Trys didžiausios švaistūnės

Ne visos Europos Sąjungos (ES) šalys teisingai panaudoja struktūrinių fondų lėšas. Blogiausiai šioje srityje tvarkosi Ispanija, Italija ir Portugalija.

Trys ES šalys nepagrįstai iššvaistė milijardus eurų regioninei politikai - 2,7 mlrd. eurų iš tikrųjų neturėjo būti išmokėta 2008 metais. Tai nustatęs Europos auditorių teismas vis dėlto pažymėjo, kad išmokų žemės ūkio srityje padėtis gerokai pagerėjo - klaidų padaryta mažiau nei 2 procentai. Šios išmokos sudaro didžiąją ES biudžeto dalį - 55 mlrd. eurų.

Kitaip nei buvo anksčiau, kai Europos Komisija (EK) ir Auditorių teismas vengė įvardyti nusižengusias šalis, šįkart atskleista, kad 80 proc. klaidų, padarytų regioninės politikos srityje, priskiriama trims pietinėms ES narėms: Ispanijai, Italijai ir Portugalijai. Tokiam viešumui pritarė ES audito ir antikorupcijos komisaras Siimas Kallasas bei Europos Parlamento (EP) nariai. Kai kurie jų sakė, kad esama akivaizdžių skirtumų tarp ES narių: vienos laikosi taisyklių, kitos nuolat jas pažeidinėja. Tai neteisinga, ir tos pačios taisyklės turi būti taikomos visoms valstybėms.

Tarp blogiausiai iš visos ES struktūrinius fondus panaudojančių regionų - Italijos pietryčiuose esanti Pulija. 2007-2013 metais šis regionas turėjo gauti 2,6 mlrd. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo, tačiau visiškai nesistengė pranešti apie klaidas ir jas ištaisyti. Ispanijoje išaiškinta viena multimilijoninė programa ir mažiausiai 10 individualių projektų, kurie buvo finansuojami, nors ir neatitiko kriterijų, o Portugalijoje išmokas neteisėtai gavo du multimilijoniniai transporto projektai.

Tačiau ES auditoriai nustatė tik du sukčiavimo atvejus. "Klaidos dar nebūtinai reiškia tyčinį sukčiavimą", - sakė parlamentarams teismo pirmininkas Vitoras Caldeira. Pasak jo, daug klaidų padaroma dėl labai sudėtingų ir dažnai neaiškių taisyklių, kai tenka suderinti ES ir valstybių reikalavimus. Supaprastinus taisykles žemės ūkio srityje sumažėjo ir klaidų. Didžiausia atsakomybė už struktūrinių fondų panaudojimą ir jo patikrą tenka pačioms valstybėms. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į avansines išmokas, padarytas pernai siekiant padėti šalims įveikti recesiją - regionams ir vietos bendruomenėms suteikta 11 mlrd. eurų parama, tačiau, kaip sakė EP narys iš Lenkijos socialistas Boguslawas Liberadzkis, daug šių išmokų buvo panaudota tiesiog valstybių biudžetų skylėms, atsiradusioms dėl krizės, užkamšyti.

ES auditoriai abejoja, ar pavyks susigrąžinti neteisingai išleistus pinigus. Kartais valstybės narės net pakeičia neteisėtų kompensacijų reikalavimus naujais, taip pat nepagrįstais.

Pasak regioninės politikos komisaro Pawelo Sameckio, 2008 metais ES vykdomoji valdžia susigrąžino 629 mln. eurų neteisėtai pareikalautų išmokų. Šiemet EK tikisi susigrąžinti pusę milijardo eurų. Tačiau pernai ES biudžetas galutinai prarado 18 mln. eurų.

Dabartinis ES biudžetas sudarytas iki 2013 metų. Tada reikės naujo septynerių metų biudžeto. Manoma, kad daugiausia pinigų bus skirta kovai su klimato kaita, darbo vietoms kurti ir užsienio politikai, o pagalba regionams ir žemės ūkiui bus sumažinta. Biudžeto prioritetų turėtų būti mažiau. Dabar veikia 545 skirtingos programos ir struktūriniai fondai. Ateityje jų neturėtų būti tiek daug.