Nemokamų atostogų suteikimas
2022-12-28 10:25 Peržiūros : 31507 SpausdintiSodra konsultacija dėl nemokamų atostogų suteikimo
Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį - slaugos išmokos.
Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo - 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
Savarankiškas PSD įmokų susimokėjimas
Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai. Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai. Šios įmokos jiems skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 1 d., o susimokėti jas reikės kitais metais - iki 2018 m. gegužės 1 d.
Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai.
Primename: PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos - šiuo metu tai sudaro 34,2 euro. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį. Už kalendorinius metus įmokas savarankiškai susimokėti galima ne vėliau nei iki kitų metų gegužės 1 dienos. Laiku nesumokėtos PSD įmokos gali būti išieškomos įstatymuose numatyta tvarka.
Nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis - yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt.
Nedraudiminiai laikotarpiai susidaryti gali ir dėl kitų priežasčių
„Sodros" specialistai pabrėžia, kad negaunant darbo užmokesčio ir nuo jo nemokant teisės aktuose numatytų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nedraudiminiai laikotarpiai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių.
Dažniausiai priežastys, dėl kurių atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra šios (tais atvejais, kai šių laikotarpių metu žmogui nėra mokamas darbo užmokestis):
nemokamos atostogos, atostogos kvalifikacijai tobulinti, kūrybinės atostogos, mokymosi atostogos, nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai, pravaikštos, karo prievolininko sveikatos patikrinimo, karo tarnybos arba mokomųjų karinių pratybų laikotarpiai, vaiko priežiūra iki trejų metų, faktiškai vaiką auginantiems seneliui, senelei arba kitiems giminaičiams.
Retais atvejais nedraudiminis laikotarpis gali atsirasto laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai negalima išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o išduodama medicininė pažyma 094/a, neatvykus administracijos leidimu, kai už tai nemokamas darbo užmokestis ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
„Sodros" duomenimis, kiekvienais metais ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui (bet ne ilgiau nei 1 metus) nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnį nei vieno mėnesio (bet ne ilgiau nei 1 metų) nedraudiminių laikotarpių dėl visų priežasčių turi net virš 31,5 tūkst. žmonių.
Kaip sužinoti, ar reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas
Darbuotojai, kuriems dėl nedraudiminių laikotarpių atsiras prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas, apie tai, suformavus prievolę kitų metų pradžioje, bus informuoti asmeninėje „Sodros" paskyroje, o tie, kurie „Sodrai" yra nurodę savo kontaktinius duomenis - ir kitais kanalais.
Atkreipiame dėmesį, kad minėtais atvejais atsiradusias savarankiškai mokėtinas PSD įmokas reikia susimokėti ne kiekvieną mėnesį, o iki kitų metų gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus. Sužinoti, ar neturite PSD įsiskolinimo, suskaičiavus mokėtinas įmokas už praėjusius metus, taip pat galėsite „Sodros" interneto svetainėje, adresu www.sodra.lt/pasitikrink.
Draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti ir Valstybinės ligonių kasos sistemoje.
Auditorė Dalia PLAČENYTĖ
UAB „Pačiolis"
Lietuvos Respublikos darbo kodekse nemokamos atostogos priskirtos tikslinių atostogų kategorijai. Šios atostogos skirtos ne pailsėti, o tam tikriems darbuotojo tikslams įgyvendinti - santuokai sudaryti, vaikui prižiūrėti, ligoniui slaugyti. Jos niekaip nesiejamos su darbdavio finansine padėtimi, technologiniais procesais ar kitais interesais.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų.
Nemokamų atostogų suteikimo darbuotojams atvejai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje. Jų sąrašas yra baigtinis. Beje, Darbo kodekse nustatyta ir nemokamų atostogų trukmė:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 14 kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui arba motinai (jei atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, naudojasi tėvas) bendra nemokamų atostogų trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) neįgaliajam - iki 30 kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.
