Kaip teisingai nutraukti darbo sutartį?
2022-10-12 11:14 Peržiūros : 71541 SpausdintiDarbdaviai klaidingai mano jog darbo sutarties nutraukimui pakanka išleisti įsakymą ir darbo sutartyje įrašyti "darbo sutartis nutraukiama remiantis...". Darbo sutarties nutraukimo procedūra kur kas sudėtingesnė ir reikalaujanti ne vieno dokumento. Apžvelgus teismų praktiką darbo teisės bylose, galima teigti, jog darbo teisės įstatymų labirintai vis dar klaidūs darbdaviams. O gal ne tiek klaidūs, kiek darbdaviams dažnai atrodo, kad visas tas "popierizmas" nieko vertas. Tačiau, atkreipkite dėmesį į tai, kad būtent "popierizmas" teisminio ginčo atveju yra svariausias įrodymas darbdavio naudai.
Būtent todėl, svarbu apžvelgti dažniausiai kasdieninėje darbo santykių eigoje pasitaikančius darbo sutarties nutraukimo būdus ir jų procedūras (etapus): LR DK 107 str., 125 str.,136 127 str. Atleidimo procedūra priklauso nuo to pagal kurį LR DK straipsnį darbdavys atleidžia darbuotoją.
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Apžvelkime jo etapus:
- Siūlymas nutraukti darbo sutartį;
Nutraukti darbo sutartį gali bet kuri šalis: darbuotojas ar darbdavys. Pabrėžtina, kad LR Darbo kodekse numatyta tokio siūlymo rašytinė forma t.y. pasiūlymas turi būti pateiktas raštu kitai šaliai. Šio dokumento turinys nėra griežtai reglamentuotas, jis rašomas laisva forma. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jame būtinai turi būti nurodoma, jog nutraukti darbo sutartį siūloma šalių susitarimu remiantis LR DK 125 str., ir dokumento data-nuo jos skaičiuojami sekantys darbo sutarties nutraukimo etapo terminai.
- 2. Sutikimas nutraukti darbo sutartį;
Jeigu šalis, kuriai buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį sutinka su juo, ji privalo per septynias dienas apie tai pranešti, siūlymą pateikusiai šaliai. Šalies sutikimas su pasiūlymu gali būti išreikštas tiek žodžiu tiek raštu. Patariu visuomet naudoti rašytinius dokumentus, žodinį sutikimą sunkiau įrodyti ginčo atvejų. Rašytiniame dokumente "Sutikime" šalies valia gali būti išreikšta: atskirame dokumente "Sutikimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu" arba tame pačiame " Siūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu" dokumente (pasirašant sutinku, pareigos, vardas, pavardė, parašas, data). Jeigu šalis per septynias dienas nepraneša apie savo sprendimą, laikoma, jog pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas ir derybos nutraukiamos. Atkreipkite dėmesį, kad LR DK nurodytas ilgiausias septynių dienų terminas sutikimui gauti, tai reiškia, kad trumpesnis gali būti- tą pačią dieną gali būti įformintas ir pasiūlymas ir sutikimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu.
- 3. Susitarimas nutraukti darbo sutartį;
Kai abi šalys sutinka nutraukti darbo sutartį, jos savo sutikimą įformina raštiškame dokumente. Jame nurodomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nepanaudotos atostogos, išeitinės išmokos, kompensacijos, sutarties nutraukimo data, sutarties nutraukimo pagrindas (125 str.) ir kiti įsipareigojimai bei klausimai. Nesant susitarime išspręstų esminių (nutraukimo datos, valios išreiškimo, LR DK straipsnio) darbo sutarties nutraukimo sąlygų, vėliau nesutarimo atveju jis gali būti nuginčytas teisme.
