Komercinių paslapčių apsauga
2023-06-27 19:03 Peržiūros : 50 Spausdinti
Vienas iš svarbiausių ūkio subjektų tikslų - apsaugoti įmonės komercines paslaptis, kuriomis įmonės rinkoje stengiasi veikti pelningai ir sąžiningai konkuruoti su kitais rinkos dalyviais. Kiekvienos įmonės komercinės paslaptys garantuoja joms pranašumą rinkoje prieš konkurentus. Žala, kurią gali atnešti įmonės komercinių paslapčių atskleidimas, yra neišmatuojama. Tai puikiai įliustruoja kompanija "Coca-Cola", kuri įkurta1892 metais. "Coca-Cola" gėrimo receptūra (sudėtis), kad ir kaip keistai skambėtų, nėra patentuota. Gėrimo sudėtis saugoma komercinių (gamybinių) paslapčių sutartimis jau daugiau nei šimtmetį. Dėl komercinių paslapčių sutarčių, kurių sąlygos labai griežtos ir užtraukia teisinę atsakomybę, nei vienam "Coca - Cola" konkurentui šio gėrimo sudėties dar nepavyko atskleisti. Šis faktas tik įrodo šių sutarčių vertę rinkoje, kaip vieną iš būdų apsaugoti įmonę nuo nesąžiningos konkurencijos. Taigi, ar teisingai reglamentuojate ir saugote įmonės komercines paslaptis?
Konkurentai ypač "medžioja" informaciją, kuri susijusi su komercinėmis paslaptimis. Šią informaciją įmonės dažniausiai praranda, kai:
- darbuotojai atskleidžia įmonės komercines paslaptis tretiesiems asmenims;
-
darbuotojas, pasinaudodamas įmonės komercinėmis paslaptimis, įsteigia ir vykdo tapačią veiklą kaip ir jo buvęs darbdavys;
-
darbuotojas perviliojamas konkurentų, ne vien kaip geras specialistas, bet ir kaip geras buvusio darbdavio komercinių paslapčių informatorius.
Kas yra komercinė paslaptis
Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (LR CK) 1.116 str. komercine (gamybine) paslaptimi yra laikoma informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti informacija, kuri Lietuvos Respublikos įstatymų pripažįstama vieša informacija. Pavyzdžiui, LR CK nustato, kad Juridinių asmenų registro duomenys ir kaupiama informacija yra vieša (įmonių steigimo dokumentai, duomenys apie valdymo organus ir steigėjus, finansinė atskaitomybė).
Taigi, komercine paslaptimi gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius:
- 1) nevieša informacija. Tai informacija, kurią neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi;
- 2) saugojama informacija. Įmonės savininkas turi saugoti šias paslaptis protingomis pastangomis: fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis. Svarbu, kad komercinių paslapčių sutarčių reglamentavimas būtų priimamas ir taikomas, remiantis Įmonės vidaus teisės aktais. Jais uždraudžiama darbuotojui skleisti informaciją, sudarančią komercinę paslaptį. Jeigu Įmonė parengia tokius lokalinius aktus, su jais supažindina darbuotoją, tai darbuotojo pareiga saugoti Įmonės komercinę paslaptį atsiranda nuo komercinių paslapčių sutarties pasirašymo dienos.
- 3) turinti komercinę vertę informacija. Tokios informacijos praradimas būtų komerciškai žalingas.
Pažymėtina, kad Komercinių paslapčių įsipareigojimų prisiėmimas galimas tik už konfidencialią, bet ne viešą informaciją. Tai reiškia, kad pavyzdžiui, akcininkų susirinkimų protokolai (akcininkams yra viešai prieinami ir negali būti laikomi slapta informacija) arba ūkio subjektų balansai (kurie yra viešai skelbiami VĮ Registrų centre) ir pan.
Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymiai nustatomi iš asmens naudojimosi informacija, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, nesant jo sutikimo, taip pat iš siūlymo konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį siekiant naudos sau ar padarant žalos šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Esant šioms sąlygoms, kurias apibrėžia LR Konkurencijos įstatymas, sąžiningas ūkio subjektas, gali kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš nesąžiningus konkurencijos veiksmus atlikusio asmens (fizinio ar juridinio).
Pažymėtina, kad ūkio subjektas veikdamas rinkoje nesąžiningai, sukelia pasekmes sąžiningiems rinkos dalyviams, t.y. tokiais neteisėtais veiksmais asmuo pagerina savo ir pablogina konkuravimo sąlygas kitam rinkos dalyviui.
