Naudingi kiekvienai profesijai įgūdžiai

Mokymasis dažnai laikomas investicija – į save, į ateitį, į sėkmę. Tačiau ką iš tikrųjų verta mokytis? Ne visi įgūdžiai atneša vienodą grąžą, o daugelis madingų kompetencijų, tokių kaip programavimas ar dirbtinis intelektas, tinka tik siauram specialistų ratui. Rašytojas ir švietimo entuziastas Scottas Youngas siūlo pažvelgti kitaip – kaip investuotojas į žmogiškąjį kapitalą, ieškantis ne populiariausių, bet universaliai naudingų ir dažnai nuvertintų įgūdžių. Jo sudarytame „gebėjimų portfelyje“ – septyni praktiniai gebėjimai, kurie padeda išsiskirti bet kurioje profesijoje: nuo mokėjimo efektyviai rašyti el. laiškus ar skaičiuoti apytikslius duomenis, iki gebėjimo būti patikimu ir greitai įsisavinti naują programinę įrangą. Tai – ne blizgūs CV papuošimai, o tikrieji įrankiai kasdienei vertei kurti.

1. Iš tikrųjų gerai išmanyti Excel

Visi nori būti programuotojais arba dirbtinio intelekto kūrėjais (bent jau sprendžiant pagal mano apklausas). Excel, priešingai, daug kam atrodo nuobodus. Tačiau stebėtinai daug verslo operacijų remiasi būtent juo.

Kartą mano draugas pajuokavo, kad jo konsultacinis verslas iš esmės remiasi tuo, kad jis tiesiog puikiai moka naudotis Excel. Kai apie tai parašiau tinklaraštyje, sulaukiau kelių laiškų iš žmonių, patyrusių tą patį (taip pat iš verslo savininkų, kurie ieško tokių žmonių).

Vertingiausi įgūdžiai dažnai nėra kažkas antgamtiško — dažniausiai tai tiesiog meistriškas gebėjimas naudotis plačiai paplitusiu įrankiu.

2. Mokėti gerai rašyti el. laiškus

El. paštas yra pagrindas didžiulei daliai mūsų darbo. Mano bičiulis Cal Newport parašė visą knygą apie tai, kaip jis sukuria „hiperaktyvų kolektyvinį protą“, kuris griauna mūsų produktyvumą.

Daugelis darbo susirašinėjimų, kuriuos esu matęs, būna atmestiniai ir neorganizuoti, todėl sukelia daug bereikalingo triukšmo. Kartelė čia labai žema. Gebėjimas aiškiai ir struktūruotai išreikšti mintis, kad jose būtų aiškūs veiksmai, — didžiulis pranašumas.

3. Nebūti prastu oratoriumi

Aš be galo gerbiu gerus kalbėtojus. Išlaikyti auditorijos dėmesį nėra paprasta. O daryti tai likant linksmu, mandagiu, informatyviu ir naudingumu pasižyminčiu – tai tikrai didelė užduotis.

Tačiau, kaip ir su el. laiškais, kartelė čia nėra labai aukšta. Kad išsiskirtum konferencijose ar susirinkimuose, pakanka tiesiog nebūti blogu oratoriumi.

Mažiausiai, ką turėtumėte mokėti – tai kalbėti be nuolatinio žvilgčiojimo į pastabas ar skaidres, aiškiai dėstyti mintis ir prisitaikyti prie auditorijos poreikių. Jei jaučiatės nepasitikintys savimi, keli mėnesiai „Toastmasters“ klube gali padėti.

4. Vykdyti tai, ką pažadėjote

Pastebima ekonominė sėkmė dažnai priklauso nuo paprasto patikimumo. Ar pasiėmėte užduotį ar projektą? Ar baigėte laiku, ar reikėjo priminimų ir papildomų paaiškinimų?

