Karate treniruotės ir vaikams ir suaugusiems

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Tradicinis karate - tai kinų kovos menų įkvėpta beginklė savigynos sistema, kurios šaknys glūdi piečiausioje Japonijos prefektūroje Okinavoje ir siekia daugiau kaip dviejų tūkstančių metų istoriją. Jo techninė bazė randama Tode principuose, o filosofinį pagrindą sudaro japonų Budo, kurio esmė yra ne fizinė jėga, o pergalė be kovos. Pats žodis karate (空手), išvertus iš japonų kalbos, reiškia tuščia ranka. Šiandien tai yra bendrinis daugelio kovos menų pavadinimas, todėl tradicinis karate neretai yra painiojamas su kitais karate stiliais ir dažnai klaidingai įsivaizduojamas. Pažinti ir suprasti tradicinį savigynos meną ir jo išskirtinumą padeda „Sanrei" karate klubo įkūrėjas Vadim Akimov.

„Daugelis žmonių tradicinį karate supranta, kaip spyrio, smūgio sportą. Iš tikrųjų, taip nėra, - tvirtina pašnekovas. - Mūsų pagrindinė mintis yra iš vidaus išgeneruoti maksimalią jėgą. To galime pasiekti tada, kai savyje surandame ne tik fizinį, bet ir psichologinį balansą. Tradicinis karate, nuo kitų karate stilių ir išsiskiria tuo, kad jame naudojama ne raumenų jėga, bet tarpusavyje subalansuotas visas kūno derinys. Tai sunku paaiškinti žodžiais, o ir pajusti prireikia ne vienerių metų. Tai, tarsi, branduolinis reaktorius - iš mažo branduolio gimsta didžiulė jėga", - aiškina V. Akimov.

Ypač didelio pripažinimo tradicinis karate susilaukė po Antrojo Pasaulinio karo. Atlikti išsamūs tyrimai patvirtino tuo metu vyravusias prielaidas, kad savigynos menas teikia didelę naudą žmogaus fizinei ir emocinei būsenai, padeda atstatyti pusiausvyrą. Šiandien šis kovos menas praktikuojamas pagal 1974 metais susiformavusios tarptautinės tradicinio karate federacijos (ITKF) reglamentą, kurio tikslas, bendradarbiaujant su kitomis šalimis, apsaugoti ir skleisti originalų tradicinį karate, remiantis Budo filosofijos pamatu.

Karate kovos technika

Bet kurio karate stiliaus kovos techniką didžiąją dalimi lemia galutinis jo tikslas. Šiuo atveju tradicinio karate galutinis tikslas nėra pergalė, jo tikslas - praktikuojant kovos metodus sukurti subalansuotą žmogaus kūną ir protą. KATA - tai techninė karate bazė, kurią sudaro iki šimto pratimų junginių. Būtent KATA visapusiškai išlavina žmogaus kūną ir moko jį judėti pagal situaciją, kitaip tariant, paruošia kūną judėjimui su varžovu - kažkur reikia pašokti, kažkur pasilenkti, galbūt atsigulti, padaryti smūgį, arba bloką, atlikti rankų, arba kojų techniką. Galima sakyti, kad KATA - tai kova su nematomu varžovu. Mes įsivaizduojame, kad kovojame, naudojame realų smūgį, bet tuo pačiu mokomės ir išvengti įsivaizduojamo varžovo atakų. Kiekviena KATA prasideda pasisveikinimu - nusilenkimu, po kurio kovotojas atsistoja į „Yoi" - pasiruošimo poziciją. Toliau prasideda pati techninių judesių seka: judėjimo, atakų, blokų bei šuolių rinkinys. Kai kovotojas jaučia maksimalią koncentraciją, technika yra atliekama su garsiu šūkiu „Kiai". Kovai pasibaigus, kovotojas grįžta į pradinį tašką ir vėl atsistoja į „Yoi" poziciją.

Treniruotės eiga

Nėra universalaus modelio, kaip vyksta ar turi vykti karate treniruotė. Jos eiga priklauso nuo trenerio, krypties ir pačių vaikų, ar jie yra pradedantieji, ar pažengę. Bet kuriuo atveju, įprastai treniruotės yra pradedamos nuo apšilimo ir tempimo pratimų. Jie yra būtini siekiant pagerinti kūno lankstumą, kadangi nuo jo priklauso, kaip laisvai kūnas gali judėti ir atlikti sudėtingesnes technikas.

