakankamai skurdus, pasirinkimas nėra didelis, tačiau garantuotai viskas šviežia. Paimame didžiųjų krevečių, aštuonkojų, nedidelį tuną (2 kg), mažų išdarinėtų sardinių.

Pirmas patiekalas - sardinėlių eskabečė. Pietum bus tuno galvos sultinys ir garuose troškintas tunas. Vakarienei troškintas aštuonkojis. Receptai iš "1000 patiekalų" knygos, kuri itin nuvylė, nes tiek daug neaiškumų, verčiant produktų pavadinimus, įvelta klaidų. Tenka eksperimentuoti su visai nežinomais produktais. Internetas Juodkalnijoje, deja, dar neišplitęs, interneto kavinėje pusvalandis kainuoja 1 eurą. Knygoje parašyta, kad aštuonkojį troškinti tol, kol suminkštės. Nesąmonė, nes šiam padarui itin svarbus terminio apdirbimo laikas, kitaip teks valgyti gumą. Deja, tunas garuose buvo nevykęs, per sausas. Reikėjoi ne garuose, o pomidorų tyrėje troškinti.  Nieko gero ir su aštuonkoju - trumpai apvirę, troškinome pomidorų tyrėje - raumeningos kojos rūgščioje tyrėje buvo kiek kietokos. Būtent rūgščioje masėje jį ruošti siūlo ir mūsų Lietuvos žiniasklaidoje „prasisukę" kulinarai.

Po nevykusio kulinarinio eksperimento einame gervuogiauti į virš Baošiči plytintį mišką. Numatytas trumpas pasivaikščiojimas virto įdomia tyrinėjimų kelione. Baošiči, atrodytų nepraeinami brūzgynai, pasirodo yra labai įdomūs ir visai praeinami. Tik reikia žinoti takelius ir kur jie veda. Įsižiūrėjęs į brūzgynus, imi išskirti šviesesnius alyvmedžių lapelius, labai aiškus ženklas, kad čia buvo dirbami šlaitai. Įžengiu į pirmą išdžiūvusį upelį ir nustembu - šlaitai tvarkingai išdėlioti akmenimis, nuo polaidžio vandenų saugojama brangi dirva. Dar kitu upeliu paeinu aukštyn ir randu miestui tinkančius laiptus. Pasivaikščiojimas pavirsta apleisto miško ar miestelio tyrinėjimu. Čia tikrai „miegančios princesės" variantas, kiek apgriuvę namai apaugę krūmynais, dygliuotomis gervuogėmis. Kai kur atrodo, kad iš čia ką tik išėjo žmonės. Išsamiau apie šį nuotykį - atskirame fotoreportaže.

Kelionė suteikė daug įdomių potyrių, nepavyko išvengti ir įbrėžimų.

Kitą dieną ekskursija į Lovčeną. Į Lovčeną greičiau nuvažiuoti galima keliantis keltu ir kylant į kalną pro Tivatą. Tačiau mes darome 40 kilometrų lanką aplink visą Kotoro įlanką. Maršrutas tikrai to vertas. Pradžioje sustojame siauriausioje įlankos vietoje prie įplaukimo į didžiąją įlanką - priešais salos su bažnytėlėmis. Viena iš jų ant rifo, kita ant dirbtinio rifo iš nuskendusių laivų. Už salų yra nuostabaus grožio Perasto miestelis. Jame išsaugotas senoviškas, Italijai būdingas architektūrinis stilius. Pirmyn einame promenada, atgal grįžtame siauromis gatvelėmis tarp namų. Štai iš kur tas tankumynas, tačiau čia kiek organizuotesnis pastatų išdėstymas. Išsamus fotoreportažas čia.

Kotore nestojame, uoste du kruiziniai laineriai, dar kelios milžiniškos jachtos, nedidelis Kotoro miestelis bus nepraeinamas nuo turistų. Serpantinu kylame į Lovčeną. Status serpantinas, kuriuo kažkada leidomės dviaukščių autobusu, važiuojant lengvąja mašina, patirto įspūdžio nesukelia.