Nors 2005m. spalio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( civilinė byla Nr.3K-3-489\2005) priėmė nutartį ir nurodė, kad " įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, jog darbo sutarties šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik tai, kad susitarimas būtų išreikštas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų". Tačiau mano nuomone, vis tik vertėtų rašyti bent du atskirus dokumentus: siūlymą nutraukti darbo sutartį (nepamiršti į jį įrašyti kitos šalies sutikima su siūlymu nutraukti darbo sutartį) ir susitarimą, kad ginčo atveju kiltų kuo mažiau nesusipratimų
- 4. Darbo sutarties nutraukimas;
Darbo sutartis nutraukiama nuo datos nurodytos šalių Susitarimo dokumente. Darbo sutarties nutraukimo punkte įrašoma, kad darbuotojas atleidžiamas pagal 125 str., bei įrašoma data nuo kada darbo sutartis nutraukiama bei kuo remiantis (Susitarimo Nr. ir data). Įrašai apie darbo sutarties nutraukimą turi būti daromi abejuose darbo sutarties egzemplioriuose ir juos pasirašius kiekvienai darbo sutarties šaliai lieka po vieną .
- 5. Kiti būtini (privalomi) etapai:
- - Darbo pažymėjimo grąžinimas. Grąžindamas darbo pažymėjimą, darbuotojas privalo pasirašyti ir nurodyti grąžinimo datą darbo pažymėjimų registravimo žurnale.
- - Darbo inventoriaus grąžinimas. Jei darbo metu darbuotojui buvo perduoti daiktai (kompiuteris, telefonas, automobilis, darbo apranga, įrankiai ir kt.) darbo tikslais reikėtų surašyti daiktų perdavimo-priėmimo aktą.
- - Darbo sutarties nutraukimo registravimas. Darbo sutarčių registravimo žurnale turi būti įrašyta: darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir data.
- - Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju. Jei šalių susitarime nenurodyta kitokia atsiskaitymo data, tai atsiskaityti privaloma atleidimo iš darbo dieną. Atleidžiant darbuotoją jam turi būti sumokėtas darbo užmokestis už laiką iki atleidimo dienos bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Darbuotojui išmokama viskas kas buvo suderinta susitarimų dokumente.
- - Pranešimas "Sodrai" (VSDFV) apie darbo sutarties nutraukimą.
- - Duomenys apie karo prievolininkus. Darbdavys privalo kartą per ketvirtį karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos teritoriniams skyriams ir vietos savivaldybių administracijoms teikti duomenis apie priimtus į darbą ir atleistus iš jo karo prievolininkus.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturioliką dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio (127 str.1 d.).Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu, neturėtų kilti kėblumų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ir čia galioja terminai, atsiskaitymas su darbuotoju, išlaidų kompensavimas darbdaviui , kurias jis patyrė dėl darbuotojo ir kt. Taigi apžvelkime etapus:
- 1. Darbuotojo pareiškimas.
Įsidėmėtina, kad darbuotojo pareiškimo negali pakeisti joks kitas dokumentas- neužtenka vien tik, kad darbuotojas pasirašytų darbo sutartyje. Bet kuriuo atveju darbdavys turėtų patikrinti, kad dokumento( kurį paduoda darbuotojas) formuluotė būtų aiški (suprantama, kad išeina savo valia-noru). Dokumentas gali vadintis įvairiai: pareiškimas, prašymas, įspėjimas. Darbuotojas savo prašyme nurodytą atleidimo datą gali keisti: pailginti ar sutrumpinti, tačiau visi šie pageidavimai kaip ir pirmasis pareiškimas privalo būti rašytinės formos. Darbdavys gali atleisti darbuotoją arba po keturiolikos dienų nuo prašymo gavimo dienos arba nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Jei darbdavys pasilieka teisę į keturiolikos dienų terminą, tai darbuotojas privalo dirbti nustatytą laikotarpį ir neatvykimas į darbą be svarbios pateisinamos priežasties žymimas kaip pravaikšta. Kai darbuotojas savo pareiškime nenurodo datos nuo kada norima nutraukti darbo sutartį, tai darbuotoją galima atleisti tik praėjus keturiolikai dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu darbuotojas savo prašyme nenurodo ne tik atleidimo datos, bet ir prašymo pateikimo datos, tuomet keturiolikos dienų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos kada buvo šis prašymas užregistruotas (ant prašymo rašoma jo gavimo data, kas gavo ir parašas ). Jei darbuotojas per darbo sutarties nutraukimo įspėjimo terminą padaro kokį nors pažeidimą, darbdavys turi teisę nelaukti termino pabaigos ir atleisti darbuotoją pagal kitą straipsnį pvz.: atleisti darbuotoją dėl darbo drausmės pažeidimo.