Karate užsiėmimus vedantis V. Akimov pasakoja, kad jo treniruotės eiga dažnai priklauso nuo to, kokį tikslą jos metu norima pasiekti. „Jeigu mes norime išmokti techninę bazę - mes dirbsime su technika; jeigu norime atidirbti kažkokį smūgį - mes stosime prie „kriaušių" ir praktikuosime vieną smūgį; jeigu mes norime pagerinti reakciją - mes daugiau pratimų darysime porose. Tikslas gali apimti skirtingą laikotarpį: dienos tikslas, savaitės tikslas, mėnesio tikslas ar metų tikslas. Apskritai kalbant, dažniausiai mes pradedame dirbti nuo paprasčiausių, akivaizdžiai matomų technikų, vėliau, treniruočių eigoje, atsisakome to, kas mums atrodo nebereikalinga ir sutelkiame dėmesį į kinetinę energiją." - atskleidžia treneris.

Bet visgi, nors kiekvieno trenerio treniruotė ir skiriasi, įprastai jos eiga atrodo taip: apšilimas, darbas su technine baze - blokais ir smūgiais, po jos pereinama prie darbo su KATA, tuomet seka kovos elementai porose - mokomasi pajusti varžovą, ką jis daro, kaip jis juda, kaip mąsto, bandoma nuspėti, ką jis darys toliau. Po viso to, vyksta pasiruošimas kovai ir galiausiai - kova.

Karate vaikams

Nesunku pastebėti, kaip tėvai teigiamai vertina ir džiaugiasi, kad jų atžalos lanko karate užsiėmimus. Jų nuomone, treniruotės daro didelę įtaką jų vaikų fiziniam ir emociniam vystymuisi. O jei paklaustumėte pačių vaikų nuomonės, kiekvienas jums atsakytų, kad karate ne tik vertingas savigynos menas, bet ir įdomus, aktyvus sportas, stiprinantis jų pasitikėjimą savimi. Vienareikšmiškai nusakyti, būtent kokią naudą patiria vaikas, lankydamas šį užsiėmimą, sunku - tai priklauso nuo trenerio, kuris dirba su juo, todėl prieš pasirenkant karate klubą, vertėtų išsamiai pasidomėti būsimo trenerio žiniomis. Pirmiausia, jeigu treneris yra geras, t.y. profesionaliai išmanantis savo darbą, jo duodami pratimai sustiprina vaiko sveikatą. Jie nesudaro per ilgų ar per žemų stovėsenų, pratimai nėra atliekami per prievartą ar per skausmą, kitaip tariant, nėra nieko, kas kūnui nebūtų natūralu. Šis kovos menas, apimant visus jo judesius, smūgius, stovėsenas, daug metų buvo tobulinamas su gydytojais, fiziologais, siekiant atrasti sveikiausią rankų, kojų ir kūno padėtį, kuri nekenktų sveikatai. Visa tai, kad vaikas augtų sveikas, turi žinoti, suprasti, išmanyti ir paaiškinti karate treneris.

Antra, nuo seno yra žinoma, kad karate ugdo drausmę. Mandagumas ir pagarba vienas kitam - neatskiriama šių užsiėmimų bendravimo dalis. Jų metu privaloma laikytis nustatytos tvarkos, todėl daugelis tėvų savo vaikus būtent atveda tuo tikslu, kad išugdytų juose discipliną. Dėl šios priežasties ir Virginija prieš metus paskatino savo sūnų išbandyti kovos meną „Sanrei" karate klube. Šiandien jie abu džiaugiasi pasiektais rezultatais.

„Mūsų vaikas yra padidėjusio aktyvumo. Anksčiau jis negalėdavo net nusėdėti vietoje, vis norėdavo ką nors užkabinti. Dabar, karate lankant jam jau antrus metus, matome žymų pokytį - vaikas, reikalui esant, ir ramiai pastovi, o užkabinus draugui, jis tiesiog atsisuka į jį, pažiūri, bet neatsako tuo pačiu, - pasakoja mama, kuri kaip tik pokalbio dieną į pirmąją treniruotę atlydėjo ir antrąjį savo sūnų. - Karate labai naudingas ir kvėpavimui. Būtent dėl šios priežasties išleidome ir savo jaunesnįjį. Jis turi bronchinę astmą, o čia vaikai mokosi, kaip taisyklingai įkvėpti ir kaip iškvėpti, tobulinami taisyklingo kvėpavimo įgūdžiai. Bet svarbiausia man yra tai, kad vaikai nori lankyti šiuos užsiėmimus ir jų nepraleidžia. Mane taip pat džiugina ir treneris, kuris neskiria vaikų - ar geras, ar blogas - čia visi yra vienodi. Jeigu salėje tu trukdai kitiems - darai pritūpimus ar atsispaudimus, nepriklausomai nuo to, koks tavo bendras įvaizdis prieš trenerį. Apibendrintai galiu pasakyti, kad šie užsiėmimai mums teikia tik naudą. Jų metu vaikai mokosi ir to, kad negalima užgauti šalia esančio, kitaip sakant, mokosi kontroliuoti savo jėgą", - dalinasi patirtimi pašnekovė.

