Darbo rinkos prognozė 2012 metams

Lietuvos darbo biržos (LDB) parengta darbo rinkos prognozė 2012 metams pirmą kartą pristatyta vykusiame Trišalės komisijos prie LDB posėdyje, kur su numatomomis tendencijomis darbo rinkoje buvo supažindinti darbdaviai, socialiniai partneriai, profsąjungų ir valstybinių institucijų atstovai.

Šių metų darbo rinkos prognozė parengta, remiantis 4 tūkst. darbdavių apklausa darbo jėgos poreikiui 2012 m. įvertinti. LDB Darbo išteklių skyriaus l.e. skyriaus vedėjo pavaduotoja Donata Šlekytė, komentavusi tyrimo rezultatus, teigė, jog padėtis darbo rinkoje išliks sudėtinga, darbo neturės apie 200 tūkst. bedarbių. Pasiūlos sumažėjimas laukiamas 2012 m. antrąjį pusmetį. Atsigaunant šalies ekonomikai numatomas užimtumo augimas ir nedarbo lygio laipsniškas mažėjimas. Tačiau dėl sulėtėjusių Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvų darbo rinkos atsigavimas 2012 m. nebus spartus.

Pasak LDB specialistės, darbdavių apklausos rodo, kad 2012 metais dėl didėjančio teigiamo darbo vietų likvidavimo ir steigimo balanso atitinkamai išaugs įsidarbinimo galimybės. Daugiausia steigiamų darbo vietų bus privačiame sektoriuje, paslaugų ir pramonės sektoriaus įmonėse. Daugiausiai laisvų darbo vietų bus dėl darbuotojų kaitos.

D. Šlekytė pabrėžė, kad ilgalaikiai bedarbiai sudaro vieną didžiausių bedarbių grupių, kuri gerokai išaugo per pastaruosius dvejus metus. Juos integruojant į darbo rinką reikės papildomų pastangų. Dar kelios išryškėjusios darbo rinkos grėsmės - struktūrinis nedarbas, jaunimo nedarbas ir nekvalifikuota darbo jėga.

Anot pranešėjos, 2012 metų darbo rinkos laukiantys iššūkiai: nedarbo mažinimas, dalies darbo jėgos kvalifikacija nepakankamai atitinka darbo rinkos poreikius, gyventojai neturi reikiamų įsidarbinimo gebėjimų, verslumo, o jų profesinis ir teritorinis mobilumas šalyje žemas, ilgalaikiai bedarbiai ir nekvalifikuotas jaunimas sunkiai galės konkuruoti darbo rinkoje.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos viceprezidento Vidmanto Vikšraičio tvirtinimu, šiais metais jo atstovaujamos įmonės galėtų didinti 10 proc. apimtis, tačiau ar tai bus įmanoma padaryti, verčia jį abejoti - jei seniau trūko kvalifikuotų darbuotojų, tai dabar trūksta apskritai darbininkų. Viceprezidento nuomone, būtina inicijuoti diskusijas su verslininkais, kaip apsirūpinti reikiama darbo jėga. Jis teigiamai įvertino darbdaviams teikiamas darbo biržos lengvatas įdarbinant jaunimą - paramą įsitvirtinant darbo rinkoje.

Vertindamas kintančią situaciją darbo rinkoje, Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis pabrėžė susitikimų su šakinėmis darbdavių organizacijomis dėl specialistų poreikio tikslingumą. Jo teigimu, būtina įtraukti į bendras veiklas švietimo įstaigų ir profesinio mokymo rengimo centrų atstovus aptariant ir numatant tolesnius žingsnius jaunimo profesinio rengimo ir užimtumo didinimo srityje. LDB vadovo nuomone, ir pačios mokymo įstaigos turėtų aktyviau rengti projektus, kad absolventai praktikos metu galėtų tiesiogiai įgyti darbo įgūdžius darbo vietoje.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Personalo ir administravimo direktorė Ana Cicėnienė, pritardama šiai minčiai, sakė, kad konfederacija pagal vykdomą projektą įdarbino Ūkio banke studentus finansininkus, kuriems pavyko įsitvirtinti darbo rinkoje.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojo Romualdo Pusvaškio teigimu, jaunimo nenoras mokytis siuvėjo profesijos yra susijęs su mažu darbo užmokesčiu ir pašlijusiu šios profesijos prestižu, nors laisvų darbo vietų šios profesijos atstovams pakankamai daug registruojama. Anot R. Pusvaškio, tikslinga ir toliau teikti paramą ir ją dar padidinti darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą.

Trišalės komisijos prie LDB posėdyje taip pat buvo išklausyti pranešimai apie licencijų formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti išdavimo sąlygas ir kuriamą kvalifikacijų žemėlapį - vidutinės ir ilgalaikės trukmės žmogiškųjų išteklių poreikio prognozavimą.

Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyresnioji specialistė Romualda Kavaliauskienė informavo apie licencijų formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti išdavimo sąlygas. Anot jos, šiuo metu licencijuotos 83 valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra profesinis mokymas ir 266 kiti švietimo teikėjai - įstaigos, įmonės, organizacijos, kurių pagrindinė veikla nėra švietimas. R.Kavaliauskienė supažindino su reikalavimais, kuriuos turi atitikti juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys vykdyti formalųjį profesinį mokymą. Įvertinus pasirengimą vykdyti mokymo programas, išduodama licencija. Akcentuota, kad už mokymo kokybę atsako pats mokymo paslaugų teikėjas. Licencijavimas maksimaliai trunka iki dviejų mėnesių.

Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys pristatė kuriamo kvalifikacijų žemėlapio tikslus, informavo apie tarpinstitucinės darbo grupės veiklą specialistų kvalifikacijų žemėlapiui pagal ūkio sektorius 2011-2016 m. parengti. Pasak L. Kadžio, kuriamo žemėlapio pagrindinis tikslas - nustatyti realų kvalifikuotų specialistų poreikį, įvertinti švietimo sistemos efektyvumą, apžvelgti Lietuvos gyventojų turimų kvalifikacijų atitikimą darbo rinkos poreikiams etc. Kaip sakė pranešėjas, šioje veikloje susiduriama su problemomis - pirmiausia nerenkami duomenys, siejantys asmens kvalifikaciją su jo darbo vieta, kiti prieinami duomenys yra fragmentiški, nėra būdų efektyviai susieti esamus duomenis apie įsidarbinimą, darbo užmokestį ir kt. su kvalifikacija. Praeities duomenų rinkimas taip pat sudėtingas. L.Kadys informavo apie darbo grupės pateiktą pasiūlymą - duomenis rinkti per SODROS duomenų registrą. Pasak Ūkio ministerijos atstovo, numatytą žemėlapį sukurti ir jį teikti naudoti planuojama metų pabaigoje.

Kitą Trišalės tarybos posėdį numatoma organizuoti šių metų balandžio - gegužės mėn.



Lietuvos darbo birža