Daržovių ir vaisių perdirbimas
2022-08-24 17:47 Peržiūros : 6550 SpausdintiLankantis žemės ūkio parodose, metai iš metų vis susidaro įspūdis, kad visas mūsų žemės ūkis daugiau orientuotas į auginimą ir į užaugintos žaliavos pardavimą, bet ne jos perdirbimą.
Keista. Juk, atrodo, keičiasi ir ūkininkų požiūris, ir vykdoma nemažai įvairiausių žemės ūkio produkcijos perdirbimą skatinančių programų, bet kur rezultatai? Prekybos centrų ir parduotuvių lentynose dar vyrauja importuota lenkiška bei kitose valstybėse perdirbta žemės ūkio produkcija. Gal ką darome ne taip? Skeptikai turbūt pasakytų, kad skiriama per mažai pinigų... Bet ar mokant užauginti bei norint valgyti savo užaugintą ir mūsų pačių perdirbtą produkciją reikia taip jau didelių finansinių investicijų?
Daržovės ir vaisiai yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių, reikalingų žmogaus organizmui. Lietuvos klimatinė zona labai tinkama daržovėms ir vaisiams auginti, nes yra nei per šalta, nei per šilta. Dėl tam tikros temperatūros pusiausvyros daržovės ir vaisiai sukaupia daug biologiškai vertingų medžiagų. Kita vertus, Lietuvoje nėra taip šilta kaip pietiniuose kraštuose. Ten būna net kelios įvairių kenkėjų generacijos per metus. Todėl natūraliai dėl gamtos sąlygų nėra poreikio taip dažnai purkšti vaisius ir daržoves cheminėmis apsaugos priemonėmis kaip, tarkim, Pietų Europos šalyse. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis Lietuvos dirvožemis nėra pertręštas nitratais. Jei produkcija užauga gera, ūkininkui ekonomiškai neapsimoka daugiau tręšti, nes nuo pertręšimo susikauptų didžiulis nitratų kiekis. Kita vertus, kaip rodo ir atlikti tyrimai, pertręšta produkcija ilgai neišsilaiko. Po poros mėnesių pertręšta produkcija pradeda gesti ir ją tenka išmesti. Tai būtų ekonomiškai labai nuostolinga, nes išleidžiamos didžiulės lėšos tręšimui, padidėja darbo sąnaudos, būna užimti sandėliai, tačiau negaunama jokios naudos.
Lietuvos Daržovių Augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, kalbėdama apie daržovių auginimo naujoves bei perspektyvas daržininkystės ūkiuose, teigė, kad Lietuvoje jau sukurtas modernus, pažangus ir konkurencingas ūkis ir kad daržovių augintojai palaipsniui pereina prie tiksliosios žemdirbystės. Tikslioji žemdirbystė - tai pagal autonominę ir operatyvinę informaciją valdoma daržininkystės sistema, kuri grindžiama naujomis žemdirbystės technologijomis. Svarbiausios yra vietos nustatymo sistemos ir duomenų gavimo jutiklinės technologijos. Ši informacija specialiomis sistemomis perduodama dirvos dirbimo, sėjos ir augalų priežiūros mašinoms, todėl kiekviename plotelyje preciziškai pritaikomos augalams būtinos priemonės. Priklausomai nuo ryšių tarp duomenų gavimo, rasto sprendimo ir panaudotų poveikio priemonių, tikslioji žemdirbystė remiasi iš esmės skirtingais autonominiais, operatyviniais ir sudėtiniais (autonominiais ir operatyviniais) duomenų gavimo metodais. Tiksliajai žemdirbystei keliami šie uždaviniai: kiekvienam žemės ploteliui pagal dirvos ir augalų būklę bei poreikius pritaikyti reikiamą purenimą, pasėti optimalų sėklų skaičių tinkamiausiame gylyje, purkšti pasėlius laiku, tręšti laukus ten, kur reikia, ir išberti trąšų tiek, kiek reikia. Visa tai - vienas iš būdų mažinti degalų sąnaudas, taupyti sėklas, trąšas ir augalų apsaugos preparatus ir taip atpiginti augalininkystės produkciją.
