Ar iš tikrųjų reikalingas Statistikos departamento priklausomybės keitimas?

2009-05-27 10:52 Peržiūros : 125 Spausdinti

Visiems žinoma, kad realiausią visuomenės portretą pateikia statistika. Todėl statistinė informacija vis plačiau naudojama ekonominiams, socialiniams ir demografiniams pokyčiams stebėti, jų įžvalgoms numatyti, apibendrinimams ir tolesnės raidos projektams rengti.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo šalyje statistiką tvarko Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Malonu, kad šios institucijos tvarkoma Lietuvos statistika padarė ryškią pažangą: tapo profesionaliai nepriklausoma, įgijo respondentų, mokslo ir visuomenės bei tarptautinių institucijų pasitikėjimą. Statistinė informacija tapo patikima ir palyginama, sėkmingai integruota į Europos statistikos sistemą.

Tačiau esame rimtai susirūpinę dėl numatomo jos reorganizavimo - Statistikos departamento perdavimo Finansų ministerijai. Ar to iš tikrųjų reikia? Juk oficialiosios statistikos, ypač atliekamų surašymų, vaidmuo šalyje vis didėja, statistika vis plačiau naudojasi mokslo institucijos, žiniasklaida, verslo pasaulis, tarptautinės organizacijos, platūs visuomenės sluoksniai ir kt. Statistikos departamentas su dabartiniu statusu ir yra tokia institucija, kurios veikla maksimaliai vieša tiek savo veiksmais, tiek pateikiama informacija. O ar tai geriau užtikrins ministro vadovavimas? Mes tuo abejojame!

Kas užtikrina visuomenės pasitikėjimą statistiką tvarkančia institucija? Tikėjimas, kad jos surinkti asmeniniai duomenys nebus perduodami tretiesiems asmenims, nebus panaudoti mokesčių ar kitiems administravimo bei viešosios nuomonės formavimo poreikiams. O abejonių gali kilti: juk statistika surenka asmeninius duomenis apie verslą, užimtumą ir pragyvenimo šaltinius, namų ūkių pajamas ir išlaidas (tarp jų ir neformalizuotas), asmeninę padėtį (šeiminę, tautinę, tikėjimą ir kt.). Todėl statistikos perdavimas Finansų ministerijai padidintų įtarimus, kad duomenys gali būti naudojami ne vien statistikos reikmėms, neskatins teikti tikslius duomenis, mažins pasitikėjimą statistika.

Neužtikrinus statistikos institucijos autonomiškumo, gali blogėti statistikos duomenų rinkimo ir jų pagrindu teikiamos statistinės informacijos visuomenei sąlygos, svarbiausia - tos informacijos patikimumas ir nešališkumas. Suprastėti gali ir savivaldybių statistika. Juk ministerijos dažniausiai be entuziazmo žiūri į viešą domėjimąsi jų veikla. Manome, kad Statistikos departamento perdavimas į kitą žinybinę priklausomybę yra nepateisinamas ir tuo, kad Departamentas gali prarasti savarankiškumą, sumažėti jo vaidmuo ir pasitikėjimas. Pavojus didėja, ypač ekonominio sunkmečio metais ir dviejų labai svarbių statistikos darbų - gyventojų ir žemės ūkio visuotinių surašymų - išvakarėse.

Kyla klausimas, kodėl nebuvo viešo svarstymo, ar toks sprendimas iš tiesų tinkamiausias, ar motyvacija tam pakankama? Juk statistika skirta ne vien valdžiai, bet ir visuomenei. Tai ar verta keisti per dvidešimt metų nusistovėjusią ir pasiteisinusią statistikos organizavimo praktiką? Motyvuoti tai lėšų taupymu? Tačiau taupyti galima ir kitaip, kad ir mažinant kai kurių darbų programas. Tikėjimas, kad siūlomas reorganizavimas ,,užtikrins institucijos nepriklausomumą ir garantuos jos sprendimų nešališkumą bei skaidrumą" labai abejotinas.

Jeigu jau tikrai būtina reorganizuoti, Statistikos tarnyba galėtų būti kaip nepriklausoma valstybės institucija - ,,Lietuvos statistika". Jos vadovą nustatytam laikui skirtų Premjeras. Taip daroma daugelyje šalių.

Dėl to kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą: nespręsti Statistikos departamento reorganizavimo, jo neaptarus su Statistikos taryba, pagrindiniais statistikos informacijos naudotojais - mokslo visuomene, žiniasklaida, verslininkais, statistikos duomenų teikėjais. Manome, kad tai padėtų labiau pagrįstai nustatyti Statistikos departamento priklausomumo statusą, o svarbiausia - išsaugoti statistikos objektyvumą.

Juozas Bagdonavičius, prof., habil. dr., Vilniaus pedagoginis universitetas;

Jonas Čiulevičius, prof., habil. dr., Žemės ūkio universitetas.

Algirdas Gaižutis, Lietuvos MA akademikas, Vilniaus pedagoginis universitetas;

Boguslavas Gruževskis, doc. dr., Darbo ir socialinių tyrimų institutas;

Romualdas Grigas, Lietuvos MA narys - korespondentas, Vilniaus pedagoginis universitetas;

Gindra Kasnauskienė, doc., dr., Vilniaus universitetas, Lietuvos statistikų sąjungos pirmininkė;

Rimantas Kontvainas, doc., dr., Vilniaus pedagoginis universitetas;

Stanislovas Martišius, prof., habil. dr., Vilniaus universitetas, pirmasis Lietuvos statistikų sąjungos valdybos pirmininkas;

Arūnas Pocius, dr., Darbo ir socialinių tyrimų institutas;

Valdas Pruskus, prof., habil. dr., Vilniaus pedagoginis universitetas.

Rimantas Rudzkis, prof., habil. dr., Matematikos ir informatikos institutas;

Algirdas Stanaitis, prof., habil., dr.Vilniaus pedagoginis universitetas;