Kiekvienu atveju nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojų prašymu. Darbuotojui paprašius nemokamų atostogų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje nustatytais atvejais, darbdavys privalo jas suteikti. Gali būti deramasi dėl atostogų pradžios ar pabaigos datų. Todėl darbdaviui ypač svarbu įsitikinti, ar darbuotojo ketinimas pasinaudoti nemokamomis atostogomis pagrįstas. Nemokamų atostogų paprašęs darbuotojas turi pateikti Darbo kodekse nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Paprastai darbuotojo asmens byloje saugomos vaikų gimimo liudijimų kopijos. Šie dokumentai svarbūs patvirtinti ne tik darbuotojo teisei į nemokamas atostogas, bet ir teisei pasinaudoti papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Todėl jeigu darbuotojas prašo nemokamų atostogų kaip vaikus auginantis asmuo, įmonės administracija, patikrindama dokumentus, turi įsitikinti, ar vaikas ne vyresnis nei keturiolika metų.
Darbuotojai, auginantys neįgalių vaikų iki 18 metų amžiaus, darbdaviui turi pateikti vaiko neįgalumą patvirtinančius dokumentus.
Vyras, prašydamas nemokamų atostogų per moters nėštumo ir gimdymo atostogas, turėtų pateikti pažymos apie išduotą nėštumo ir gimdymo pažymėjimą kopiją. Teisę pasinaudoti motinystės (tėvystės) atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, turi vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjas. Antrasis, pateikęs darbdaviui prašymą ir vaiko gimimo liudijimo kopiją, gali naudotis nemokamomis atostogomis iki trijų mėnesių, kol vaikui sueis treji metai. Dažniausiai tėvai dirba skirtingose darbovietėse, todėl darbdavys nežino ir negali kontroliuoti, ar antrasis iš tėvų jau naudojosi nemokamomis atostogomis vaikui prižiūrėti. Laikas, per kurį darbuotojas gali naudotis tokiomis nemokamomis atostogomis, yra ganėtinai ilgas. Todėl tenka sumuoti įmonės darbuotojo per trejus metus panaudotų nemokamų atostogų trukmę. Kontroliuoti suteiktų nemokamų atostogų trukmę padeda tam skirti dokumentai. Pavyzdžiui, remiantis apskaitos politika tvarkomos kiekvieno įmonės darbuotojo atostogų apskaitos kortelės.
Neįgalus įmonės darbuotojas gali naudotis nemokamomis atostogomis iki 30 kalendorinių dienų per metus. Paprastai darbuotojo asmens byloje saugoma neįgalumo pažymėjimo kopija. Šis dokumentas svarbus pirmiausia ne dėl tikslinių nemokamų atostogų, o dėl teisės pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str. 6 dalį naudotis individualiu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu.
Darbuotojas, vienas slaugantis neįgalų asmenį, gali prašyti darbdavio 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus. Kad pagrįstų teisę šalių suderintu laiku naudotis nemokamomis atostogomis, darbuotojas turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl nuolatinės slaugos būtinumo.
Darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, taip pat gali naudotis nemokamomis atostogomis, jeigu pasibaigė nedarbingumo pažymėjimo išdavimo terminas ir neišduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Tačiau ir šiuo atveju darbuotojas turėtų pateikti gydymo įstaigos rekomendaciją.
Darbo kodeksas leidžia darbuotojams pasinaudoti 3 kalendorinių dienų nemokamomis atostogomis santuokai sudaryti. Darbdavys negali atsisakyti suteikti tokių atostogų, jeigu darbuotojas prašo. Tačiau galima prašyti ir po kelis kartus per mėnesį. Jeigu dėl įmonės veikos specifikos ar norėdamas išvengti kitų darbuotojų prastovos darbdavys griežtai planuoja darbuotojų užimtumą, dažnas darbuotojų nebuvimas darbe gali neigiamai paveikti visos įmonės rezultatus. Todėl net ir šiuo atveju patartina (bet neprivaloma) gauti tą patvirtinančius dokumentus. Tai gali būti Civilinės metrikacijos skyriaus informacija apie įregistruotus asmenų prašymus sudaryti santuoką.