Lietuvoje didėja nenutrūkstančios investicijos į ūkių modernizavimą, todėl didėja ir prekinės produkcijos dalis bendrojoje daržovių ir vaisių produkcijoje. Tai rodo, kad daržininkams sekasi plėtoti savo ūkius ir jie tiki jiems atsiveriančiomis perspektyvomis. Ir nors lietuviškos daržininkystės pagrindą sudaro bulvės, morkos, burokėliai, kopūstai ir svogūnai, mūsų daržovių augintojai imasi česnakų, cukinijų, moliūgų, špinatų, įvairių rūšių ir tipų salotų, prieskoninių žolelių, krapų, lapinių petražolių ir salierų, kininių kopūstų ir kt. Pasak Z. Cironkienės, žingsnis po žingsnio Lietuva vis labiau tampa žinoma kaip kokybiškų ir saugių daržovių eksportuotoja. Nors mūsų šalis ne Ispanija ar Italija, tačiau produkcijos užauginama pakankamai daug. O ar mokame perdirbti ir visą išaugintą produkciją pateikti vartotojų stalui?
Daržovių ir vaisių perdirbimo būdai
Išaugintos daržovės ir vaisiai, veikiami mikroorganizmų, greitai genda, todėl kokybiškus bei tinkamus maistui (šviežius) išlaikyti juos galima tik gana trumpą laiką. Ilgesnį laiką išlaikyti vaisius ir daržoves galima tik įvairiais būdais juos perdirbant. Perdirbimas leidžia ne tik pratęsti produktų naudojimo laiką, bet ir padidinti maistinių medžiagų išsaugojimą, pagerinti maisto vertę bei pagaminti naujus produktus. Be to, suteikiama galimybė išplėsti produktų asortimentą bei išvengti kokybinių ir kiekybinių nuostolių. Perdirbant daržoves ir vaisius labai svarbu išsaugoti natūraliąsias produktų savybes (skonį ir kvapą), todėl tam labai svarbu kokybiška žaliava, tinkami perdirbimo metodai ir medžiagos, naudojamos perdirbimo procese. Perdirbant šiuos produktus rekomenduojama taikyti tokius apdorojimo būdus, kurie nepakeistų produktų energetinės struktūros ir savybių.
Šviežių, tik supakuotų vaisių ir daržovių pasiūla iš Vakarų Europos Lietuvos prekybos tinkluose yra labai didelė, o ir jų produkcijos savikaina yra labai konkurentabili. Mūsų augintojai pastaruoju metu turi didelių pakuotų daržovių realizavimo problemų dėl Rusijos embargo, kadangi ši rinka mums buvo palankiausia. Šiame segmente Lietuvos daržininkams perspektyvos nėra labai geros, todėl daržovių ir vaisių perdirbimas galėtų būti kaip viena iš galimybių nestabdyti sektoriaus veiklos ir sukurti papildomą pridėtinę vertę. ES paramos dalis taip pat yra skirta paremti investicijas į daržovių ir vaisių perdirbimą. Susidariusią situaciją būtina išnaudoti kūrybiškai. Svarbu nesustoti pusiaukelėje su senu požiūriu į gamybą.
Daržovės ir vaisiai, parinkus optimalų laikymo režimą, ilgai vartojami švieži, tačiau dalis jų konservuojami ar perdirbami ir dabar. Konservavimo tikslas - apsaugoti žaliavą nuo mikroorganizmų, dėl kurių poveikio daržovės ir vaisiai genda. Šiuo metu plačiausiai naudojami konservavimo būdai:
- naudojant terminį produktų apdorojimą vitaminų lieka tik apie 25 proc.;
- džiovinant - vitaminų lieka apie 40 proc.;
- konservuojant šalčiu - vitaminų išlieka apie 70-80 proc.;
Terminis produktų apdorojimas. Perdirbami produktai dažniausiai smulkinami, pjaustomi, atskiriamos nemaistingos arba visai nevalgomos dalys. Jie apdorojami kaitinant žemesnėje kaip 100°C temperatūroje, todėl produktai suminkštėja, o neatsparūs šiai temperatūrai mikroorganizmai žūva. Sterilizacijos temperatūra labai priklauso nuo produktų rūgštumo. Rūgščiose daržovėse mikroorganizmai žūva greičiau (prie 85-90°C). Nerūgščių daržovių (morkų, žirnelių, svogūnų) produktus reikia sterilizuoti, t. y. pakaitinti aukštesnėje kaip 100°C temperatūroje.
