Philips sėkmės ir nuosmukio istoija

Philips - vardas, žinomas kiekvienam. Kompanija, padovanojusi pasauliui kompaktines kasetes ir CD diskus, revoliucines kaitrines lemputes bei pirmuosius radijo imtuvus. Dar 2000-ųjų pradžioje tai buvo tikras technologijų milžinas su 350 000 darbuotojų armija, užėmęs trečią vietą pasaulyje tarp elektronikos gamintojų. Atrodė, kad niekas negali sutrukdyti jos sėkmei.

Tačiau šiandien iš buvusios šlovės beliko tik šešėlis. Kas nutiko paskutiniam Europos elektronikos gigantui? Ir kam dabar priklauso technika, gaminama su Philips prekės ženklu? Panagrinėkime.

Kaip prasidėjo Philips istorija

Philips didybės istorija prasidėjo dar 1891 metais, kai Philips šeima atidarė mažą kaitrinių lempučių gamyklą. Gerardas Philipsas, bankininko ir didelės tabako kompanijos savininko sūnus, baigęs techninį išsilavinimą bei stažuotes Anglijoje ir Berlyne, investavo 75 000 guldenų, kuriuos gavo iš tėvo, į apleistos odų gamyklos pirkimą ir 35 darbuotojų samdą. Nors Gerardas buvo puikus inžinierius, verslo valdymo srityje jam sekėsi prasčiau - iki 1894 metų kompanija atsidūrė ties bankroto riba.

Situaciją išgelbėjo jaunesnysis brolis Antonas Philipsas, įgijęs komercinį išsilavinimą Londone. Inžinerinis Gerardo talentas ir Antonui būdingas verslo įžvalgumas pasirodė puiki kombinacija - jau po metų kompanija pradėjo pelningai dirbti, o iki 1897 metų gamykla su 170 darbuotojų gamino 630 000 lempučių per metus. Įdomu, kad pirmasis tarptautinis kompanijos kontraktas buvo pasirašytas 1898 metais Rusijoje - Philips pristatė 50 000 anglies lempų Žiemos rūmų apšvietimui. Rusijoje taip pat buvo atidarytas vienas pirmųjų užsienio kompanijos biurų - Sankt Peterburge. Iki 1903 metų Philips šeimos gamykla tapo ketvirta pagal dydį Europoje.

Gerardas ir Antonas Philipsai

Tikras proveržis įvyko 1914 metais, kai kompanija įkūrė savo mokslinių tyrimų laboratoriją - Philips Research Laboratory, tapusią tikru mokslo centru, į kurį atvykdavo net Albertas Einšteinas. Laboratorija sulaukdavo dosnaus finansavimo ir pritraukė geriausius mokslininkus iš viso pasaulio. Rezultatai buvo akivaizdūs - jau per Pirmąjį pasaulinį karą Philips pradėjo gaminti rentgeno vamzdelius, netrukus sukūrė pirmąjį portatyvinį rentgeno aparatą Metalix Junior, o po to ir pirmąjį odontologinį rentgeno aparatą Oralix. 1915 metais kompanija viena pirmųjų pradėjo gaminti ekonomiškas argono pagrindu veikiančias dujų išlydžio lempas.

Po karo kompanija įsiveržė į sparčiai besivystančią radijo industriją. 1918 metais pradėta gaminti pirmosios olandiškos radijo lemputės, o jau po metų jas naudojo šimtai radijo imtuvų gamintojų visoje Europoje. Karo metu laboratorijos atliktas darbas pavertė Philips tarptautiniu gigantu, turinčiu biurus visame pasaulyje, įskaitant Australiją, Kiniją ir Braziliją. Kompanija įsteigė savo stiklo, vandenilio ir pakuotės medžiagų gamybą, kas leido išlaikyti nepriklausomybę nuo tiekėjų.

Inovacijų lyderiai

Inovacijos sekė viena po kitos. 1927 metais Philips įkūrė savo radijo stotį, sujungusią Nyderlandus su kolonijomis visame pasaulyje. Vos po trejų metų kompanija tapo didžiausia pasaulyje radijo imtuvų gamintoja. Tačiau svarbiausi pasiekimai dar laukė.

Philips padovanojo pasauliui kompaktinę kasetę - pirmąją masinę muzikos įrašymo laikmeną, sukėlusią revoliuciją garso įrašų industrijoje. Po to sekė CD, DVD ir Blu-ray diskai - formatai, kurie dešimtmečius formavo medijų industrijos vystymąsi.

Apšvietimo srityje kompanija taip pat buvo nepralenkiama. Philips ne tik gamino lemputes, bet ir formavo visą industriją, nors kartais ir neetiškais metodais. 1925 metais kompanija tapo liūdnai pagarsėjusio Phoebus kartelio nare. Šiame kartelyje, be Philips, dalyvavo ir kiti gigantai, tokie kaip General Electric. Kartelis iš esmės sukūrė planuoto senėjimo koncepciją, dirbtinai apribojęs lempučių veikimo trukmę iki 1000 valandų.