Nereikėtų pamiršti, kad darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą gali pranešti ne tik prieš keturiolika dienų, bet ir prieš tris dienas. Remiantis LR DK 127 str.2 d. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas svarbiomis priežastimis (neįgalumu, liga ar kt.). Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukta nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos ir darbuotojui išmokama išeitinė išmoka. Beje, reikia pažymėti, kad atleidus darbuotoją dėl svarbių priežasčių, darbdavys negali reikalauti iš jo patirtų išlaidų darbuotojo mokymui, stažuotėms, kvalifikacijos kėlimui.
Labai svarbu įsidėmėti, kad darbuotojas paduodamas prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos, o vėliau tik darbdavio sutikimu. Jei darbuotojas nori nutraukti darbo sutartį tą pačią dieną kaip ir prašymas, tai pasirašęs darbo sutartyje dėl nutraukimo, darbuotojas jau nebegali atšaukti savo prašymo nors ir nepraėjęs trijų dienų terminas.
- 2. Darbuotojo prašymo gavimas;
Darbdavys gavęs darbuotojo pareiškimą jį pasirašo, o jeigu nesutinka su nurodytu atleidimo terminu parašo nuo kada atleidžia darbuotoją (14 dienų ar vieno mėnesio terminu). Darbdavys privalo išleisti įsakymą kuriame turi būti nurodyta prašymo gavimo data, kokiu pagrindu atleidžiamas darbuotojas, atsiskaitymo su darbuotoju tvarka, atleidimo data ir kt.
3. Darbo sutarties nutraukimas;
Darbo sutartis nutraukiama nuo datos nurodytos darbuotojo prašyme arba suėjus trijų, keturiolikos ar mėnesio terminui. Darbo sutarties nutraukimo punkte įrašoma, kad darbuotojas atleidžiamas pagal 127 str.,1 d. arba 127 str. 2 d. bei įrašoma data nuo kada darbo sutartis nutraukiama bei kuo remiantis (Įsakymo Nr. ir data). Įrašai apie darbo sutarties nutraukimą turi būti daromi abejuose darbo sutarties egzemplioriuose ir juos pasirašius kiekvienai darbo sutarties šaliai lieka po vieną .
4.Kiti būtini etapai:
- - Darbo pažymėjimo grąžinimas. Grąžindamas darbo pažymėjimą, darbuotojas privalo pasirašyti ir nurodyti grąžinimo datą darbo pažymėjimų registravimo žurnale.
- - Darbo inventoriaus grąžinimas. Jei darbo metu darbuotojui buvo perduoti daiktai (kompiuteris, telefonas, automobilis, darbo apranga, įrankiai ir kt.) darbo tikslais reikėtų surašyti daiktų perdavimo-priėmimo aktą.
- - Darbdaviai neturėtų pamiršti, kad atleidžiant darbuotoją jo prašymu be svarbios priežasties, jis turi teisę remiantis LR DK 95 str. reikalauti (jeigu darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje buvo sulygta), kad darbuotojas atlygintų darbdaviui jo turėtas išlaidas per vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms.
- - Darbo sutarties nutraukimo registravimas. Darbo sutarčių registravimo žurnale turi būti įrašyta: darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir data.
- - Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju. Atsiskaityti su darbuotoju privaloma atleidimo iš darbo dieną. Atleidžiant darbuotoją jam turi būti sumokėtas darbo užmokestis už laiką iki atleidimo dienos bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Jeigu darbuotojas savo pareiškimą grindžia svarbiomis priežastimis, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymuose ar kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.
- - Pranešimas "Sodrai" (VSDFV) apie darbo sutarties nutraukimą.
- - Duomenys apie karo prievolininkus. Darbdavys privalo kartą per ketvirtį karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos teritoriniams skyriams ir vietos savivaldybių administracijoms teikti duomenis apie priimtus į darbą ir atleistus iš jo karo prievolininkus.