Lovčenas - tai senosios juodkalnių žemės, į kurias jie atsikraustė apie 15 amžių nuo Skadaro ežero pakrančių. Plynaukštėje, matyt, vystėsi nuožmių ir atkaklių juodkalnių charakteris. Kai beveik visa centrinė Europa buvo turkų rankose, juodkalnijai taip ir išliko laisva tauta. „Jei siunčiama mažai karių, juos išžudo, jei daug karių, jie išmiršta iš bado", buvo rašoma ataskaitose sultonui, dėl nesėkmių užkariaujant juodkalnius. Pirmas miestelis pakeliui - Njegušas, iš kurio kilo garsi valdovų Njegušų giminė. Šiame kaimelyje gaminami pernelyg išgarsinti Njegušo kumpiai, nesuvokiama, kodėl parduodami tokiomis kainomis. Nors turistai tikisi, kad būtent čia jie nusipirks pigiausiai, yra atvirkščiai, čia jie tikriausiai patys brangiausi visoje Juodkalnijoje. Kadangi kumpis nėra padaręs tokio įspūdžio, kad tiek už jį mokėtume, be to, vos ne prie kiekvienos užeigos stovi po autobusą - prasmunkame keliu toliau. Plynaukštė sunkai praeinama: tai dauba, tai kalniukas. Nesistebiu, jog čia turkai lankytis nenorėjo. Plynaukštėje senoji Juodkalnijos sostinė Cetinje, miestas užėmęs nedidelį slėnį nesvetingoje Lovčeno plynaukštėje.

Garsiausias Cetinje valdovas Nikola Njegušas, uždraudęs juodkalniams tradiciškai nupjauti žuvusiems turkams galvas ir nupjaustyti nosis belaisviams. Nikola Njegušas išsilavinimą gavo Paryžiuje ir jam teko susiremti su kartu studijavusiu turku, kurio kariuomenę juodkalnijai sutriuškino. Cetinje galima pasivaikščioti pėsčiųjų gatvele. Papietavome restorane, kuriame patiekė juodkalniečiams nebūdingai mažą šorpos porciją. Galima užeiti į vienuolyną, Karalių muziejų ir kitas mokamas vietas. Tačiau mums įdomiau pasigrožėti pačiu Lovčenu, kitas punktas - Njegušo mauzoliejus. Važiuoti galima beveik iki pat viršūnės, iki tikslo pakylama keliais šimtais laiptelių, paeinama tuneliu. Nuo čia matosi beveik visa Juodkalnija, Cetinje, Skadaro ežero kalvos, sakoma, ir Durmidoro viršūnės geru oru matomos.

Grįžtame ne pro Njegušą, kiek prastesniu keliu. Pakeliui nedidelė pastogė, kurioje, nusipirkus rakijos ir ožkų sūrio, galima grožėtis visa Kotoro įlanka. Į apačion einantį serpantiną įsukame netoli Njegušo kaimelio. Panašu, kad vakarėjant, parko sargai išeina ir įvažiavimąs į parką tampa nemokamas.

Kita diena skirta poilsiui ir medžioklei. Labai norisi pagauti aštuonkojį. Važiuojame už Tivato į Plavi Horizonti paplūdimį už Radoviči. Vietiniai palieka automobilį Radoviči ir kilometrą eina pėsčiomis, kad nereikėtų mokėti 4 eurų už įvažiavimą. Tačiau gąsdinama, kad už tai baudžiama ir mes važiuojame į teritoriją. Teritorijoje didelė aikštelė po alyvmedžiais. Praeiname smėlėtą paplūdimį ir pro paplūdimio dešinėje esantį takelį einame ant uolų. Ant uolų gulėti nedaugelis mėgsta, nors čia patogu - išbetonuota ir padaryti nusileidimai su kopėtėlėmis.

Čia, jei neatsargiai padėsi koją, jūros ežių dyglių porcija garantuota. Sugalvojau prietaisą, padėsiantį išvilioti aštuonkojį. Ant galvakablio pririšu valą ir už pusantro metro pririšu raudoną maišiuko gabalą, kuris valą kels į viršų, o galvakabliui leis nusileisti į dugną. Ant galvakablio uždėjau didelį šaldytos žuveis gabalą ir šią sistemą išmečiau prie akmenų. Dugnas labai įdomus, po vandeniu ryškūs paviršinės erozijos pėdsakai, upelių vagos, krioklinės vonelės. Jų dugne susikaupę akmenų. Po dvidešimties minučių priplaukiu prie pirmojo masalo ir gaunu adrenalino dozę, masalą apglėbęs storas aštuonkojo čiuptuvas. Įkvėpiu, neriu gylyn, nelaukdamas griebiu ir jis pasprunka, verčiu akmenį ir griebiu po juo besirangantį storą kaip ranką, margą kūną. Deja... Kiek paplaukiojęs pamatau „aštuonkojį" - tai didelis jūros ungurys, su snukiu, nenusileidžiančiu murenai. Kitas masalas įtrauktas po akmenimis, neriu, keliu akmenį, kažkas dryžuoto ant masalo, bet aš jau atsargesnis, iš karto negriebiu.