1930-aisiais buvo pristatyti reikšmingi buitinės technikos išradimai. Buvo sukurtas pirmasis elektrinis skustuvas su besisukančiais ašmenimis bei Philips Respirator - pirmasis dirbtinio kvėpavimo prietaisas. Ir tai - toli gražu ne viskas.

Antrojo pasaulinio karo metu kompanijos vadovybė sugebėjo išsaugoti pagrindinius aktyvus, evakuodama didžiąją dalį gamybos ir perduodama ją Jungtinės Karalystės vyriausybės valdymui. Nepaisant dalinės okupacijos ir įrangos išvežimo į Vokietiją, gamykloms Nyderlanduose vadovavo Fricas Philipsas, Antono Philipso sūnus. Jis ne tik išlaikė gamybą, bet ir išgelbėjo šimtų žydų kilmės darbuotojų gyvybes, už ką vėliau buvo pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.

Philips televizoriai

Televizijos sritis buvo viena svarbiausių Philips istorijoje. 1950-aisiais kompanija pradėjo gaminti televizorius ir greitai tapo Europos rinkos lydere. Pirmasis modelis, Philips TX, turėjo 22 colių juodai baltą ekraną ir galėjo priimti keturis kanalus.

Iki 1980-ųjų Philips kontroliavo apie 40 % Europos televizorių rinkos. Kompanija nuolat diegė naujoves: vaizdo kokybės gerinimo technologijas, naujus kineskopų tipus su geresne spalvų atkūrimo kokybe, Digital Natural Motion ir Pixel Plus sistemas.

1997 metais Philips sukėlė revoliuciją, pristatydama pirmąjį masinės rinkos plazminį televizorių – 42 colių modelį, kainavusį 15 000 dolerių, – ir sukūrė Pixel Plus vaizdo apdorojimo technologiją. Serija Flat TV, leidžianti televizorius montuoti ant sienos, nubrėžė naują kryptį visai industrijai.

Tačiau iki 2000-ųjų pradžios kompanijos padėtis televizorių rinkoje pradėjo prastėti dėl konkurencijos su Azijos gamintojais. 2012 metais Philips įkūrė bendrą įmonę su Kinijos TPV Technologies, kuriai atiteko 70 % televizorių verslo. Iki 2014 metų TPV visiškai perėmė šią sritį, įgydama teisę naudoti Philips prekės ženklą televizorių gamyboje.

Šiandien Philips televizorius gamina TPV Technology be jokio tiesioginio pradinės kompanijos dalyvavimo. Philips gauna tik licencinius mokesčius už prekės ženklo naudojimą ir nebedalyvauja kuriant ar gaminant įrenginius.

Philips pabaigos pradžia

Grįžkime prie istorijos. Iki 1980-ųjų pradžios Philips buvo tikra technologijų imperija. Kompanija ne tik kūrė naujus formatus ir prietaisus, bet ir gaudavo honorarus iš kitų gamintojų, naudojusių jos technologijas. Atrodė, kad šis dominavimas tęsis amžinai. Tačiau pirmosios įtrūkimo žymės imperijos pamatuose jau buvo matomos... Auganti konkurencija iš Azijos gamintojų, ypač Japonijos kompanijų, pradėjo silpninti Philips pozicijas pasaulinėje rinkoje. Europoje veikiančios gamyklos nesugebėjo konkuruoti su efektyvesnėmis Azijos įmonėmis, kur produkcijos savikaina buvo ženkliai mažesnė dėl silpno Japonijos jenos kurso.

1981 metais kompanija pirmą kartą per ilgą laiką pranešė apie nuostolius - jie siekė 2,2 milijardo dolerių. Situacijai stabilizuoti 1982 metais generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Visas Dekkeris, kurio kandidatūrą pasiūlė pats Fricas Philipsas. Per dvejus metus Dekkeris uždarė 30 % visų gamyklų ir sumažino darbuotojų skaičių ketvirtadaliu. Jo strategija apėmė bendradarbiavimą su kitomis kompanijomis ir dalinių įsigijimą sėkminguose versluose, siekiant sumažinti inovacijų kūrimo kaštus.

Vienas svarbiausių sprendimų buvo 1984 metais įsigyti ketvirtadalį Grundig akcijų, kad būtų paspartinta naujų televizorių kūrimo veikla. JAV buvo reorganizuota North American Philips, įsigytos tokios kompanijos kaip Magnavox, Sylvania ir Philco.

Masinis turto išpardavimas

Tačiau jau 1990-aisiais kompanija atsidūrė sudėtingoje finansinėje padėtyje. Išlaidos naujoms technologijoms ir inovacijoms augo greičiau nei pajamos iš pardavimų. Plėtros finansavimui paimti kreditai tapo vis sunkiau aptarnaujami, o jų palūkanos nuolat augo.

