SOS: kokias kaimo turizmo sodybas rems Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai 2007–2013 metais

2008-05-06 18:57   Peržiūros : 565   Spausdinti

---

Esminis klausimas. Būti kaimo turizmo aplinkos savitumui ar nebūti?

Ar kaimo turizmui rekalinga savita, vadinamoji tradicinė sodyba? Tuo pastaruoju metu kaimo plėtrai paramą skirstančių valdininkų kabinetuose abejojama. Reikalaujama supaprastinti reikalavimus, kurie šiuo metu yra keliami kaimo turiamo sodybų architektūriniam formavimui, medžiagų naudojimui ir pan. Tenka rimtai nuogąstauti, kad atsiradus supaprastinimams vėl atsikartos kaimo turizmo sodybų architektūrinio tvarkymo klaidos, kurių pasitaikė pačioje kaimo turizmo verslo formavimo pradžioje. Tad klausimo esmė tokia: ar kaimo turizmo sodyba ir jos aplinka turi būti savita ir artima Lietuvos kaimui, ar bet kokia - internacionalinė ir beveidė? Į šį klausimą šiandien turi nedelsiant atsakyti visos institucijos, nuo kurių priklauso Lietuvos kaimo turizmo plėtra, aplinkos pobūdis, kokybė ir kartu visa kaimo turizmo ateitis.

Vadinamoji tradicinė sodyba - kaimo turizmo aplinkos savitumo pagrindas

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos pozicija - palaikyti savitų, tradicinių kaimo turizmo sodybų ir jų aplinkos kūrimo idėją. Tradicinė sodyba - tai išlaikiusi arba įgavusi istoriniams Lietuvos kaimo etnokultūriniams regionams būdingus istorinius bruožus ir galinti juos eksponuoti. Tradicinėje kaimo turizmo sodyboje turi būti išlaikyti pažintinę reikšmę turintys dalykai. Joje privalome matyti senųjų kaimo sodybų tvarkymo kultūros pavyzdžių.

Savita sodyba ir jos aplinka - pageidaujama prekė

Jeigu kaimo turizmo aplinka taps panaši į mūsų miestų bei priemiesčių ar kitų šalių architektūrinę aplinką, ji taps bevertė, neįdomi, o kaimo turizmas praras ne tiktai užsienio, bet ir vidaus rinką. Užsienio turistai vertina nestandartinius istorinio kaimo bruožus ir jų savitumą. Lygiai kaip ir Lietuvos kaimo gyventojai, pavargę nuo suvienodėjusios miestų aplinkos, pasirenka aplinką, išlaikiusią senojo kaimo elementus. Štai kodėl savitą, vadinamąją tradicinę kaimo turizmo aplinką verta kurti, turtinti, puoselėti ir saugoti.

Kaimo turizmo sodyba - svarbi kultūrinio kraštovaizdžio dalis

Neturime teisės kaimišką kraštovaizdį, ypač saugomą, darkyti miestietiškais pastatais ir miesto statiniams būdingais elementais. To neleidžia Europos Sąjungos priimta kraštovaizdžio apsaugos konvencija bei į ją orientuotos Lietuvos Respublikoje priimtos kraštovaizdžio formavimo ir tvarkymo nuostatos. Tinkamai suformuotos tradicinės kaimo turizmo sodybos gali padėti išsaugoti ir atkurti nykstatantį bei degraduojantį saugomų teritorijų kultūrinį kraštovaizdį. Miestietiško internacionalinės pakraipos stiliaus pastatai ir tokio stiliaus aplinkos tvarkymas šio uždavinio negalės išspręsti.

Tradicinės kaimo turizmo aplinkos socialinė reikšmė

Kuriant tradicinę kaimo turizmo aplinką sprendžiamas didelę socialinę reikšmę turintis kaimo kultūrinio tapatumo išsaugojimo uždavinys. Kultūrinio tapatumo jausmas gali sužadinti norą žmonėms iš miestų sugrįžti į gimtąsias vietas, tvarkyti ir puoselėti tėvų sodybas, išsaugoti lietuviško kaimo savitumą. Tokį uždavinį visuotinos globalizacijos akivaizdoje privalome besąlygiškai spręsti ir visi turime be išlygų prisiimti už tai atsakomybę.

Kaimo turizmo aplinkos ekologiškumas ir jo įvaizdžio reikšmė

Ekologiška kaimo turizmo aplinka - ypač svarbi tradicinės sodybos savybė. Ne veltui neleidžiama kaimo turizmo verslo kurti arti judrių kelių, pramonės objektų, trukšmingoje aplinkoje. Vis daugiau turistų veržiasi į švarią, ekologiniu atžvilgiu saugią aplinką. Tad kaimo sodybos ir ją supančios aplinkos ekologiškumas ir visos su tuo susiję priemonės, pastatų elementai bei visi atributai pastaruoju metu tampa neatskiriama ekologiškos kaimo aplinkos įvaizdžio dalimi. Kad negali kaimo turizmo sodybų pastatuose būti plastikinių langų, o interjero apdailoje naudojamos įvairios sintetinės medžiagos - net neturi būti diskutuojama.