Daržovių ir vaisių džiovinimas - tai vienas iš labiausiai paplitusių konservavimo būdų. Daržovių ir vaisių džiovinimo privalumas yra tas, kad nereikia naudoti konservantų. Džiovinama 40-70°C temperatūroje. Sunkiau džiovinti vandeningus augalus, tokius kaip pomidorai, agurkai ir pan.
Konservavimas šalčiu - vienas geriausių ir patikimiausių būdų apsaugoti produktus nuo gedimo. Šaltyje išsaugoma greitai gendančių vaisių ir uogų maistinė vertė ir kokybė, efektyviai slopinamas mikroorganizmų, cheminių ir biocheminių procesų, oro deguonies, šilumos ir šviesos poveikis. Užšaldytų produktų kokybės rodikliai kiek prastesni negu šviežių, nes, kristalizuojantis vandeniui, mechaniškai pažeidžiami audinių morfologiniai elementai, persiskirsto drėgmė, padidėja ištirpusių medžiagų koncentracija, kitaip vyksta fizikiniai, cheminiai ir biocheminiai procesai. Siekiant maksimaliai išsaugoti vaisių ir uogų natūralią biocheminę sudėtį bei juslines savybes, yra modeliuotas ir optimizuotas užšaldymo procesas, nustatytos tinkamiausios šaldyti veislės.
Mokslo naujovės daržovių ir vaisių perdirbime
Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis pas mus šiandien perdirbama vos 8-10 % daržovių ir vaisių, kai tuo tarpu kitose šalyse perdirbama net 40-50 %. Iki šiol yra manoma, jog pati vertingiausia produkcija - šviežia, o jei jau ją perdirbi, tai prarandi daug vertingų medžiagų. Tačiau mokslas šį teiginį šiandien jau paneigia. Kartais perdirbta produkcija tampa kur kas vertingesnė, nei neperdirbta. Pavyzdžiui, avietės. Šiandieninis mokslas nustatė, jog aviečių sėklose yra itin vertingų priešvėžinių medžiagų. Valgydami šviežias uogas, tų medžiagų negausime, nes perkąsime tik vieną kitą sėklą, kitos pereis per mūsų virškinimo traktą neatiduodamos savo vertingų medžiagų. Tačiau tas sėklytes apdorojant galima išskirti priešvėžines medžiagas. Tuomet jomis galima praturtinti džemus, sultis, jogurtus ir t. t. Jų nauda šiandien jau neabejojama, todėl tai yra puiki niša kurti tokį maistą, kuris būtų ne tik maistas, bet ir vaistas.
Ne vieną dešimtmetį Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) mokslininkai dirba, kad daržovių, vaisių bei uogų augintojai sugebėtų ne tik užauginti, bet ir pelningai parduoti savo užaugintą produkciją. „Jei savo ūkyje turite galimybę daržoves, vaisius ir uogas perdirbti, galite jaustis saugesni, nes galite išlaukti geresnių kainų", - sako LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Pranas Viškelis. O jei turėtumėte įrangą, kuria būtų galima perdirbti dar ir išspaudas - pajamos išaugtų keleriopai.