3 dienų nemokamos atostogos šeimos nario laidotuvėms suteikiamos darbuotojams, pateikusiems prašymą ir šeimos nario mirties liudijimo kopiją. Jeigu darbuotojo ir mirusio asmens pavardės skirtingos, patartina turėti dokumentus, įrodančius giminystės ryšius. Nurodyti dokumentai bus svarbūs ir nustatant neapmokestinamąsias gyventojo pajamas, jeigu įmonė skirtų pašalpą dėl darbuotojo šeimos nario mirties.
Dar kartą pažymėtina, kad visi Darbo kodekse išvardyti atvejai, kai darbuotojo prašymu darbdavys turi suteikti nemokamas atostogas, yra susiję su darbuotojo arba jo šeimos narių sveikatos būkle arba kitomis specifinėmis aplinkybėmis. Todėl darbdavys neturi teisės siūlyti darbuotojui ar juo labiau jį versti atostogauti nemokamai.
Beje, Darbo kodekso 184 str. 2 dalyje įteisinta nuostata, kad sudarydamos kolektyvinę sutartį darbo santykių šalys gali susitarti, jog nemokamos atostogos galėtų būti suteikiamos ir dėl kitų priežasčių. Konkrečios priežastys, galima nemokamų atostogų trukmė, jų suteikimo tvarka, reikalaujami pateikti darbdaviui dokumentai ir kiti dalykai aptariami kolektyvinėje sutartyje. Svarbu, kad sutartyje nustatyta tvarka nepablogintų sąlygų, kurias darbuotojams garantuoja Darbo kodeksas.
Nemokamų atostogų skiriamasis požymis yra tas, kad darbuotojui už tą laiką nemokamas vidutinis darbo užmokestis ar kitos išmokos. Kadangi darbuotojas negauna socialinio draudimo įmokomis apmokestinamų pajamų, nemokamos atostogos laikomos nedraudžiamuoju laikotarpiu. Todėl nederėtų pamiršti, kad darbuotojui, susirgusiam nedraudžiamuoju laikotarpiu, nebus mokama ligos pašalpa. Šis laikotarpis neįskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą.
Darbuotojo panaudotų nemokamų atostogų trukmė gali daryti įtaką ir kasmetinių mokamų atostogų trukmei. Darbo kodekso 170 straipsnyje apibrėžti darbo laikotarpiai įskaičiuojami į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Darbo kodekse nustatytos trukmės nemokamos atostogos (iki keturiolikos kalendorinių dienų - visiems darbuotojams, iki trisdešimties kalendorinių dienų - neįgaliesiems arba asmenims, slaugantiems neįgalųjį) įskaičiuojamos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Šie laikotarpiai taip pat įskaičiuojami į nepertraukiamąjį darbo stažą.
Tačiau jeigu atsitiko taip, kad darbuotojas pasinaudojo ilgesnėmis nemokamomis atostogomis, negu nustatyta Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, arba darbuotojo prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių, nei nustatyta minėtame straipsnyje, viršijančios nustatytą trukmę nemokamų atostogų dienos neįskaičiuojamos į darbo stažą tų darbo metų kasmetinėms atostogoms gauti. Vadinasi, už tuos darbo metus darbuotojo mokamos kasmetinės atostogos bus trumpesnės.
Pavyzdžiui, 20X1 m. lapkričio 20 d. Audra Mockienė pagal neterminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti UAB „Skalsa" biuro administratore. Pagal Darbo kodekso nuostatas už pirmuosius darbo metus šiai darbuotojai priklausytų 28 kalendorinės dienos minimalių kasmetinių atostogų. 20X2 m. kovo 6 d. darbuotojos prašymu buvo suteiktos jai 14 kalendorinių dienų nemokamos atostogos, nes augina vaiką iki 14 metų amžiaus. 20X2 m. gegužės 10 d. darbuotojos prašymu jai leista neatvykti į darbą 25 kalendorines dienas pagal Darbo kodekso 143 str. 2 d. 2 punkto nuostatas.