Taigi, įmonė, kuri ketina apsaugoti savo komercines (gamybines) paslaptis turėtų:
- nuspręsti kokią vertingą informaciją, kuri nėra vieša ir neprieinama tretiesiems asmenims, turi Jūsų įmonė, dėl kurios atskleidimo galėtumėte patirti didelių nuostolių, pavyzdžiui:
- - Įmonės planavimo žinios: vystymosi kryptis bei programos, investicijų, pirkimų, pardavimų planai, rinkodara ir kt.;
- - Įmonės finansinės žinios: pajamų lygi, įsiskolinimai, kreditai, mokėtini dividendai, analitinė medžiaga, pažymos ir kt.;
- - Įmonės veiklos žinios: Sutarčių ir dalykinių ryšių su partneriais ir kitais asmenimis turinys ir kt.;
- - Įmonės darbuotojų žinios: informacija apie įmonės darbuotojų darbo užmokestį, jo mokėjimo būdus ir tvarką ir kt.;
- - Su gamyba susijusios žinios: gamybos procesai( formulės, brėžiniai ir kt.), technologinė produkcijos (gaminio) sudėtis ir kt.;
- - Įmonės informacinių sistemų žinios: kompiuterinės programinės įrangos technologiniai sprendimai, informacinė sistema, kaip informacijos organizacinė ir techninė visuma ir kt.;
- - Įmonės apsaugos žinios: įmonės apsaugos organizavimas (stebėjimo kameros, apsaugos sistemų kodai ir slaptažodžiai ) ir kt.
Kaip reglamentuoti Įmonės komercines paslaptis?
● šias paslaptis reikia formalizuoti, t.y. patvirtinti įmonės komercinių paslapčių sąrašą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 7 dalyje numatyta, kad informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešą informaciją), nustato bendrovės valdyba nutarimu, o jai nesant - kitas kompetentingas bendrovės valdymo organas pvz.: įmonės vadovas išleisdamas įsakymą. Valdybos nutarime ar įmonės direktoriaus įsakyme turi būti komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašas, darbuotojų supažindinimo su komercinėmis paslaptimis tvarka, komercinių paslapčių sutarčių su darbuotojais sudarymo tvarka, galiojimo terminai ir jų nevykdymo teisinės pasekmės.
● Detaliai apibrėžus įmonės saugotinas komercines paslaptis, kiekvienas darbuotojas, kuriam gali būti žinomos šios paslaptys atliekant pavestas darbo funkcijas, privalo būti pasirašytinai supažindintas su komercinių paslapčių sąrašu. Tarp kiekvieno darbuotojo bei įmonės pasirašoma komercinių paslapčių neatskleidimo sutartis. Todėl įmonė sudariusi su darbuotojais komercinių paslapčių neatskleidimo sutartis, įgauna teisę reikalauti iš kiekvieno darbuotojo vykdyti šią sutartį ne tik tiesiogiai įmonėje vykdant savo darbines funkcijas, bet ir laisvu nuo darbo laiku, ar net po darbo sutarties nutraukimo ar perėjus į kitas pareigas. Pagal šią sutartį darbuotojas taip pat įsipareigoja ne tik aktyvia pareiga neatskleist šių paslapčių, bet ir pasyvia- nesuteikti galimybės konkurentams tokią informaciją gauti.
Atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą
Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius paaiškinimus dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.
Pabrėžtina, kad įmonė, kuri nėra apsisaugojusi nuo komercinių paslapčių atskleidimo, yra lengvai pažeidžiama konkurentų. O nesant teisiškai tvarkingai paruoštų ir įformintų šių sutarčių, įmonė praranda, pavyzdžiui, teisę iš darbuotojo reikalauti ir taikyti bet kokią atsakomybės formą (drausminę, civilinę, administracinę ar baudžiamąją). Trumpai apžvelgsime pagrindines atsakomybės rūšis komercinių (gamybinių) paslapčių atskleidimo srityje:
1. Drausminė atsakomybė
Remiantis LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 punktu, darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 2 punkte nurodyta, kad darbuotojui atskleidus įmonės komercines (gamybines) paslaptis arba jas pranešus tretiesiems asmenims, toks darbo pažeidimas gali būti laikomas šiurkščiu, todėl vadovaujantis LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 punkto nuostata, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju savo iniciatyva.