Be viso to, karate užsiėmimai lavina ir vaikų lankstumą. Nors teigiama, kad vaikystėje ir jaunystėje lankstumas būna gana didelis, tačiau nesunku pastebėti, kaip jis ima mažėti, vaikams daug laiko praleidžiant mokyklos suole, praktikuojant nejudrų gyvenimo būdą. Nesiimant priemonių ir atitinkamai nesitreniruojant, pradedama jausti klubų, kelių sąnarių elastingumo ir tamprumo stygių. Karate, šiuo atveju, būdamas ypač dinamišku sportu, lavina ir vaikų lankstumą, ir koordinaciją, kuri padeda prisitaikyti prie nuolat kintančių situacijų, išvengti kliūčių.

Karate suaugusiems

Karate treniruotės suaugusiems taip pat yra vertingos dėl aukščiau išvardytų, su gera savijauta ir sveikata susijusių priežasčių. Praktikuojant karate galima išgydyti kai kuriuos varginančius fizinius negalavimus, pavyzdžiui, galima atsikratyti nugaros skausmo.

„Pamenu atvejį, kai su vieno vaiko tėvu daug kalbėjome apie tai, kad treniruočių metu lavinamas kūno lankstumas, taisyklinga laikysena - visa tai juk turi didelę reikšmę gerai žmogaus fizinei būsenai palaikyti. Pokalbio metu, vaiko tėvas išsikalbėjo, kad pats kenčia didelius nugaros skausmus. Ir ką jūs manote? Po mūsų pokalbio, praėjus pusei metų, jis man paskambino ir pasidžiaugė, kad norėdamas pagerinti savo sveikatą, pradėjo lankyti karate užsiėmimus. Dabar jis lanko kartu su sūnumi, - pasakoja V. Akimov, pridurdamas, kad labai smagu matyti, kai tėvai sportuoja kartu su vaikais. Šeimoje atsiranda bendri interesai.

Tomas atskleidžia kiek kitokią priežastį, kodėl pasirinko karate treniruotes: „Esu būtas užpultas. Supratau, kad kai neturi jokios patirties, fizinio pasirengimo, įgūdžių, tokiomis situacijomis nežinai, ką daryti. Dabar jaučiuosi daug stipresnis ir labiau pasitikiu savimi.", - pasakoja 22 metų karate mokinys. Jis taip pat džiaugiasi, kad užsiėmimai sustiprino ir jo sveikatą.

Karate diržų sistema

Karate diržų gradacija parodo užsiimančiojo meistriškumo lygį. Mokinių laipsniai, nuo 9 iki 1 yra vadinami KYU, o meistrų - nuo 1 iki 9 - DAN. Mokinių laipsnius žymi skirtingos diržų spalvos. Kuo diržas tamsesnis, tuo jis yra aukštesnio lygio. Mokinių spalvotų diržų eiliškumas: 9 - baltas diržas; 8 - geltonas diržas; 7 - oranžinis diržas; 6 - žalias diržas; 5 - I mėlynas diržas; 4 - II mėlynas diržas; 3 - I rudas diržas; 2 - II rudas diržas; 1 - III rudas diržas. Diržai apsiginami egzaminų metu. Yra aiški programa, ką reikia mokėti ir parodyti, norint apsiginti tam tikros spalvos diržą. Įgijęs III rudą diržą, kovotojas išlaiko dar vieną egzaminą ir apjuosiamas juodos spalvos diržu, šis prilyginamas meistro titului. Taigi, toliau kylama DAN laipteliais į viršų. Kad pasiektų 2 DAN, meistras turi puikiai išmanyti visas karate technikas, jų pritaikymą bei turėti stiprią vidinę jėgą. Kad gautų 3 DAN - turi mažiausiai tris metus iki egzamino skirti įsigilinimui į visas karate subtilybes ir nuolat dalyvauti varžybose. 4 DAN laipsnį meistras gauna už nepriekaištingą visų KATA iš ITKF (Tarptautinė tradicinio karate federacija) mokėjimą bei pritaikymą. Taip pat jis turi pristatyti rašto darbą apie šiuolaikinio karate mokymą bei tobulinimą. Likusieji DAN laipsniai yra suteikiami atsižvelgiant į asmeninę geriausių pasaulyje meistrų nuomonę. Juos gauna meistrai už savo unikalų įnašą į tradicinio karate plėtojimą bei už jų išmintį, įgytą per visą gyvenimą. Lietuvoje iki šiol aukščiausias įgytas laipsnis - 5 DAN.

Karate sąvokos