LR DK 107 str. 1 d. "Darbdavio iniciatyva-dėl nepatenkinamų išbandymo laikotarpio rezultatų"
Apžvelkime jo etapus:
- Darbdavio įspėjimo įteikimas darbuotojui;
Jei darbdavys nusprendžia, kad darbuotojas netinka sulygtam darbui ir bandomojo laikotarpio rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai įspėjęs darbuotoją prieš 3 (tris) dienas. Rašant įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo būtina atkreipti dėmesį į tris dalykus:
- - Darbo sutartyje nustatytą išbandymo terminą;
LR DK nurodo, kad išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiais, įstatymų nustatytą tvarka ir tam tikrose ekonominėse darbo šakose gali būti nustatytas ne ilgesnis nei šešių mėnesių išbandymo terminas. Skaičiuojant išbandymo laikotarpio terminą būtina atkreipti dėmesį, kad į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe (pvz.; darbuotojas gali nebūti darbe ir tris mėnesius, tačiau išbandymo laikotarpis vis dar bus nepasibaigęs.). LR DK 131 str. draudžia įspėti ir nutraukti darbo sutartį su darbuotoju per jo: atostogas, laikiną nedarbingumą, pašaukimą į tikrąją krašto apsaugos tarnybą ar kitais įstatymų numatytais atvejais.
- - Įspėjimo terminą;
Kai darbdavys nusprendžia, kad darbuotojo išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis privalo įspėti apie tai darbuotoją prieš tris dienas iki išbandymo termino pabaigos. Būtina atminti, kad įspėjimas turi būti pateiktas darbuotojui raštu. Atkreiptinas dėmesys, kad atleisti darbuotoją dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų galima ir nelaukiant kol pasibaigs trijų mėnesių išbandymo laikotarpis (bet ne vėliau nei likus trims dienoms iki išbandymo termino pabaigos), todėl įspėjimą darbuotojui galima pateikti ir po savaitės ar po mėnesio. Svarbu ir tai, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą dėl nepatenkinamų išbandymo laikotarpio rezultatų, sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu jį darbuotojas gavo tokiu būdu, kad galėjo susipažinti su įspėjimo turiniu. Darbuotojo atsisakymas priimti šį dokumentą prilyginamas jo gavimui. Tokiu atveju, rekomenduojama surašyti aktą apie atsisakymą priimti įspėjimą ir patvirtinti jį liudytojų (pvz.; trijų darbuotojų) parašais.
- - Išbandymo rezultatų įforminimas;
Įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo, minėtu pagrindu, būtina nurodyti: atleidimo iš darbo datą, motyvuotas priežastis ir įrodančias aplinkybes (iš kurių matytųsi, kad darbuotojas ne atitinka darbui keliamų reikalavimų). Pavyzdžiui, darbdavys visą darbuotojo išbandymo laikotarpį sekė, kaip darbuotojas elgėsi darbo vietoje ir žymėjo darbų patikrinimo akte: bendravimą su lankytojais, darbą su dokumentais ir kt. Kada tokios pretenzijos pradėtos reikšti darbuotojui reikšmės neturi, svarbu, kad jos būtų pareikštos iki išbandymo termino pabaigos.
Šiuo klausimu yra pasisakęs LR Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-275\2004 m." Darbdavys turi teisę pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Toks pripažinimas laikomas pagrįstu ir teisėtu, jeigu darbdavys pateikia konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą." Taigi, LR DK 107 str.1 d. norma draudžia darbdaviui nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų. Nors LR DK nėra įsakmiai nurodyta privaloma rašytinė įrodymų forma, tačiau rekomenduotina, priimant darbuotoją išbandymo laikotarpiu pildyti jo darbų patikrinimo aktą (surašant pastebėjimus dėl atliekamų darbų trūkumų jo išbandymo laikotarpiu), taip pat kaip įrodymai laikytini kitų darbuotojų parodymai.
