Skurdo pojūtis yra pavojingesnis nei pats skurdas
2025-01-22 15:13 Peržiūros : 10 SpausdintiRobertas Sapolskis parašė knygą, atliko dešimtis tyrimų ir keletą jų įgyvendino pats, siekdamas atskleisti, kaip pajamų nelygybė ir žmogaus suvokimas apie savo skurdą veikia jo psichofizinę sveikatą. Jo dėka galime užtikrintai teigti, kad gyvenimo trukmė daug labiau priklauso nuo to, kaip žmogus save lygina su aplinkiniais, nei nuo prieigos prie sveiko maisto, vandens, sveikatos apsaugos ar gyvenimo kokybės. Skurdas žudo, tačiau gerokai lėčiau nei jausmas, kad esi skurdesnis už kitus. Net jei esate milijonierius, bet esate apsuptas milijardierių, streso lygis bus toks didelis, kad tai gali rimtai pakenkti jūsų sveikatai.
Kodėl žmogui nereikia daugiau nei minimumo?
Istoriškai žmonės visada siekė patenkinti bazinius poreikius. Mūsų psichika yra taip sukurta, kad šie poreikiai tampa prioritetiniais, o jų įgyvendinimui skiriama begalė resursų. Nepatenkinti poreikiai sukelia frustraciją – emocinį diskomfortą dėl negalėjimo pasiekti norimo tikslo. Pavyzdžiui, jei žmogus alkanas, jis ieško maisto, o nesėkmės atveju – pasineria į apatiją, kaupia jėgas ir ruošiasi naujam bandymui. Jei šie bandymai ilgą laiką yra nesėkmingi, frustracija gali peraugti į afektą – būseną, kai organizmas koncentruojasi tik į išgyvenimą, slopindamas mąstymą, atmintį ir kitus procesus.
Tokios būklės žmogus gali pasiekti neįtikėtinų rezultatų, kuriuos gamta užtikrina hormonų – adrenalino, noradrenalino ir kortizolio – pagalba. Šie hormonai trumpam padidina jėgą, greitį ir ištvermę, kad būtų galima įveikti iškilusius pavojus. Tačiau ilgalaikis stresas, kurį sukelia šių hormonų perteklius, naikina organizmą greičiau nei maisto, vandens ar pastogės trūkumas.
Kai žmogus pasiekia bazinį gyvenimo lygį – kai turi maisto, vandens ir pastogę – jo psichika nurimsta. Prabanga, tokia kaip ikrai, omarai ar brangus vynas, papildomo ramumo nesuteikia. Organizmas grįžta į normalią būseną, kai baziniai poreikiai patenkinti, o viskas, kas viršija šį lygį, tampa pertekliumi.
Streso šaltiniai šiuolaikiniame pasaulyje
Šiandien žmogaus baziniai poreikiai yra beveik visada patenkinti, tačiau streso lygis išlieka aukštas. Kodėl? Viena iš pagrindinių priežasčių – socialinė hierarchija ir individo statusas joje. Visuomenėje egzistuoja įvairūs sluoksniai – nuo socialinio dugno iki elito. Kiekvienas žmogus siekia užimti aukštesnę vietą hierarchijoje, o kuo didesnė pajamų nelygybė, tuo daugiau laiptelių reikia įveikti.
Pavyzdžiui, skurdžiausi žmonės nori bent trumpam ištrūkti iš savo situacijos, vidurinė klasė žiūri į turtinguosius, o milijonieriai svajoja tapti milijardieriais. Net pasiekus aukščiausią lygį, atsiranda baimė viską prarasti ir nusiristi žemyn. Tokia nuolatinė konkurencija sukelia ilgalaikį stresą, kuris naikina tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Socialinių grupių poreikis
Viena iš galimų išeičių – socialinės grupės pagal interesus. Kai žmogus jaučiasi reikalingas ir pripažintas tam tikroje grupėje, streso lygis mažėja. Jis jaučiasi saugus ir laimingas, net jei jo aplinka nėra prabangi. Tokios grupės leidžia žmogui jaustis reikšmingu, o jo savivertė remiasi asmeniniais pasiekimais, o ne palyginimais su kitais.
Lygios teisės ir galimybės
Dar vienas būdas sumažinti stresą – užtikrinti lygias teises ir galimybes visiems. Kai socialinis statusas lemia asmens teises ir laisves, žemesnių sluoksnių atstovai jaučiasi pažeminti, net jei jų baziniai poreikiai yra patenkinti. Geresnė socialinė politika, orientuota į teisių užtikrinimą, padėtų mažinti nepasitenkinimą ir stresą.
Išvada
Net pati geriausia medicina yra bejėgė, jei organizme nuolat aukštas streso hormonų lygis. Robertas Sapolskis savo darbuose atskleidė, kad ekonomika turėtų būti orientuota į visų žmonių bazinių poreikių patenkinimą, kartu mažinant stresą. Jei visuomenėje nebus užtikrintos teisės, laisvės ir pagarba, nelaimingi bus visi – nuo skurdžiausių iki turtingiausių. Ir kiekvienas sumokės už tai savo sveikata.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!