Kodėl gabieji ne visada tampa garsiais

Daugelis svarbiausių žmonijos pasiekimų – nuo elektros iki medicinos proveržių – yra inovacijų rezultatas. Tačiau talentas, galintis sukurti naujus atradimus, ne visuomet gauna galimybę atsiskleisti. „Prarasti Einšteinai“ – taip vadinami gabūs vaikai, kurie dėl žemos socialinės padėties, sisteminio protekcionizmo ir korupcijos neturi galimybės tapti išradėjais ar mokslininkais.

Ekonominis barjeras: kodėl skurdas riboja inovacijas?

Ekonomistas Radžas Četis su kolegomis, analizuodami milijonus anonimizuotų mokesčių deklaracijų ir patentų duomenų, pastebėjo nerimą keliančią tendenciją. Gebėjimai matematikoje ar gamtos moksluose nėra pakankamas veiksnys tapti išradėju – tam būtina ir palanki socialinė aplinka. Tyrimas parodė, kad net patys gabiausi mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų turi žymiai mažesnes galimybes tapti išradėjais nei vidutinių gabumų vaikai iš turtingų šeimų.

Tai reiškia, kad visuomenė praranda daugybę potencialių inovatorių. Jei šie vaikai turėtų tokias pačias galimybes kaip turtingųjų klasės atstovai, pasaulis galbūt jau būtų gavęs naujų proveržių medicinoje, technologijose ar energetikoje.

Protekcionizmas ir korupcija: uždaras elito ratas

Dar viena didelė problema – protekcionizmas ir galimybėms uždaras elitinis sluoksnis. Daugelis galimybių – stipendijos, investicijos, mentorystė – yra prieinamos tik tam tikrų šeimų vaikams. Jei jaunuolis auga aplinkoje, kurioje yra išradėjų, jo šansai tapti inovatoriumi smarkiai išauga. Tačiau net gabiausi vaikai, augantys socialiai nepalankiose vietovėse, dažnai negauna tinkamo palaikymo, todėl jų potencialas lieka neišnaudotas.

Tyrimai taip pat rodo, kad inovatyvumas yra tolygiai pasiskirstęs tarp skirtingų etninių ir socialinių grupių, tačiau realios inovacijų kūrimo galimybės koncentruojamos tik turtingųjų rankose. Tai ne tik moralinė, bet ir ekonominė problema – pasaulis praranda milijonus potencialių idėjų, galinčių pakeisti gyvenimus.

Ką galime padaryti?

Norint užtikrinti, kad „prarasti Einšteinai“ gautų galimybę atsiskleisti, būtina:

• Investuoti į ankstyvąjį švietimą ir talentų paiešką ne tik elitiniuose sluoksniuose.

• Skatinti mentorystės programas ir inovatyvias ekosistemas regionuose, kur socialiniai ryšiai su išradėjais yra silpni.

• Mažinti ekonominę nelygybę per tikslines stipendijas, valstybines inovacijų programas ir švietimo reformas.

Kaip pastebėjo tyrėjai, talentas yra pasiskirstęs visur, bet galimybės – ne. Jei norime proveržio moksluose ir technologijose, turime užtikrinti, kad kiekvienas talentingas žmogus turėtų šansą išnaudoti savo potencialą, nepaisant jo kilmės ar socialinės padėties.