Nedarbo nasrai vis platėja

Aplink žarstoma daugybė patarimų, kad žmonės turėtų išlikti optimistai ir taip nugalėti sunkmetį, tačiau kiekvienas naujas pranešimas apie nedarbo lygį ir prognozės vis giliau nardina darbo netekusiųjų geras mintis į dugną. Juolab jog pirmiausia įsidarbinti gali tikėtis tie, kuriems mokamos bedarbio pašalpos, o ne jos negaunantys asmenys.

Metų pabaigoje, skirtingomis prognozėmis, darbo gali neturėti kas dešimtas Lietuvos gyventojas. "Eurostat" skelbia, kad jau kovo mėnesį viršysime 10 proc. nedarbo lygį. Nedarbo didėjimo tendencijos jau kurį laiką stebimos ir kitose šalyse.

Blogiausių rezultatų dar nepasiekėme.

"Nedarbo lygis kyla visoje ES, ir jo vidurkis didėja labai sparčiai. Jau sausio prognozės rodo, kad vasario-kovo mėnesiais nedarbas turėtų pasiekti 9 procentus. Tai tikrai seniai neregėtas skaičius. Lietuvos rodiklis siekia beveik 10 proc. ir yra vienas didžiausių ES", - LŽ aiškino Jekaterina Rojaka, banko "DnB Nord" vyresnioji analitikė.

Pašnekovės žodžiais, kol kas nematyti jokių priežasčių, kodėl nedarbo didėjimas visoje ES galėtų būti pristabdytas. Tai sietina su gausėjančiais bankrotais: visiškai naikinamos arba apkarpomos darbo vietos. Analitikė neskubėjo guosti, jog netrukus išvysime šviesą tunelio gale. "Šiuo metu negalime sakyti, kad jau esame pasiekę blogiausius visos ekonomikos gamybos aktyvumo rezultatus. Kelis mėnesius dar matysime staiga kylantį nedarbo lygį", - prognozavo ji.

Darbas - gaunantiesiems pašalpas

Tikėtina, kad metų pabaigoje išmokų darbo netekusiems žmonėms bus ieškoma kiaurame maiše. Nuo pat 2009-ųjų pradžios valstybės biudžetas įgavo pajamų nesurinkimo pagreitį. "Jau pirmais metų mėnesiais biudžetas susiduria su didelėmis problemomis - tiek mokesčių surinkimo, tiek išmokų mokėjimo. Sausį nesurinkta daugiau kaip 80 mln. litų pajamų. Vasarį ta suma jau viršijo 300 mln. litų - matome, kokiais dideliais tempais traukiasi Lietuvos ekonomika. "Sodros" deficitas auga kaip ant mielių. Be abejo, tai turės neigiamo poveikio nedarbo paliestiems žmonėms. Nekyla abejonių, kad valstybė susidurs su dideliais iššūkiais siekdama išsaugoti tokio pat lygio nedarbo išmokas. Dabar šiek tiek labiau stengiamasi rasti darbo vietas tiems, kuriems mokamos nedarbo išmokos, - norima išlaikyti tam tikrą balansą ir sumažinti išmokų mokėjimą. Žmonėms, negaunantiems tokių išmokų, lieka mažiau šansų susirasti darbą padedant darbo biržoms", - atvirai dėstė analitikė.

Paklausta, kaip vertina Lietuvos darbo federacijos siūlymą, kad valstybė kompensuotų dėl sutrumpėjusio darbo laiko sumažėjusio atlyginimo dalį, J.Rojaka teigė, jog valstybė neturi tokio finansinio pajėgumo. Pasak jos, tai supranta ir verslas. Kai kurių analitikų nuomone, toks dalinis užmokesčio kompensavimas valstybei kainuoja mažiau nei bedarbio išlaikymas.

J.Rojaka pritaria minčiai, kad Lietuvoje gali padidėti nelegalaus darbo erdvė - sunkmečiu šešėlinės ekonominės mastas didėja neaplenkdamas darbo rinkos. Taip susidaro uždaras ratas: blogėjant mokesčių surinkimo rodikliams valstybė susiduria su sunkumais išmokant nedarbo pašalpas.

Emigracija - ne išeitis

J.Rojaka, lygindama šiųmetę situaciją su 1998-aisiais, pabrėžė, kad dabar nedarbo mastas yra ne toks kaip tada, jį veikia kiti veiksniai: tuo laikotarpiu žmonės išvažiuodavo į svečias šalis, ten užsidirbdavo sau ir nepalikdavo merdėti Lietuvoje likusių artimųjų. "Šiandien emigracija jau nepadeda - darbo niekur nėra. Telieka orientuotis į vidinius veiksnius ir kiek įmanoma skatinti išlaikyti darbo vietas Lietuvoje. Tam turėtų padėti Vyriausybės paskelbtas verslo gaivinimo modelis. Vis dėlto tai nėra tiek lėšų, kad būtų galima tikėtis pamatyti staigių teigiamų pokyčių", - konstatavo analitikė.

Kalbėdama apie uždarbio paieškas svetur ji priminė, kad Didžiojoje Britanijoje, Airijoje 2008 metų vasarą prasidėjusi gausesnių atleidimų banga atsirito į Lietuvą tik dabar. "Galimybė įsidarbinti nelegaliai didesnė kitose šalyse, tačiau ir ten tokio darbo ištekliai riboti. Tikėtina, kad Lietuvoje atsigavimo procesas vėluos - juk čia ir krizė prasidėjo vėliau", - kalbėjo J.Rojaka.

Pasak pašnekovės, toks vėlavimas iš dalies yra pranašumas, nes teigiamas impulsas, atsigavus vienoms valstybėms, netruks atskrieti ir iki mūsų. Belieka tikėtis, kad Lietuvoje žmonės išlauks ir neišvyks uždarbiauti svetur - nesukels dar vienos emigracijos bangos.

Prezidentūros Seimui pateiktą siūlymą skubiai priimti Užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatymo pataisas, kuriomis būtų palengvintos sąlygos trečiųjų šalių gyventojams atvykti ir dirbti Lietuvoje, analitikė vertina kaip reikalingą barjero šalinimą. "Lengvinančių sąlygų imigrantams įteisinimas sunkmečio sąlygomis daro teigiamą įtaką ekonomikai, kaip ir bet kokių kitų suvaržymų pašalinimas", - mano pašnekovė.

Faktai

Lietuvos darbo biržos duomenimis, jau antrą mėnesį iš eilės į darbo biržas kreipiasi daugiau kaip 40 tūkst. žmonių - palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius pustrečio karto didesnis.

Kovo 1 dieną Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 176,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų 152,4 tūkst. turėjo bedarbio statusą. Tai sudarė 8,2 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų, bedarbiai - 7,1 procento. Teritorinės darbo biržos praėjusį mėnesį gavo 19 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus - numatoma atleisti per 600 žmonių.

Vasarį registruota 8,8 tūkst. laisvų darbo vietų - 56 proc. mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, verslo administratoriams, suvirintojams, virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams.

Valdonė SAVULIONYTĖ