KFC įkūrėjo pulkininko Sanderso nuopolių ir pakilimų istorija

2024-12-29 20:43   Peržiūros : 18   Spausdinti

---

Harlandas Sandersas gimė 1890 metais mažame Hendrivilio miestelyje, Indianos valstijoje, JAV. Kai jam buvo vos 5 metai, netikėtai mirė jo tėvas, o motina buvo priversta dirbti, kad išlaikytų save ir savo vaikus. Kol mama dirbo, Harlandas rūpinosi jaunesniu broliu ir seserimi, gamindamas jiems valgyti bei atlikdamas kitus buities darbus.

Šeimos nuotraukose Harlandas matomas su mama ir mažaisiais broliais bei seserimis. Nepaisant sunkios vaikystės, tai buvo tik pirmieji žingsniai į jo išskirtinį gyvenimą.

Kai Harlandui buvo 12 metų, šeima sulaukė naujo nario - patėvio, tačiau šis savo įsūnių nemėgo. Todėl sulaukęs vos 13 metų, Harlandas paliko namus ir įsidarbino vietinėje fermoje. Dienomis jis mokėsi mokykloje ir prižiūrėjo gyvulius, o vakarais atlikdavo įvairius atsitiktinius darbus. Tačiau mokslai jam sekėsi prastai, ypač matematika, todėl septintoje klasėje jis metė mokyklą.

Profesinė karjera: nuo tramvajaus konduktoriaus iki advokato

Per ateinančius metus Harlandas išbandė daugybę profesijų:

• tramvajaus konduktorius,
• kalvio padėjėjas,
• mašinistas,
• ugniagesys,
• įvairūs statybos darbai,
• draudimo agentas,
• padangų pardavėjas,
• advokatas (jis studijavo teisę La Salle universitete per nuotolį).

Tai tik dalis jo išbandytų profesijų sąrašo. Tačiau Sanderso biografas Johnas Edas Pirsas pastebėjo, kad Harlandui dažnai nepavykdavo dėl „užsispyrimo, nekantrumo, žemo savitvardos lygio ir nesugebėjimo bendrauti".

Nuosmukiai ir netikėti posūkiai

1914 metais, būdamas 24 metų, Harlandas dirbo įvairiuose darbuose, tačiau nuolat susidurdavo su iššūkiais. Jį atleido už nepaklusnumą vadovui, o vieną kartą jis netgi susimušė su kolega. Savo advokato karjerą jis sugriovė teismo salėje, kai susiginčijo ir užpuolė klientą.

Įdomus faktas: būdamas 16 metų, Harlandas suklastojo dokumentus, „pridėjo" keletą metų prie savo amžiaus ir išvyko į Kubą tarnauti kariuomenėje. Jis tarnavo kaip vežiko padėjėjas ir po metų grįžo namo. Tačiau jo žinomas „pulkininko" titulas nėra susijęs su karine tarnyba.

Pirmieji verslo bandymai

1922 metais Sandersas įkūrė savo keltų kompaniją Ohajo upėje ir uždirbo nemažą sumą - 22 tūkstančius dolerių (šiandien tai būtų apie 378 tūkstančius dolerių). Tačiau viską prarado, kai nesėkmingai investavo į acetileno lempų gamybą.

1924 metais jis sutiko vienos Kentukio naftos bendrovės generalinį direktorių, kuris pasiūlė Harlandui atidaryti degalinę Nicholassvilyje. Deja, Didžioji depresija 1930 metais privertė uždaryti šią degalinę.

Lūžis karjeroje: vištiena, kuri pakeitė viską

1930 metais naftos kompanija „Shell" pasiūlė Harlandui išsinuomoti techninės priežiūros stotį Šiaurės Korbine, Kentukyje. Nuomos sąlygos buvo palankios - vietoje mėnesinių įmokų Sandersas mokėjo procentą nuo pardavimų.

Be automobilių techninės priežiūros, Harlandas pradėjo siūlyti keptą vištieną ir kitus patiekalus, tokius kaip kaimiška kumpiena ir kepsniai. Iš pradžių klientais buvo netoliese gyvenantys žmonės, tačiau greitai sklindančios kalbos apie jo skanią vištieną pritraukė lankytojų iš tolimesnių vietovių.

Harlandui sekėsi taip gerai, kad jis atsisakė automobilių priežiūros verslo ir pavertė stotį pilnaverčiu restoranu. Taip prasidėjo KFC - pasaulinio greitojo maisto tinklo, kurio simboliu tapo baltabarzdis senelis, istorija.