Pirmieji darbo metai yra 20X1 11 20-20X2 11 19. Kadangi per tuos darbo metus darbuotoja pasinaudojo iš viso 14 kalendorinių dienų nemokamomis atostogomis ir 25 kalendorines dienas neatvyko į darbą administracijos leidimu, pastarasis laikotarpis neįskaičiuojamas į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Apskaičiuojama darbuotojai priklausančių kasmetinių atostogų trukmė už tuos darbo metus:
Atsisiųsti atostogų apskaitos kortelę
Pavyzdyje pateikta atostogų apskaitos kortelė gali būti pildoma kiekvienam darbuotojui. Kadangi kiekviena atostogų diena svarbi tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, ypač tiksliai reikia apskaičiuoti jų trukmę.
Jeigu įmonėje nesudaryta kolektyvinė sutartis, o darbuotojas prašo leisti neatvykti į darbą dėl priežasčių, nenurodytų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, administracija gali leisti darbuotojui nedirbti, remdamasi Darbo kodekso 143 str. 2 d. 2 punktu. Darbuotojo neatvykimas į darbą administracijos leidimu taip pat laikomas nedraudžiamuoju laikotarpiu. Be to, nuo pat pirmos neatvykimo dienos šis laikotarpis neįskaičiuojamas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti ir į nepertraukiamąjį darbo stažą.
Darbuotojo panaudotos nemokamos atostogos bei neatvykimas į darbą administracijos leidimu daro įtaką ir papildomų mokamų atostogų trukmei, o ši priklauso nuo nepertraukiamojo darbo stažo, kenksmingomis ar ypatingomis sąlygomis dirbto laiko dalies per darbo metus.
Vieša Valstybinės darbo inspekcijos konsultacija nemokamų atostogų suteikimo klausimu
Kadangi labai dažnai interesantai domisi nemokamų atostogų suteikimo teisėtumo klausimais, pabandysime išsklaidyti kai kurias abejones ir pateikti nuomonę aktualiais tokių atostogų suteikimo klausimais (pavyzdžiui, ar galimas nemokamų atostogų suteikimo faktas kitais nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 184 straipsnio dispozicijoje nustatytais atvejais, kaip skaičiuojamas darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti nemokamų atostogų suteikimo atveju kitais nei DK 184 straipsnio dispozicijoje nustatytais atvejais, kaip tai susiję su vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka ir panašiai).
DK 184 straipsnio 1 dalyje išvardinti atvejai, kada darbuotojo reikalavimu suteikiamos nemokamos atostogos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Ši įstatymų leidėjo pareikšta valia reiškia, kad darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas, jei yra DK 184 straipsnio dispozicijoje nustatyti pagrindai (imperatyvusis įstatymo taikymo aspektas). Tam, kad tinkamai taikyti įstatymo imperatyvą, įstatymų leidėjas nusprendė, jog nemokamos atostogos privaloma tvarka suteikiamos tik esant tam tikroms sąlygoms. Šių sąlygų sąrašas numato, kad darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) neįgaliajam - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
Kaip matyti, toks sąrašas yra baigtinis, o nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 184 straipsnio 2 dalis). Toks yra šiuo laikotarpiu galiojantis imperatyvus teisinis reglamentavimas dėl nemokamų atostogų.