Reikia pažymėti, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva su darbuotoju gali būti nutraukta ir tais atvejais, kai darbuotojas paslaptis atskleidžia dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42). Taigi , neturi reikšmės tyčia ar per neatsargumą darbuotojas tokias paslaptis atskleidė, svarbiausia , kad būtų pripažinta, jog darbuotojas, atskleisdamas komercinę arba technologinę paslaptį, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (būtina nustatyti ar darbuotojas buvo supažindintas, ar atitinkama informacija yra pripažinta kaip komercinė arba technologinė paslaptis).
2. Civilinė atsakomybė
Tai yra pagrindinis komercinės (gamybinės) paslapties gynimo būdu. CK 1.116 str. 3 dalis numato, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Civilinis Kodeksas atskirai numato, kad nuostoliais laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos ir negautos pajamos.
Pažymėtina, kad komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimas gali būti pateisinamas visuomenės saugumo interesais (CK 1.116 str. 4 d.), tačiau ją atskleidęs asmuo privalo tai įrodyti.
3. Administracinė atsakomybė
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 215(1) str. 3 dalyje numatyta atsakomybė privatizavimo institucijų pareigūnams, privatizavimo objektų valdytojams bei įmonės administracijos vadovams ir vyriausiems finansininkams (buhalteriams) už informacijos apie privatizavimo objektą, laikomos konfidencialia informacija arba pramonine ar komercine paslaptimi, atskleidimą kitam asmeniui, kuriam susipažinimas su šia informacija nenumatytas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo procese. Komercinės paslapties atskleidimas apima ir banko paslapties atskleidimą (banko paslaptis yra banko veiklos ir tarnybos paslaptį sudaranti informacija), todėl asmenys, atskleidę komercinę paslaptį, susijusią su banko paslaptimi, atsako pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 172(7) straipsnį.
4. Baudžiamoji atsakomybė
LR baudžiamojo kodekso 210 straipsnyje "Komercinis šnipinėjima" numatyta atsakomybė už tai, kai asmuo, kuris neteisėtai renka komercine paslaptimi laikomą informaciją, jeigu tai daro norėdamas gautą informaciją perduoti kitai įmonei ar asmeniui arba ja pasinaudoti versle. Beje, už šio straipsnio pažeidimą gali būti skiriama net iki dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Pagal LR BK 211 straipsnį "Komercinės paslapties atskleidimas" atsako asmuo, kuris komercine paslaptimi laikomą informaciją suteikė kitam asmeniui (kuriam ši informacija turi būti neprieinama t.y. slapta) arba viešai paskelbė, norėdamas gauti turtinės ar asmeninės naudos, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui.
Svarbu pažymėti, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtini keli kriterijai, tai:
- atskleidžiama informacija, konkrečioje įmonėje, turi būti priskirta prie komercinę paslaptį sudarančių žinių ir atitinkamai įforminta;
- atskleistą konfidencialią informaciją perduodantis asmuo sužinojo ją eidamas pareigas toje įmonėje.
_______________________
Apibendrinant išsakytas mintis, dar kartą norėčiau pabrėžti, kad pripažįstant paslaptį komercine, ji turi atitikti šias sąlygas:
- informacija turi turėti potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos turinys nėra žinomas tretiesiems asmenims;
- informacija negali būti laisvai prieinama tretiesiems asmenims (vieša ar teikiama kiekvienam subjektui);
- komercinės paslapties atskleidimo atveju, ši informacija turi padaryti įmonei turtinę ar ne turtinę žalą;
- informacijos savininkas turi dėti pastangas, kad apsaugoti jos konfidencialumą, tam tikslui taikydamas teisėtas organizacines, technologines, teisines ir kitas priemones.
- nustatant įmonės komercines (gamybines) paslaptis turi būti laikomasi griežtų šios informacijos priėmimo etapų.
Taigi, komercinių paslapčių sutarčių įdiegimas įmonėje ne tik stiprina pozicijas vis augančioje konkurencinėje rinkoje, bet yra gera prevencinė priemonė prieš konfidencialios informacijos atskleidimą, kurią darbuotojui ar kitam asmeniui paviešinus iškyla griežtai reglamentuota teisinė atsakomybė už padarytą įmonei turtinę ir neturtinę žalą.
Teisininkė Renata Burbulienė
Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!