Taigi, surinkus visus įrodymus dėl darbuotojo netinkamumo tolimesniam darbui (išbandymo laikotarpio), rašomas motyvuotas įspėjimas "Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami": data nuo kada nutraukiama darbo sutartis, pagal kurį LR DK straipsnį (107 str. 1 d.- darbo sutartis nutraukiama darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami), išdėstomi motyvai (kuo remiantis darbuotojo rezultatai įvertinti neigiamai: darbuotojų parodymai, tiesioginio vadovo surašytas darbų įvertinimo aktas, klientų\lankytojų raštiški nusiskundimai ir kt.), atsiskaitymo su darbuotoju tvarka, darbuotojo parašas, kad susipažino su darbo įvertinimo rezultatais (įspėjimu).
2. Darbo sutarties nutraukimas;
Darbo sutartis nutraukiama nuo datos nurodytos darbdavio įspėjime (dėl neigiamų išbandymo laikotarpio rezultatų), bet ne vėliau nei iki išbandymo termino pabaigos. Darbo sutarties nutraukimo punkte įrašoma, kad darbuotojas atleidžiamas pagal 107 str.,1 d. bei įrašoma data nuo kada darbo sutartis nutraukiama bei kuo remiantis (Įspėjimo Nr. ir data). Įrašai apie darbo sutarties nutraukimą turi būti daromi abejuose darbo sutarties egzemplioriuose ir juos pasirašius kiekvienai darbo sutarties šaliai lieka po vieną.
- 3. Kiti būtini etapai (nurodyti žemiau).
LR DK 136 str. 3 d. "Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo-kai skiriama drausminė nuobauda".
Remiantis šiuo straipsniu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai išanksto neįspėjęs darbuotojo:
- 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
- 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 235 str.).
Darbo drausmė suprantama, kaip darbuotojų ir darbdavių pareiga. Pagal LR DK nuostatas darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą, o darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais.
Apžvelkime jo etapus:
- 1. Drausmės pažeidimo nustatymo faktas.
Visų pirma, darbdavys turi imtis visų įmanomų priemonių drausmės pažeidimo faktui nustatyti. Tai reiškia, kad vertinant darbuotojo elgesį ir skiriant drausminę nuobaudą, privalu laikytis LR DK XVI skyriaus "Darbo drausmė" normų. Drausmės pažeidimo faktą darbdavys turi įforminti dokumente (akte, pranešime ar kt.) Svarbu įsiminti, kad drausminė atsakomybė pagal darbo teisę galima tik tarp subjektų, kuriuos sieja teisiniai darbo santykiai (pvz.; asmeniui įmonėje dirbančiam pagal autorinę sutartį ar darbo patentą drausminės atsakomybės taikyti negalima). Taip pat svarbu, kad darbuotojas turi vykdyti tik tuos vadovų ar administracijos nurodymus, kurie yra teisėti, taigi vykdydamas neteisėtus nurodymus ar nevykdydamas darbo funkcijų, kurios nėra sulygtos darbo sutartimi, darbo drausmės nepažeidžia.
Tam, kad nustatyti ar yra drausmės pažeidimo faktas ar jo nėra, būtina vadovautis ne tik LR teisės aktais reglamentuojančiais drausminę atsakomybę, bet ir lokaliniais įmonės dokumentai: darbo tvarkos nuostatais, saugos ir sveikatos instrukcija, pareiginėmis instrukcijomis, kolektyvine sutartimi, komercinių paslapčių sutartimis, darbo sutartimi, įsakymais ir kt. Šiuose dokumentuose darbdaviai gali praplėsti drausminės atsakomybės taikymo ribas, atsižvelgiant į įmonės poreikius ir nustatomą tvarką. Beje, pažymėtina, kad su šiais dokumentais darbdavys turi supažindinti kiekvieną įmonės darbuotoją (jo atsakomybė yra tik individuali) pasirašytinai, antraip teisinės atsakomybės reikalavimas bus nepagrįstas jokiais įsipareigojimais. Taigi, darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju, reiškiasi darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės. Bet kokiu atveju, teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.