Lietuvos maisto mokslo ir technologijų srityje dirbančių mokslininkų kompetencijos dėka yra įrodyta, kad panaudojant vietines žaliavas galima gaminti naujus biologiškai vertingus maisto produktus. Jei anksčiau dar buvo galima abejoti, ar mums būtinas tik natūralus maistas, tai dabar jo sintetiniams priedams vis griežčiau sakoma ne. Šiandien reikia galvoti apie saugų maistą. O tam būtina išsaugoti biologiškai vertingas medžiagas ir netgi jas praturtinti. Pomidorų žievelėje yra apie 80 % likopeno, kuris gali apsaugoti nuo prostatos vėžio. Likopenu praturtinę sultis, padažus, taip pat sulauktume neprasto efekto. Išspaudus šaltalankių sultis šių uogų atliekos tampa puikiausia žaliava kosmetikos bei farmacijos pramonei. Taigi aviečių sėklytės, pomidorų žievelės, šaltalankių išspaudos ir daug kitų šalutinių produktų gali puikiausiai pasitarnauti kuriant sveiką maistą.
Šviežia daržovių, vaisių ir uogų produkcija, aišku, būna brangesnė, bet dalis jos paprastai lieka neparduota, tokiu atveju labai praverstų perdirbimo įrenginiai. Tuo pačiu ir patys augintojai vis dažniau suvokia, kad vietoj to, kad užaugintą produkciją pusvelčiui atiduoti supirkėjui, jie gali patys imtis ją perdirbti. Net ir nenumatytu Force majeur atveju.
2014 metais Rusijos paskelbtų sankcijų kontekste kai kurie į šią rinką orientuoti daržininkai savo užaugintas morkas užarė arba atidavė veltui, nes neturėjo galimybės jų perdirbti. Tačiau Lietuvos gėrimų rinkoje siūlomas morkų sulčių spektras yra gana siauras. Vartotojai prekybos centruose gali rinktis arba produktus iš koncentrato, kurių nauda kelia abejonių, arba brangias, ekologiškas sultis, kurias įpirkti gali ne kiekvienas. Tačiau, kodėl turint kokybišką ir vartotojų mėgstamą žaliavą - morkas, kada kiekvienas iš vaikystės prisimename mamos spaustas sultis, kai kurie ūkininkai buvo priversti dešimtis hektarų morkas užarti? Šis pavyzdys tik patvirtina profesoriaus Prano Viškelio žodžius, kad tokiu atveju turint ūkyje perdirbimo cechą, ramiai bei pelningai buvo galima perdirbti savo produkciją, o ne ją užarti. Tačiau mūsų ūkininkai tam nebuvo pasiruošę.
Kasmet tobulėja daržovių ir vaisių laikymo technologijos, tačiau nepaisant šių naujovių didelę dalį derliaus sunaikina kenksmingi mikroorganizmai. Vertinant šiuos nuostolius bei siekiant išsaugoti šviežius vaisius bei daržoves yra diegiamos naujos vaisių ir daržovių laikymo technologijos, kurios leidžia ne tik kiek galima daugiau išsaugoti vaisių bei daržovių kokybę, sumažinti laikymo nuostolius, bet ir pratęsia vaisių bei daržovių vartojimo terminus, užtikrina jų saugą bei išsaugo vitaminų kiekį.
Profesorius Pranas Viškelis įsitikinęs, kad lietuviška produkcija yra saugi ir sveika. Kadangi moksliniai tyrimai atliekami tik su vietine, tradicine žaliava, praturtinant ją retesniais mūsų geografinės teritorijos augalais, mokslininkas turi pagrindo teigti, kad iš kažkur toli atvežta produkcija, net ir turinti visus reikalingus sertifikatus, yra geresnė už mūsiškę. Vienas iš laboratorijos tikslų - įvertinti naujų veislių tinkamumą perdirbti. Jei vaisių minkštime daug pektinų, iš jų sulčių niekaip neišspausi, bet tokia produkcija labai tinka džemams gaminti. Toli gražu ne visos uogos vienodai tinka šaldyti. Pavyzdžiui, Ventos veislės braškės nuostabiai skanios šviežios, bet šaldyti jų nepatartina: atšilo, išvarvėjo, ir neliko nei vaizdo, nei skonio.