Inovacijų investicijos neatsipirko, keldamos rimtą grėsmę finansiniam stabilumui. Vadovybė turėjo skubiai ieškoti būdų mažinti išlaidas arba kurti naujus pajamų šaltinius.

Tuomet vadovavimą kompanijai perėmė Janas Timmeras, kuris inicijavo radikalią restruktūrizacijos programą, pavadintą „Operacija Centurionas". Kad parodytų situacijos rimtumą, pirmojoje konferencijoje aukščiausio lygio vadovams buvo išdalinti suklastoti pranešimai spaudai apie tariamą kompanijos bankrotą.

Timmeras veikė ryžtingai: įvedė naują motyvacijos sistemą ir griežtus KPI visų lygių vadovams. Iki 1991 metų pabaigos darbuotojų skaičius sumažėjo 68 000 - 22 % viso personalo. Buvo uždarytas nuostolingas kompiuterių padalinys, o gamyba pradėta perkelti į šalis, kur darbo jėga pigesnė, daugiausia į Pietryčių Aziją.

Bandymas išlikti rinkoje per inovacijas nedavė laukiamų rezultatų. Bendradarbiavimas su Sony ir Nintendo kuriant revoliucinį CD-I (interaktyvųjį kompaktinį diską) baigėsi nesėkme, o 1994 metais pasirodžiusi PlayStation visiškai palaidojo šiuos planus. Philips dažnai aplenkdavo laiką savo naujovėmis - pavyzdžiui, jau 1990-ųjų pradžioje eksperimentavo su interneto integracija į televizorius, tačiau vis dažniau nesugebėdavo sėkmingai įvesti šių produktų į rinką.

Didžioji aktyvų išpardavimo era

2000-ųjų pradžioje prasidėjo didelio masto turto išpardavimas. Baterijų ir akumuliatorių gamyba buvo perduota Matsushita, telekomunikacijų padalinys uždarytas, patiriant 1,5 milijardo dolerių nuostolį. 2006 metais puslaidininkių verslas buvo parduotas ir tapo kompanija NXP, kuri, atsikračiusi gremėzdiškos Philips valdymo sistemos, šiandien yra keturis kartus brangesnė už savo buvusią patronuojančią įmonę.

Ypač reikšmingos yra ASML ir TSMC istorijos. ASML, įkurta Philips 1984 metais, šiandien yra didžiausia Europos technologijų įmonė, kurios vertė siekia 266 milijardus dolerių. O dalis Taivano startuolio TSMC, į kurį Philips investavo 1986 metais, šiandien būtų verta 121 milijardą dolerių. Tačiau kompanija skubotai atsisakė abiejų šių aktyvų.

Labiausiai skaudus buvo televizorių verslo atsisakymas 2012 metais. Bendras projektas su Kinijos TPV Technologies baigėsi visišku kontrolės praradimu 2014 metais. Kompanijai liko tik teisė gauti mokesčius už prekės ženklo naudojimą.

2016 metais kompanija atsisakė savo seniausio verslo - apšvietimo įrangos gamybos - įkurdama nepriklausomą įmonę Signify. Paskutinis akordas buvo buitinės technikos padalinio pardavimas Kinijos Hillhouse Capital 2021 metais už 3,7 milijardo eurų.

Kodėl taip nutiko?

Pirma, kompanija tapo per didelė ir gremėzdiška. Kad būtų priimtas net paprasčiausias sprendimas, reikėjo daugybės suderinimų. Dėl to geros idėjos arba išvis nebuvo įgyvendinamos, arba patekdavo į rinką per vėlai, kai konkurentai jau pasiūlydavo kažką panašaus. Philips turėjo milžinišką potencialą, tačiau gremėzdiška valdymo sistema neleido jo realizuoti.

Antra, Philips per ilgai jautėsi nenugalimu lyderiu ir rimtai nevertino naujų konkurentų, ypač iš Azijos. Kai Samsung ir LG pradėjo aktyviai augti, Philips manė, kad jų reputacija ir kokybė visuomet bus svarbesnės nei kaina. Tačiau Azijos gamintojai pasirodė esantys efektyvesni, lankstesni ir greičiau reaguojantys į rinkos pokyčius. Todėl Philips pelningumas sumažėjo iki kritinio lygio, kas galiausiai privertė parduoti aktyvus.

Philips šiandien

Šiuo metu Royal Philips NV yra sutelkusi dėmesį į medicininės įrangos gamybą, įskaitant magnetinio rezonanso tomografus, kompiuterinės tomografijos aparatus, rentgeno sistemas ir ultragarso diagnostikos prietaisus.

Tuo pačiu metu įvairios prekių kategorijos su Philips prekės ženklu vis dar yra rinkoje: televizorius gamina TPV Technology, buitinę techniką – Hillhouse Capital, o apšvietimo įrangą – Signify. Tačiau originali Philips kompanija nebedalyvauja šių produktų kūrime ar gamyboje, gaudama tik licencinius mokesčius už savo vardo naudojimą.