Reikalai klostėsi taip gerai, kad 1936 metais Kentukio gubernatorius Rubis Laffunas suteikė Sandersui garbės pulkininko titulą. Šis simbolinis apdovanojimas buvo skiriamas kaip padėka už išskirtinį indėlį į valstijos kultūrą ir verslą.

Problemos sprendimas - inovacija vištienos gamyboje

Sanderso restorane kepta vištiena buvo populiariausias meniu punktas, tačiau jos gamyba trukdavo apie 30 minučių, kas kėlė nemažai iššūkių. Siekdamas pagreitinti procesą, Sandersas pakeitė tradicinį kepimą aliejuje į gaminimą greitpuodyje, kurio dėka kepimo laikas sutrumpėjo iki 8-9 minučių.

1938 metais, nuolat eksperimentuodamas, Sandersas galutinai patobulino savo keptos vištienos receptą. Jo sudėtyje buvo 11 rūšių žolelių ir prieskonių, kurių tikslus sąrašas iki šiol yra saugoma KFC paslaptis.

Iš Sanderso autobiografijos:
„Kepimo tešlai sumaišiau dvi saujas miltų su kitais prieskoniais. Paragavęs iškeptą vištieną, supratau, kad tai geriausia vištiena, kokią kada nors gyvenime ragavau. Nuo to laiko niekada daugiau nekeičiau šio patiekalo ingredientų."

Sanderso restoranas greitai išpopuliarėjo vietiniu mastu. 1939 metais jį aplankė garsus kulinarijos kritikas Dunkanas Hainas, kuris įtraukė restoraną į savo kelionių gidą.

Ne viskas buvo taip paprasta

„Na, toliau viskas aišku: verslas klestėjo", - galėtumėte pagalvoti. Tačiau tai nebūtų tiesa.

1939 metų liepą Sandersas išplėtė savo verslą, įsigydamas motelį Ašvilyje (Šiaurės Karolina). Deja, tais pačiais metais, lapkritį, motelis sudegė. Nors Sandersas sugebėjo atstatyti pastatą ir jame įrengti restoraną, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Dėl degalų pardavimo apribojimų turistai nustojo keliauti, ir motelis buvo uždarytas. Galiausiai jis buvo parduotas, o Sandersas kurį laiką dirbo valstybinėse valgyklose Tenesyje.

Fransizės idėjos gimimas

Šviesi idėja prekiauti franšizėmis Sandersui kilo 1952 metais. Tais metais jis pirmą kartą perdavė savo unikalų „Kentukio keptos vištienos" receptą Pitui Harmanui iš Pietų Solt Leiko, Jutoje. Harmanas buvo vieno didžiausių miesto restoranų savininkas. Pirmaisiais metais pardavimai išaugo daugiau nei tris kartus, o net 75% augimo sudarė Sanderso keptos vištienos patiekalai. Būtent tuo metu atsirado ir prekinis ženklas „Kentucky Fried Chicken", kurį sugalvojo Harmano pasamdytas reklamos dizaineris Donas Andersonas.

Po Harmano sėkmės kiti restoranų savininkai taip pat įsigijo franšizę ir mokėjo Sandersui po 4 centus nuo kiekvieno patiekalo pardavimo (ši suma šiandien prilygtų 44 centams).

Netikėti sunkumai

Jei manėte, kad nuo šiol Sanderso gyvenime viskas klostėsi sklandžiai, deja, klystate.

Sandersas tikėjo, kad jo restoranas Šiaurės Korbine bus amžinai pelningas. Tačiau 1955 metais pastatyta nauja 75-oji greitkelio magistralė dramatiškai sumažino lankytojų srautą, ir restoraną teko parduoti. Būdamas 65 metų, Sandersas liko su savo santaupomis ir 105 doleriais socialinės išmokos kišenėje.

Naujas verslo modelis

Tuomet Sandersas ir jo antroji žmona į automobilį sukrovė kelis greitpuodžius, savo slaptą 11 žolelių ir prieskonių mišinį bei leidosi į kelionę po šalį, siūlydami franšizę restoranams ir kitiems maitinimo verslams. Atsisakymų buvo labai daug, teigiama, kad 1009 kartus. Vėliau potencialūs franšizės gavėjai patys atvykdavo į Sanderso naują restoraną ir būstinę Šelbyvilyje, įkurtą 1959 metais, kad sudarytų sutartis.

Taip prasidėjo legendinės „Kentucky Fried Chicken" imperijos klestėjimas.

 

Harlando Sanderso sėkmės istorijos tęsinys: plėtra, pasiekimai ir įtaka

Harlandas Sandersas asmeniškai vadovavo įmonei, o jo žmona Klaudija maišė prieskonių mišinius ir siuntė juos į restoranus. Verslas pradėjo klestėti. KFC tapo viena pirmųjų greitojo maisto tinklų, pradėjusių tarptautinę plėtrą. Iki 1960-ųjų vidurio tinklo restoranai buvo atidaryti Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Meksikoje ir Jamaikoje. Beje, 1962 m. Sandersas užpatentavo savo unikalų vištienos kepimo spaudimo metodu būdą.