Optimizavus modernius vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo būdus, LSDI mokslininkai sukūrė inovatyvias technologijas, kurios užtikrina jų kokybę bei mikrobiologinę saugą. Ištyrę ir nustatęs Lietuvos agroklimatinėms sąlygoms tinkančias veislių rūšis, mokslininkai žemdirbiams parenka geriausias jų auginimo technologijas. Pavyzdžiui, prof. P. Viškelis kartu su prof. Ž. Lukšiene išvystė vaisių ir daržovių apdorojimo pulsuojančiu ultravioletinės šviesos srautu technologiją.
Vaisių ir daržovių kokybei išsaugoti pasaulyje plėtojama galinga impulsinė šviesos technologija. Pagrindinis jos pranašumas yra tas, kad per kelias sekundes, nesukeliant pavojaus žmogaus sveikatai ir nedarant žalos aplinkai, galima sėkmingai sunaikinti kenksmingus ir pavojingus mikroorganizmus vaisių paviršiuje. Ryškus antibakterinis šios šviesos poveikis leidžia pailginti vaisių ir daržovių vartojimo terminus, nepadarant žalos jų maistinei vertei ir prekinei išvaizdai. Tiriant paveikto vaisiaus maistinės vertės pokyčius nustatyta, kad galinga impulsinė šviesa nedaro įtakos bendrajam antioksidaciniai aktyvumui, vitamino C ir fenolių koncentracijai, o mezofilinių ir patogeninių mikroorganizmų (Bacillus cereus) populiacija žymiai sumažėja.
Daržovių ir vaisių džiovinimas šalčiu
Iš ne kartą žiniasklaidoje publikuotų straipsnių yra žinoma, kas vyksta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto laboratorijoje, kaip kuriamos naujos produktų perdirbimo technologijos. Ne kartą buvo aprašyta nauja vaisių, uogų bei daržovių džiovinimo šaltyje technologija - liofilizacija. Liofilizaciją galima būtų pavadinti tobulu džiovinimo būdu: išlieka absoliučiai visi vitaminai, produktas nepraranda nei kvapo, nei skonio. Vakuume -80°C šaltyje džiovinama taip, kad iš kietos būsenos (ledo) vanduo pereitų į dujinę fazę, visiškai aplenkdamas skysčio fazę. Taip išdžiovinus, pavyzdžiui, vaisius, jie išsaugo savo formą ir dalinai spalvą, bet lieka visiškai lengvi. O įmetus į vandenį, vaisiai įgauna pradinę konsistenciją, skonį ir aromatą.
Įprastu būdu išdžiovintus baravykus tektų kelias valandas mirkyti vandenyje, tik tada juos galėtume pasikepinti su spirgučiais. O liofilizuoti baravykai tiesiog per kelias sekundės dalis (proceso trukmės aparatūra net nespėja sekti) įgauna pirmykštį būvį ir iš karto aplinkui pakvimpa rudenėjančiu mišku. Pats liofilizacijos procesas trunka tiek, kiek ir įprastoje džiovykloje - apie pusantros paros. Taip išdžiovinti produktai ypač tinkami farmacijos pramonei.
Liofilizacijos gamybos proceso privalumai plačiai naudojami ir kitose ž.ū. produkcijos perdirbimo srityse, kaip mėsos bei pieno sektoriuose. Kai kuriose šalyse liofilizuoti maisto produktai naudojami sukaupiant valstybinį maisto rezervą. Tokio maisto atsargos nėra pigios, tačiau ilgainiui atsiperka savo kokybe ir labai ilgu garantiniu vartojimo terminu, o saugykloms nėra specialių reikalavimų ventiliacijai, šaldymui ir kt.
Pastaruoju metu klientų susidomėjimas liofilizacijos procesu ženkliai auga.
Liofilizatoriai ateina ir į buitį. Mažos talpos liofilizatoriais prekiauja T-optimus. Daugiau apie šiuos liofilizatorius "Buitiniai liofilizatoriai".