Pastebėta, kad praktinėje darbo teisinių santykių raidoje susiklosto situacijos, kada darbuotojui tiesiog būtina pasinaudoti nemokamomis atostogomis, tačiau nėra nustatytų DK 184 straipsnio dispozicijoje pagrindų. Šiuo aspektu paminėtina, kad DK 185 straipsnio dispozicija nustato, jog kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja DK. Kaip matyti, šis straipsnis išreiškia įstatymų leidėjo valią dėl tam tikro dispozityvaus (galimo) šalių susitarimo (toliau tekste dispozityvūs susitarimai) dėl kitokių nemokamų atostogų suteikimo atvejų, todėl besąlygiškai drausti kitus atvejus, mūsų nuomone, būtų neprotinga. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje kasacinėje byloje yra pasisakęs dėl tikslinių atostogų suteikimo teisėtumo (nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių) ir yra akcentavęs, kad esant teisėtam ir pagrįstam tikslui, turi būti atsižvelgta į darbuotojo pareikštą valią ir tokia valios išraiška tenkintina šalių sutarimu. Paminėtina, kad iniciatyvos teisė prašyti nemokamų atostogų kitais, nei DK 184 straipsnio dispozicijoje nustatytais atvejais, priklauso darbuotojui, nes tik jis vienas žino ir deklaruoja savo tikslą, kuris turi būti objektyviai reikšmingas. Darbdavys, įvertinęs darbuotojo valios išraiškos momentą ir tikslo pagrįstumą, gali tokias nemokamas atostogas suteikti, o jų terminas priklauso nuo šalių suderintos valios. Tokiais atvejais, mūsų nuomone, dispozityvūs susitarimai galimi jau minėto DK 185 straipsnio reguliavimo pagrindu, tačiau tokiais susitarimais negali būti piktnaudžiaujama. DK 35 straipsnio reguliavimas nustato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Tokiu būdu, vadovaujantis protingumo principu, susitarimai dėl kitokių nemokamų atostogų suteikimo atvejų galimi, tačiau darbo teisinių santykių šalių valia dėl jų turi būti tinkamai išreikšta, neiškreipta ir / ar sąlygota kitokiais neteisėtais veiksmais. Tokius galimus neteisėtus veiksmus puikiai iliustruoja žemiau pateikta teisminės doktrinos analizė:
Darbo teisinių santykių reguliavimo srityje dėl nemokamų atostogų sąrašo ir jų suteikimo pagrįstumo bei teisėtumo, taip pat VDI kompetencijos šiuo klausimu, ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT). Pavyzdžiui, LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A10 - 375/2004 konstatavo, kad nemokamos atostogos yra tikslinės. Jos gali būti suteikiamos tik įstatymo numatytais atvejais (DK 184 straipsnis). Byloje nustatyta, kad nemokamas atostogas pareiškėjas iš karto suteikė visiems padalinio darbuotojams. Darbuotojų rašytuose pareiškimuose tokių atostogų tikslas nenurodytas. Išleidus darbuotojus nemokamų atostogų, tame gamybiniame padalinyje gamyba nevyko. Todėl teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ne dėl nuo darbuotojų priklausančių priežasčių, o dėl gamybinių ar kitokių objektyvių priežasčių susidarė tokia situacija, kai darbuotojams negalėjo būti suteikiamas darbas, sulygtas darbo sutartyje. Tokiu atveju, pagal DK 122 straipsnio reikalavimus turėjo būti skelbiama prastova, o darbuotojams už darbą apmokama pagal DK 195 straipsnio reikalavimus. Nors kai kurie darbuotojai ir turėjo teisę į neapmokamas atostogas, tačiau iš jų pareiškimų ir kitų faktinių bylos aplinkybių teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad šie darbuotojai naudojosi nemokamomis atostogomis savo valia.
Ad hoc turime sutikti su griežta teismo pozicija ir imperatyviu DK 184 straipsnio taikymu, kadangi faktinės bylos aplinkybės per se paneigia tinkamos darbuotojų valios išraiškos momentą, dar daugiau, tokia valia akivaizdžiai buvo primesta, vengiant pareigos apmokėti už prastovą (DK 35 straipsnis, DK 184 straipsnis, DK 122 straipsnis).