Įsižiūrėjus pamačiau bjaurų kirminą šimtakojį, dar bjauresnėmis spygliuotomis kojelėmis. Net su mano aukštu nesibjaurėjimo lygiu jis atrodo neliečiamas.

Visa diena vandenyje, jau ima vakarėti, o aštuntojo nėra. Staiga šoniniu žvilgsniu pastebiu neįprasta krestelėjimą kairėje. Štai jis, gražuolis - išsproginęs akis ir raitantis koją aštuonkojis žiūri į mane. Visą dieną tūnojo pasislėpęs siaurame plyšyje, apsivertęs akmenukais ir į pavakarį nutarė pasmalsauti.

Maistas ir vynas Juodkalnijoje

Kulinarui Juodkalnija yra nuostabi šalis, čia švieži ir nesugadinti maisto produktai. Jūros gėrybės ką tik ištrauktos iš jūros, mėsos „sunkinti" vandeniu jie arba neišmoko, arba jiems gėda. Daugybė šviežių daržovių ir vaisių.

Pirkti daržoves, vaisius ir jūros gėrybes geriausia turguje, jie būna didesniuose Juodkalnijos miesteliuose. Pomidorai geriausi dideli, patys skaniausi ne ryškiai raudonos, bet bordinės spalvos.

Jūros gėrybių geriausia eiti su vietiniu, kuriam dažniausiai parduoda ne turistinėmis kainomis. Pasak jų, yra skirtumai ir tarp pačios žuvies. Pavyzdžiui, yra jūros lydeka ir Dorada po 10 ir po 20 eurų už kilogramą. Pigesnė auginama, brangesnė žuvis laukinė. Midijas galima nusipirkti tiesiai iš ten, kur jos auginamaos (Biela).

Mėsą ir duoną geriausia pirkti specializuotose parduotuvėse. Duona visai kito skonio nei prekybos centruose.

Pirkdami alų buteliuose žinokite, kad kaina įrašyta be butelio, buteliai Juodkalnijoj pakankamai brangūs, apsimoka keisti.

Vyną įprastai siūlo Vranac, sunkoką, savito juodųjų vaisių aromato ir skonio. Šį kartą atradome puikų Podgoricos Pinot Noir raudoną vyną, visai neblogas Traminac. Vynai, kainuojantys daug, dažniausiai nepateisina vilčių, jų kokybė tiek nesiskiria nuo pigesnių, kiek skiriasi kaina.

Troškintos Midijos

Švariai nuvalyti 2 kilogramus midijų.

Dideliame storu dugnu puode ištirpdyti 100 g sviesto, įberti 4 galvutes smulkiai supjaustyto česnako, 1 didelį smukliai supjaustytą svogūną, suplėšyti žiupsnelį petražolių, įdėti keletą čiobrelių stiebų, lauro lapą.

Įpilame 0,3 l sauso balto vyno (galima ir alaus), įspaudžiame 1 citriną. Sudedame midijas, uždengiame dangčiu ir troškiname apie 5 minutes. Dar keletą minučių palaikome be dangčio. Midijos turi atsiverti, geltonumas turėtų įgauti rausvumo atspalvį.

Saldžiame vyne virtos krevetės

Kepsime itin šviežias rausvąsias, apie 8 cm ilgio krevetes. Krevetėms nuimama galva, iš uodegos ištraukiam žarna. Įpilame į keptuvę aliejaus, įdedame vidutiniškai smulkinto česnako. Pakepiname krevečių vieną šoną 1 minutę ir kitą šoną 1 minutę. Į puodą tuo metu įpilame lozovos rakijos (50 g), įpilame saldaus Tokajaus vyno (300 g), verdame ant lėtos ugnies 2 minutes, įpilame 50 g tirštos grietinėlės, įberiame druskos ir pipirų, sudedame krevetes. Verdame dar 4 minutes ant lėtos ugnies.