„Šių metų vasarą pas mus bus atidarytas naujas atviros prieigos Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos etapas" - sako profesorius P. Viškelis. Tai vienas iš „Nemuno" slėnio programos projektų, skirtų diegti inovacijas, skatinti produkto konkurencingumą bei eksportą. Panaudojant sodo ir daržo augalų biologinę įvairovę laboratorijoje į gamybą yra diegiami inovatyvūs, verslui įdomūs produktai bei technologiniai sprendimai. Be to, kuriami novatoriškų, biologiškai vertingų produktų bei technologijų prototipai. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto atviros prieigos laboratorijoje yra galimybė pamatyti, kaip su LSDI dirba kai kurios verslo įmonės kuriant naujus biologiškai vertingus produktus.
Paskutiniu metu susidomėjimas liofilizacija auga. Vis daugiau Lietuvos verslininkų domisi daržovių bei vaisių užšaldymu ir išdžiovinimu šalčiu vakuuminėje erdvėje. Saldainių fabrikas „Rūta" jau dabar glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute esančia nauja laboratorija ir domisi šios technologijos pritaikymo praktikoje galimybėmis. Ypač domisi galimybe saldainių gamybai panaudoti įvairias liofilizuotas daržoves, tokias kaip moliūgai ir topinambai, o šaltyje džiovinti obuoliai ir uogos jau ir šiuo metu yra naudojami dražė gamybai.
Mokslininkų teigimu Lietuva pasižymi dideliu daržovių ir vaisių perdirbimo potencialu. Verslo veiklos sistema, apimanti norus vaisių ir daržovių perdirbimo kūrime bei paskirstyme tikslinėse rinkose, nėra pilnai išnaudojama. Dauguma perdirbtų daržovių tenka vietiniam vartojimui, todėl perdirbtų daržovių ir vaisių importas viršija eksportą. Lietuvoje daržovių ir vaisių augintojų mažo konkurencingumo priežastys yra mažo produktyvumo technologijos, pasenusios saugojimo talpos, neišvystytos daržovių paruošimo, pakavimo ir prekybos sistemos. Dėl susiklosčiusios nelabai palankios situacijos, nori nenori, reikalinga daržovių perdirbėjų kooperacija.
Kooperacija ir Lietuvos maisto klasteris
Žinant Lietuvos daržovių ir vaisių perdirbimo veiklos pranašumus, trūkumus, galimybes ir grėsmes, mokslininkų nustatyta, kad konkurencingumo proveržis gali būti tik sukūrus technologines platformas daržovių ir vaisių perdirbimo sektoriuje. Kooperuojant mokslo pasiekimus, daržovių ir vaisių auginimą, produktų perdirbimą bei pateikiant vartotojams, taip pat finansininkų ir politikų veiklas šioje srityje, galima pasiekti gana gerų rezultatų. Šiuo pagrindu Lietuvoje yra sukurta verslo veiklos sistema tarp mėsos, pieno, grūdų perdirbėjų , tačiau daržovių ir vaisių perdirbimo sektoriaus kooperatyvai nepasiekė tokios pažangos ir tokios gamybos apimties. Net ir nedidelio šiuolaikiško perdirbimo cecho įranga kainuotų daugiau negu 200-300 tūkst. eurų. Tai būtų nemenka investicija, todėl realiausia perdirbimo įmones steigti susikooperavusiems keliems augintojams.
2006 metais Lietuvoje buvo įkurtas nacionalinis maisto klasteris. Nors daržovių ir vaisių perdirbimo idėja subrandinta seniai, tačiau ji neįrodė verslui, kad vaisių ir daržovių perdirbimas yra perspektyvi niša verslo plėtrai. Jungtinė veikla daržovių ir vaisių augintojams bei perdirbėjams suteiktų daugiau laisvės kuriant ir vystant gamybą. Vienam, kad ir labai dideliam Lietuvos ūkininkui, nėra tiek finansinių galimybių ir paramos iš finansų institucijų, kad galėtų organizuoti, pavyzdžiui, bulvių miltų gamybos fabrikėlį. Anksčiau tokios bulvės būdavo perdirbamos į krakmolą ar spiritą. Dabar tokios gamybos Lietuvoje nėra ir apie trečdalis užauginto bulvių derliaus nukeliauja į sąvartyną.
