Perėjimas nuo darbinės veiklos prie pensijos

Lietuvos statistikos departamentas 2012 m. antrąjį ketvirtį atliko Perėjimo nuo darbinės veiklos prie pensijos statistinį tyrimą (toliau - tyrimas). Taikant imčių metodą, apklausta 4,7 tūkst., arba 0,6 procento, 50-69 metų amžiaus gyventojų, rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams. Tyrimas 2012 m. buvo atliekamas visose ES šalyse pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, todėl jo rezultatai palyginami tarp šalių narių.

Tyrimas leido įvertinti, kokio amžiaus sulaukę 50-69 metų amžiaus gyventojai pirmą kartą gavo pensiją, kada ketina nutraukti darbinę veiklą, ar norėtų dirbti sutrumpintas darbo valandas prieš išeidami į pensiją, kokios yra išėjimo į pensiją ar darbinės veiklos tęsimo pagrindinės priežastys.

Beveik kas penktas (18,3 proc.) 50-59 metų amžiaus ir devyni iš dešimties (89,4 proc.) 60-69 metų amžiaus šalies gyventojų gavo bent vienos rūšies pensiją. Iš ją gaunančių 50-69 metų amžiaus gyventojų 85,9 procento nurodė gaunantys vienos rūšies pensiją, 13,6 procento - dviejų, 0,5 procento - trijų ir daugiau rūšių. Su senatve susijusią pensiją gavo 76,8 procento 50-69 metų amžiaus pensijų gavėjų, arba kas trečias (37 proc.) šio amžiaus gyventojas.

Tyrimo duomenimis, kas penktas (21,6 proc.) 50-69 metų amžiaus senatvės pensijos gavėjas išėjo į pensiją nesulaukęs pensinio amžiaus. Šio amžiaus senatvės pensiją gaunantys vyrai kiek dažniau nei moterys nurodė išėję į pensiją nesulaukę pensinio amžiaus - atitinkamai 22,6 ir 21,1 procento.

57,6 procento 50-69 metų amžiaus moterų nurodė, kad pirmą kartą senatvės pensiją gavo būdamos 60 metų, daugiau nei pusė (53,9 proc.) šio amžiaus vyrų - 62 metų.

1 lentelė. 50-69 metų gyventojai pagal amžių, kada pirmą kartą gavo senatvės pensiją

Procentais

Kone trečdalis (31,2 proc.) 50-69 metų amžiaus gyventojų, gaunančių senatvės pensiją ar turinčių teisę į ją, teigė, kad gaudami senatvės pensiją toliau tęs darbinę veiklą ar ieškos darbo, iš jų net 84,6 procento - dėl finansinių priežasčių. Beveik ketvirtadalis (23,8 proc.) 50-59 metų amžiaus ir daugiau nei pusė (56,1 proc.) 60-69 metų amžiaus gyventojų nurodė, kad nutrauks darbinę veiklą iš karto gavę senatvės pensiją ar prieš ją gaudami.

Senatvės pensiją gaunantys ir dirbantys 50-69 metų amžiaus gyventojai

Tyrimo vertinimais, dirbo kas penktas (20,4 proc.) 50-69 metų amžiaus gyventojas, gaunantis senatvės pensiją, iš jų - 21,4 procento vyrų, 19,9 procento moterų. 85,7 procento 50-69 metų amžiaus dirbančių ir senatvės pensiją gaunančių gyventojų buvo samdomieji darbuotojai, 12,2 procento - savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbantys asmenys.

Aštuoni iš dešimties (78,3 proc.) tiriamo amžiaus užimtų gyventojų, gaunančių senatvės pensiją, dirbo visą darbo dienos ar savaitės laiką - 76,2 procento 50-69 metų amžiaus vyrų ir 79,5 procento moterų.

Daugiau nei pusė (51,5 proc.) dirbančių ir senatvės pensiją gaunančių 50-69 metų amžiaus asmenų pagrindine darbinės veiklos tęsimo priežastimi nurodė norą gauti pakankamas pajamas sau ir (ar) namų ūkiui išlaikyti, 11,8 procento - norą padidinti pensiją, beveik dešimtadalis (9,4 proc.) - nefinansines priežastis. Vyrai dažniau nei moterys pagrindine darbinės veiklos tęsimo priežastimi nurodė nefinansines priežastis - atitinkamai 11,7 ir 8,1 procento.

50-69 metų amžiaus užimti gyventojai, gaunantys senatvės pensiją, pagal pagrindinę darbinės veiklos tęsimo priežastį

Procentais

Septyni iš dešimties (69 proc.) 50-69 metų amžiaus užimtų senatvės pensiją gaunančių asmenų nurodė, kad darbinę veiklą ketina nutraukti po metų, bet ne vėliau, kaip per 3 metus ar po 3 metų, bet ne vėliau, kaip per 5 metus, 15,1 procento - po 5 metų, bet ne vėliau kaip per 10 metų, 11,2 procento - per metus. Nutraukti darbinę veiklą po 10 metų ir vėliau ketino tik 4,7 procento minėto amžiaus dirbančių ir senatvės pensiją gaunančių gyventojų.

Senatvės pensiją gaunantys ir nedirbantys 50-69 metų amžiaus gyventojai

Tyrimo duomenimis, aštuoni iš dešimties (78,8 proc.) 50-69 metų amžiaus gyventojų, gaunančių senatvės pensiją, buvo ekonomiškai neaktyvūs. Iš senatvės pensiją gaunančių šio amžiaus vyrų nedirbo ir darbo neieškojo 77,6 procento, moterų - 79,4 procento.

66,6 procento senatvės pensiją gaunančių ir nedirbančių 50-69 metų amžiaus gyventojų pagrindine išėjimo į pensiją priežastimi nurodė sulauktą senatvės pensijos amžių ar teisę gauti pensiją, kas šeštas (16,7 proc.) - sveikatos problemas ar neįgalumą, kas dešimtas (9,6 proc.) - kad neteko darbo ar negalėjo jo rasti.

2 lentelė. 50-69 metų amžiaus nedirbantys gyventojai pagal pagrindinę išėjimo į senatvės pensiją priežastį

Procentais

Tyrimas parodė, kad kas dešimtas (10,2 proc.) 50-69 metų amžiaus nedirbantis ir senatvės pensiją gaunantis vyras ir kas devinta (8,5 proc.) nedirbanti ir senatvės pensiją gaunanti šio amžiaus moteris norėtų tęsti darbinę veiklą.

Devyni iš dešimties (90 proc.) nedirbančių ir senatvės pensijas gaunančių tiriamo amžiaus gyventojų prieš išeidami į pensiją nesutrumpino savo darbo valandų. 

© Lietuvos statistikos departamentas