Dispozityvių susitarimų dėl nemokamų atostogų atveju taip pat svarbi kita aplinkybė - tai DK . DK 170 straipsnis numato, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas:
1) faktiškai dirbtas laikas;
2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;
3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai;
4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;
5) mokamos kasmetinės atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;
7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems;
8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems neįgalųjį;
9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;
10) teisėto streiko laikas;
11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
Kaip matyti, į šio straipsnio dispoziciją yra įkelti tam tikri teisinių taisyklių reikalavimai iš DK 184 straipsnio. Ką reiškia šis reguliavimas? Jis reiškia vieną - į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaičiuojami tik tokie laikotarpiai, kurie nustatyti DK 170 straipsnyje. Jei nemokamos atostogos dispozityviu susitarimu suteikiamos kitais nei DK 184 straipsnyje nustatytais atvejais (tai yra suteikiamos ilgesniems laikotarpiams nei keturiolika kalendorinių dienų), tai jų trukmė į šį stažą neįskaičiuojama. Tokiu būdu, dispozityvių susitarimų atveju, į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaičiuojamas ex lege tik keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpis. Žinotina ir svarbu, kad darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos, o į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo ir švenčių dienos (DK 170 straipsnio 2 dalis, DK 26 straipsnio 3 dalis).
Būtina aptarti ir kai kurias kitas rizikas, su kuriomis susiduria darbuotojas, naudodamas nemokamas atostogas. Visų pirma darbuotojo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (Žin., 2003, Nr. 52-2326, toliau - Aprašas). Aprašo 6.5 punkto 1 pastraipoje numatyta, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta Aprašo 5.1 punkte. Aprašo 6.5 punkto 2 pastraipoje numatyta, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui. Tačiau, dispozityviu susitarimu suteiktos nemokamos atostogos negali būti traktuojamos kaip darbuotojo neatvykimas į darbą pažeidžiant įstatymus ar darbo tvarkos taisykles ir tokiu atveju turėtų būti taikoma Aprašo 6.5 punkto 1 pastraipa. Jeigu darbuotojas paskutinius tris mėnesius nedirbo įmonėje dėl jam dispozityviu susitarimu suteiktų nemokamų atostogų, tokiu atveju, vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas Aprašo 6.9 punkte nurodyta tvarka - jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šį Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai - kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas šiame Apraše numatytas sąlygas.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, mūsų nuomone, nemokamos atostogos gali būti suteikiamos ne tik kolektyvinėje sutartyje ir DK 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, bet ir kitais atvejais, kada tai objektyviai būtina ir kada darbo teisinių santykių šalių valia tinkamai išreikšta bei suderinta (DK 35 straipsnis, DK 185 straipsnis).
Paminėtini ir kiti įstatymų reikalavimai, susiję su nemokamų atostogų suteikimo fakto formalizavimu. DK, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyta tvarka suteikus darbuotojui nemokamas atostogas ir šiuo laikotarpiu darbuotojui iš darbdavio negaunant kitų pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamos ir mokamos įmokos, darbdaviui kyla pareiga užpildyti ir pateikti SODROS teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma draudėjo apskaita atitinkamos formos socialinio draudimo pranešimą apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius. Nedraudiminis laikotarpis - laikotarpis, kurio metu apdraustasis asmuo negauna pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka turi būti priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat jis negauna įstatymų nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos valstybinio socialinio draudimo pašalpos.
Socialinio draudimo pranešimo pateikimo tvarką reglamentuoja Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (Žin., 2010, Nr. 73-3728, toliau - Taisyklės). Nemokamų atostogų suteikimo atveju darbdavys privalo pateikti SODRAI 12-SD pranešimą (Taisyklių 37.1 punktas). 12-SD pranešimas privalo būti pateiktas SODROS teritoriniam skyriui per 3 darbo dienas nuo nemokamų atostogų suteikimo dienos (Taisyklių 38 punktas).
Ligos pašalpos mokėjimas nemokamų atostogų metu: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 13 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsirado to asmens nemokamų atostogų metu - ligos pašalpa pradedama mokėti nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti.
LR valstybinės darbo inspekcijos informacija
Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!