Daržovių ir vaisių perdirbimo perspektyvos
Ūkininkui neužtenka užauginti kiek įmanoma daugiau geros produkcijos, bet reikia ją pelningai parduoti. Daržovių ir vaisių išsaugojimas bei perdirbimas tai didžiulė atsakomybė bei verslas, turintis perspektyvas. Tačiau tos perspektyvos tiesiogiai priklauso nuo žemdirbių turimo ilgalaikio turto - sandėliavimo pastatų, modernios technikos ir technologijų. Stambesnieji Lietuvos ūkininkai ir bendrovės valdo žaliavos auginimą, vaisių saugyklų ir uogų šaldiklių ūkį, turi galimybę reguliuoti perdirbimo srautus ir terminus. Tokiu būdu atsiranda viliojanti perspektyva sukurti visą grandinę - nuo žaliavos auginimo iki galutinio produkto pateikimo vartotojui. Be to, galima eliminuoti tarpines grandis, kad marža, šiuo metu atitenkanti produkcijos supirkėjams ir perdirbimo gamykloms, liktų augintojams ir padidintų jų pajamas.
Tuo tarpu smulkiesiems daržovių ir vaisių augintojams, kad kuo ilgiau užaugintą derlių išsaugotų tinkamos kokybės, svarbus žingsnis yra saugyklų modernizavimas. Gerai apšiltinant ir įrengiant patikimas ventiliacijos bei šaldymo sistemas įmanoma užaugintą derlių išsaugoti tinkamos kokybės ir ilgą laiko tarpą. Tik iš geros kokybės žaliavos galėsim pagaminti gerą produktą. Gerų saugyklų vaisiams bei daržovėms Lietuvoje dar labai stinga ir čia mes labai pralošiam konkurencijoje su Vakarų Europos ūkininku, nes paprasčiausiai prarandam kokybę. Didieji daržovių ir vaisių augintojai pirminį paruošimą jau daugiau ar mažiau turi, t.y. nuvalo, išrūšiuoja ir supakuoja, tačiau plautos produkcijos prekybos vietose dar nedaug, nors vakaruose neplautų daržovių beveik nėra.
Šiandien vis dažniau kalbama, kad terminiu produktų apdorojimu, džiovinimu, konservavimu šalčiu ir kitais tradiciniais daržovių ir vaisių perdirbimo būdais yra sunku patenkinti visus vartotojų poreikius ir padidinti jų veiksmingumą. Populiariausia yra nuvalyti, supjaustyti ir išdžiovinti, arba nuvalyti, supjaustyti ir supakavus į specialią pakuotę, išvirti. Ir vienu, ir kitu atveju perdirbtos daržovės ar vaisiai įgauna tokią būseną, kai realizacijos terminai ir sąlygos yra gerokai ilgesni, o ir pridėtinė produkto vertė žymiai didesnė. Tokią perdirbtą produkciją prekybos tinklai jau gali realizuoti kaip prekę, o dideli maisto pramonės gamintojai (pvz. konservų fabrikai) gali naudoti kaip sudėtines dalis tolimesniems produktams gaminti, sumažindami išlaidas energetikai, nuotekoms ir atliekoms realizuoti.
Poreikių išsiaiškinimo, jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procese kai kuriose ES šalyse šiai dienai yra siūlomi funkciniai vaisių ir daržovių produktai, dehidratuoti vaisiai ir daržovės ir t.t. Dėl to atsiranda poreikis akcentuoti natūralių organinių junginių privalumus žmogaus sveikatai. Tuo susirūpinta todėl, kad tradicines daržoves ir vaisius nurungia tropiniai vaisiai, jų sultys ir kita iš jų pagaminta produkcija. Ši verslo veiklos sistema, apimanti daržovių ir vaisių perdirbimą, kainų nustatymą ir paskirstymą tikslinėse rinkose, šiuo metu yra labai individuali.
Panaudojant novatoriškas technologijas, daržovių ir vaisių augintojai nuėjo ilgą kelią, tačiau didėjant vartotojų paklausai, plečiasi perdirbtų daržovių ir vaisių asortimentas, reikalaujantis naujų gamybos įrengimų bei technologijų.
Algis Mačiukas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!