2. Darbuotojo pasiaiškinimas.
Nustačius, kad pagal galiojančius LR įstatymus ir įmonės lokalinius dokumentus, darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, darbdavys prieš skiriant jam drausminę nuobaudą privalo duoti darbuotojui raštu pasiaiškinti dėl savo veiksmų ar neveikimo. Darbdavys turi pateikti darbuotojui dokumentą, kuriame jis nustatė drausmės pažeidimo faktą : motyvuotą pranešimą su įrodymais. Jei per nustatytą terminą darbuotojas nepasiaiškina, tai darbdavys gali skirti jam drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo. Darbuotojo atsisakymas susipažinti su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš darbo, prilyginamas jo gavimui.
3. Drausminės nuobaudos skyrimas.
Remiantis LR DK 237 str. už darbo drausmės pažeidimą galima skirti šias nuobaudas:
- - pastaba;
- - papeikimas;
- - atleidimas iš darbo.
Kai kurioms darbuotojų kategorijoms darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos. Tik nereikėtų pamiršti, kad už vieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą, tačiau jei ir toliau daromi pažeidimai galima skirti pakartotinę nuobaudą. Nuobauda galioja vienerius metus, nuo tos dienos, kai ji buvo skirta. Tačiau, jei darbuotojas toliau elgiasi pavyzdingai, darbdavys gali panaikinti drausminę nuobaudą.
Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Drausminė nuobauda skiriama tuojau pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl nedarbingumo, komandiruotės ar atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos. Jei pažeidimas nustatomas atliekant auditą ar kitokią reviziją- drausminė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Taigi, atleidimas iš darbo- dėl darbo drausmės pažeidimo įforminamas darbdavio įsakyme, kuriame turi būti: pažeidimo data ir aplinkybės, skiriama drausminės nuobaudos rūšis, jei darbuotojas dėl to atleidžiamas iš darbo rašoma : atleidimo data ir atsiskaitymo su darbuotoju tvarka, darbuotojo parašas, kad susipažino su įsakymu.
4. Darbo sutarties nutraukimas;
Darbo sutartis nutraukiama nuo datos nurodytos darbdavio įsakyme (dėl drausminės nuobaudos skirimo). Darbo sutarties nutraukimo punkte įrašoma, kad darbuotojas atleidžiamas pagal 136 str.,3 d., 1 ar 2 punktą, bei įrašoma data nuo kada darbo sutartis nutraukiama bei kuo remiantis (Įsakymo Nr. ir data). Įrašai apie darbo sutarties nutraukimą turi būti daromi abejuose darbo sutarties egzemplioriuose ir juos pasirašius kiekvienai darbo sutarties šaliai lieka po vieną.
5. Kiti būtini etapai:
- - Darbo pažymėjimo grąžinimas. Grąžindamas darbo pažymėjimą, darbuotojas privalo pasirašyti ir nurodyti grąžinimo datą darbo pažymėjimų registravimo žurnale.
- - Darbo inventoriaus grąžinimas. Jei darbo metu darbuotojui buvo perduoti daiktai (kompiuteris, telefonas, automobilis, darbo apranga, įrankiai ir kt.) darbo tikslais reikėtų surašyti daiktų perdavimo-priėmimo aktą.
- - Darbo sutarties nutraukimo registravimas. Darbo sutarčių registravimo žurnale turi būti įrašyta: darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir data.
- - Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju. Atsiskaityti su darbuotoju privaloma atleidimo iš darbo dieną. Atleidžiant darbuotoją jam turi būti sumokėtas darbo užmokestis už laiką iki atleidimo dienos bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Jeigu darbuotojas savo pareiškimą grindžia svarbiomis priežastimis, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymuose ar kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.
- - Pranešimas "Sodrai" (VSDFV) apie darbo sutarties nutraukimą.
- - Duomenys apie karo prievolininkus. Darbdavys privalo kartą per ketvirtį karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos teritoriniams skyriams ir vietos savivaldybių administracijoms teikti duomenis apie priimtus į darbą ir atleistus iš jo karo prievolininkus.
Teisininkė Renata Burbulienė © IĮ "Opinio iuris" vadovė.
Tel. 8656 77724
Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!