Troškintas aštuonkojis

Reikė:

• 1 kg aštuonkojo
• 300 g pusiau saldaus vyno
• Tuno sultinio 0,5 l;
• 0,4 kg  paprikos,
• 0,3 kg morkų;
• 0,3 kg svogūno
• 4 skiltelės česnako
• Priekoniai, druska, pipirai 

Išdorotas, gerai išmuštais čiuptuvais aštuonkojis dedamas į verdantį vandenį, kad būtų pilnai apsemtas. Paverdame, kol sukietėja, išimame ir supjaustome kąsnio gabaliukais. Sudedame supjaustytą aštuonkojį į tuno sultinį, dedami lauro lapai ir čiobrelis. Verdama apie 45 - 60 minučių, kol aštuonkojis visai suminkštėja, įpilamas vynas, įdedama druska, pipirai. Prieš pat pabaigą įberiamas riekelėmis supjaustytas česnakas.

Atskirai svieste pakepinami svogūnai, paprika ir morkos. Sudedama apie 30-tą aštuonkojo virimo minutę.

Paduodamas su virtais makaronais, karštas.

Jūros sraigių troškinys

• 1,5  kg jūros sraigių
• 02 l balto sauso vyno
• 50 g riebios grietinėlės
• 0, 1 kg morkų
• 0,1 kg svogūnų
• 0,2 kg paprikų
• Trečdalį aitrios paprikos
• 3 skilteles česnakų
• Petražolės, čiobrelis, lauro lapelis, druska, pipirai

Sraiges sudedame į verdantį vandenį, verdame apie 7- 8 minutes, kol lengvai išsikrapštys iš kriauklių. Nuskabome vidurius, praplauname.

Pakepiname alyvuogių aliejuje arba svieste smulkiai supjaustytus svogūnus, plonomis riekelėmis pjaustytas morkas ir mažais kubeliais supjaustytas paprikas. Įpilame vyną, užvirus sumažiname ugnį ir sudedame sraiges, užpilame grietinėlę ir išmaišome. Įdedame pjaustytą papriką, čiobrelį ir lauro lapą. Suberiame druską ir pipirus, sudedame smulkiai pjaustytą česnaką. Užgesiname ugnį ir penketą minučių palaikome po dangčiu.

Taip pajusite tikrąjį sraigių skonį. Jei norite įvairesnio skonio, kartu su sraigėmis galima įdėti jau gerai išvirto aštuonkojo, likus penkioms minutėms iki virimo pabaigos, papildyti midijomis, likus kelioms minutėms, kalmarų žiedais ir krevetėmis. 

Tunas garuose

Tuną, supjaustytą 3 centimetrų gabaliukais, sudedame ant figmedžio lapo. Pabarstome druska, pipirais, ant jaunesnio ir ne tokio riebaus tuno reikėtų papildomai uždėti sviesto arba lašinukų. Ant viršaus užlašiname citrinos ir kelias skilteles uždedame ant viršaus. Galima, ypač neriebų tuną, uždengti figmedžio lapu.

Į vandenį galima įdėti keletą prieskoninių žolelių: čiobreliai, rozmarinas.

Garuose ant nedidelės ugnies laikome iki 20 minučių. Patiekiame su daržovėmis, užpilame tirpintu sviestu.

Jūros gėrybių troškinys pomidorų tyrėje

Išmuštas aštuonkojo kojas verdame, kol suminkštės (apie 45 minutes). Pakepiname didžiąsias krevetes, užkandžiaujame jas su puikiu juodkalnietišku vynu (Plantaže chardonay). Galvas ir kelias krevetes atidedame. Suminkštėjusias aštuonkojo kojas išimame, supjaustome valgomais kąsneliais. Pakepiname svieste smukliai pjaustytą svogūną, kelias česnako skilteles, sudedame aštuonkojus. Minutę pakepinę, supilame pomidorų tyrę. Užvirus sudedame krevečių galvas,  žiedais pjaustytas aštuonkojo galvas, midijas, kelias krevetes. Troškiname apie 5 minutes.

Pagardiname druska, pipirais, skiltele kita riekelėmis pjaustyto česnako. Patiekiame ir valgome su puikia juodkalnietiška duona su sviestu.

Cholesterolio dozė garantuota. 

Keptos krevetės

Įkaitiname aliejų keptuvėje, įberiame kiek pjaustyto česnako, sudedame po vieną didžiąsias krevetes. Vienas šonas minutė, kita šonas minutė ir krevetės paruoštos valgymui.

Valgyti galima mirkant balto vyno padaže. Pakepinti ant sviesto kelia skilteles česnako, sumaišyti su šaukštu miltų, išpilti ir išmaišyti trečdalį stiklinės sauso vyno, įpilti kelis šaukštus riebios grietinėlės, įberti petražolių, krapų.

REZERVUOKITE IR NUSIPIRKITE BILIETUS PER AVIABILIETAI.ANONSAS.LT