Milžiniškas augimas ir sprendimas parduoti kompaniją
Spartus tinklo augimas iki daugiau nei 600 franšizių tapo didžiuliu iššūkiu senstančiam Sandersui. Todėl 1964 m., būdamas 73 metų, jis pardavė „Kentucky Fried Chicken Corporation" kompanijai, kuriai vadovavo Johnas Y. Brownas jaunesnysis ir Jackas C. Massey. Sandorio vertė siekė 2 milijonus dolerių (šiandien tai būtų apie 18,9 milijono dolerių).

Tačiau ši sutartis neapėmė Kanados padalinių, kuriuos Sandersas išsaugojo, ir franšizės teisių Jungtinėje Karalystėje, Floridoje, Jutoje ir Montanoje, kurias jis jau buvo perdavęs kitiems savininkams.

Gyvenimas Kanadoje ir įtaka KFC

Po pardavimo Sandersas įsigijo namą Kanados Misissogoje, kur gyveno nuo 1965 metų iki pat savo mirties 1980-aisiais. Gyvendamas Kanadoje, jis vadovavo savo Kanados franšizėms ir toliau uždirbo honorarus už viešuosius pasirodymus tiek Kanadoje, tiek JAV.

Nepaisant kompanijos pardavimo, Sandersas išliko neatsiejamas jos simbolis - tai buvo vienas iš sandorio sąlygų. Sandersas nebuvo sėslus pensininkas - jis kasmet nuvažiuodavo daugiau nei 320 tūkstančių kilometrų, filmavosi televizijos reklamose ir dalyvavo įvairiuose renginiuose.

Kokybės kontrolė ir pulkininko įvaizdis

Sandersas taip pat išsaugojo didelę įtaką KFC vadovams ir franšizių savininkams. Viena iš pardavimo sąlygų buvo griežtas kokybės standartų palaikymas. Pulkininko griežtas būdas su metais nesusilpnėjo. Jis galėjo netikėtai apsilankyti bet kuriame tinklo restorane ir, jei patiekalas neatitiko jo standartų, demonstratyviai sudaužyti lėkštę ant grindų, lydėdamas tai, kaip rašė „The New York Times", „nesibaigiančiu keiksmažodžių srautu".

Kalbant apie Sanderso įvaizdį, jis įgavo dabartinį KFC logotipo pavidalą po 1950 metų, kai jo draugas, Kentukio gubernatorius Lawrence'as Wetherby, dar kartą suteikė jam garbės pulkininko titulą. Tuomet Sandersas pradėjo vadinti save „Pulkininku Sandersu" ir net išoriškai stengėsi atitikti šį įvaizdį: užsiaugino ūsus ir barzdą, pradėjo dėvėti juodą fraką (kurį vėliau pakeitė į baltą kostiumą) ir surišo kaklaraištį-juostelę. Per du dešimtmečius viešų pasirodymų jis niekada nesirengė kitaip. Žiemos mėnesiais dėvėdavo storą vilnonį kostiumą, o vasarą - lengvą medvilninį.

KFC pasaulinė sėkmė ir Sanderso palikimas

KFC tinklas ir toliau sparčiai augo, o iki 1970 metų restoranų skaičius išaugo iki 3000 visame pasaulyje. Iki Sanderso mirties 1980 metais tinklas jau turėjo 6000 restoranų 48 šalyse, o metinė apyvarta siekė 2 milijardus dolerių. Po jo mirties KFC kelis kartus keitė savininkus, kol 1986 metais buvo įtrauktas į „PepsiCo" konglomeratą už 850 milijonų dolerių.

Trumpinimas iki „KFC" ir plėtra į dabartį

1991 metais, siekiant prisitaikyti prie visuomenėje populiarėjančio sveikos gyvensenos judėjimo, buvo nuspręsta sutrumpinti pavadinimą iš „Kentucky Fried Chicken" į „KFC", kad žodis „keptas" neerzintų sveikos mitybos šalininkų. Tačiau šie pokyčiai neturėjo neigiamos įtakos tinklo augimui. Iki 2023 metų KFC restoranų skaičius viršijo 25 tūkstančius, o tinklas išsiplėtė į daugiau nei 145 šalis.

Harlandas Sandersas, pulkininkas, pasiekė, kad jo vištiena taptų pasauline legenda, o jo gyvenimas - įkvepiančiu verslumo pavyzdžiu.