Tradicinės sodybos samprata - kompleksinė

Visi šie kaimo turizmo sodybos ir jos aplinkos apibūdinimai bei aplinkos formavimo reikalavimai apima vadinamosios tradicinės sodybos sampratą. Būtent tokią sampratą atitinkantys, o ne indiferentiški projektiniai sodybos ir jos pastatų sprendiniai kaimo plėtros fondo turi būti remiami ir skatinami.

Kaip toliau turime elgtis?

Pirma - turime griežtai atriboti pašalinius interesus, dažniausiai ekonominius, kuriuose slypi noras pritaikyti kaimo turizmui netinkamus paveldėtus, dabar pastatytus ar suprojektuotus pastatus. Antra, būtina tarp žinybų tikslingai pasiskirstyti kompetencijas sprendžiant kaimo turizmo aplinkos kultūrinio tapatumo, taigi ir architektūrinės aplinkos formavimo kokybės klausimus. Žemės ūkio ministerijai rūpi kaimo plėtros klausimai ir ji pagal galimybes tuos klausimus aktyviai sprendžia. Rūpinasi kaimo turizmo aplinkos reikalais, bet daugiau kaip verslo objektu, ir prie Ūkio ministerijos esantis Turizmo departamentas. Kaimo architektūrinės aplinkos kokybės klausimus iš esmės turi spręsti Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija bei Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Būtinas aktyvesnis šių institucijų dėmesys ir parama. Šiose institucijose neaptarus aktualių kaimo turizmo aplinkos formavimo klausimų griauti kaimo turizmo asociacijos pastangomis pradėtos tikslingai kurti kaimo turizmo aplinkos formavimo krypties nereikėtų.

Turimą teisinę bazę reikia ne naikinti, o naudoti ir toliau tobulinti

Šiame etape skirstant kaimo turizmui remti skirtas lėšas būtina naudotis kol kas vienintele teisine tradicinės sodybos formavimo baze - "Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimais", kuriuos patvirtino Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (2006 m. gruodžio 22 d. departamento direktoriaus įsakymas Nr.V-106). Šiais reikalavimais turi vadovautis rajonų architektai peržiūrėdami kaimo turizmo sodybų projektus ir atlikdami jų derinimą. Tokį derinimą rajonų architektai atlieka. Šiuo derinimu remdamasi Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos gali spręsti, ar projektas kokybiškas ir ar svarstyti paramos teikimo klausimus.

Be abejonės, šalia dabar galiojančių kaimo turizmo paslaugų teikimo reikalavimų turėtų būti parengtos išsamios kaimo turizmo sodybų architektūrinio formavimo ir tvarkymo taisyklės. Žemės ūkio ministerija, kuri tiesiogiai kuruoja kaimo plėtros klausimus, turėtų skirti lėšų išsamesnei kaimo turizmo aplinkos formavimo klausimų analizei įvertindama, kad kaimo turizmo verslas žymiu mastu prisideda prie socialinių ir ekonominių kaimo plėtros klausimų sprendimo, kraštovaizdžio atnaujinimo, aplinkos puoselėjimo ir kartu prie kaimo kultūrinio tapatumo išsaugojimo. Prie šio svarbaus darbo svariai ateityje turėtų prisidėti Aplinkos ministerija, nes ji yra tiesiogiai atsakinga už architektūrinės aplinkos kokybę. Taip pat turi prisidėti Kultūros ministerija, kuriai kaimo aplinkos formavimo kultūros klausimai neturėtų būti svetimi.

Reikia įvairių sričių specialistų paramos

Teisinės bazės kūrimas - ne vien atskirų departamentų valdininkų prerogatyva. Tam tikslui būtina pritraukti daugiau įvairių specialistų - kraštotvarkos, etnokultūros, kaimo architektūros, gamtos ir nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos bei kitokių sričių žinovų. Bendromis pastangomis galima bus pasiekti, kad kaimo turizmo sodybos bus savitos, tinkamai spręs kaimo kultūrinio tapatumo klausimus, o kaimo turizmo sodybas kuriantys architektai apsaugos savo kūrybą nuo lėkštų ir beveidžių globalistinės srovės pagimdytų vėjų.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė

KTU Architektūros ir statybos instituto kraštotvarkos sektoriaus architektas Albertas Lamauskas


Irma Minskienė
LR žemės ūkio rūmai