Dalį šio įgūdžio sudaro tiesiog gebėjimas būti organizuotais ir produktyviais. Bet dar svarbiau – gebėjimas valdyti lūkesčius. Daugelis žmonių, kurie nemoka pasakyti „ne“, sutinka imtis darbo net ir nesijaučia tikri, kad jį įveiks. Tačiau toks spaudimas pasakyti „taip“ dažnai turi priešingą efektą – ilgainiui jie tampa mažiau patikimi.

Kaip žinoma, Richardas Feynmanas atsisakydavo papildomų įsipareigojimų, tiesiai sakydamas, kad jis neatsakingas žmogus. Tačiau dauguma mūsų nėra Nobelio premijos laureatai, tad mums, mirtingiesiems, gebėjimas būti patikimais išlieka labai vertingas.

5. Efektyviai atlikti tyrimus

Tyrimus dažnai siejame su mokslininkais ar žurnalistais, tačiau išsamus atsakymas į klausimą svarbus bet kurioje srityje. Kokia programinė įranga geriausia? Ką daro konkurentai? Ką rekomenduoja ekspertai?

Gebėjimas atlikti tyrimus retai atsiranda savaime. Man prireikė metų, kol išmokau, kaip sistemingai ieškoti informacijos, viršijant paprasto „paguglinimo“ lygį. Net gauti atsakymus iš kitų žmonių reikia praktikos.

Net jei nesate protingiausias žmogus kambaryje, galite sužinoti, ką galvoja patys protingiausi.

6. Skaičiuoti apytiksliai

Mokykloje per matematiką dažniausiai ieškojome tikslių atsakymų į tiksliai suformuluotus klausimus. Deja, gyvenime tokių problemų pasitaiko retai. Daug dažniau susiduriame su miglotais uždaviniais, kuriuose žinome tik dalį reikiamų duomenų.

Fizikas Enrico Fermi garsėjo gebėjimu pateikti gerus apytikslius atsakymus į tokius klausimus. Jo metodas buvo pradėti nuo paprastų, lengvai įvertinamų skaičių ir palaipsniui judėti prie sudėtingesnių.

Pavyzdžiui, pabandykite atspėti, kiek Čikagoje yra pianinų derintojų. Sunku, tiesa? Bet gal verta pradėti nuo miesto gyventojų skaičiaus – tai lengva sužinoti. Dabar spėkite, kiek jų turi pianiną. Kaip dažnai juos reikia derinti? Kiek laiko tai užtrunka? Jei nueisite iki galo, tikriausiai pateksite visai arti tikrojo skaičiaus.

Gebėjimas greitai įvertinti skaičius ir daryti patikimas prielaidas naudingas bet kokioje skaičių srityje.

7. Greitai išmokti naudotis nauja programine įranga

Gebėjimas greitai perprasti naują programinę įrangą vis dažniau reikalingas net ir ne IT srityje. Gydytojai, mokytojai, teisininkai ir inžinieriai nuolat susiduria su techniniais iššūkiais – ir jei negalite perprasti naujos programos, jūsų pagrindiniai profesiniai įgūdžiai gali būti nuvertinti.

Prisipažinsiu – tai nėra stipriausia mano pusė. Nors gana neblogai mokausi naujus įrankius, tikru meistru manęs nepavadinsi. Tačiau žinodamas, koks tai vertingas įgūdis, nusprendžiau savo versle samdyti žmones, kurie jį turi. Tai gali suteikti jums konkurencinį pranašumą.

Kiti vertingi įgūdžiai

Atsisakiau paminėti kai kuriuos gebėjimus, nes jie pernelyg specifiniai (programavimas vis dar naudingiausias programuotojams, kaip ir mašininis mokymasis). Kitų neminėjau, nes jie jau laikomi savaime suprantamais (knygynuose pilna lentynų apie lyderystę).

Manau, kad yra daug įgūdžių, kurie itin tinka tam tikroms sritims. Gebėjimas suprasti, ko nori klientai, svarbus dirbant su žmonėmis. Taip pat ir mokymas – tai įrankis, kurio nauda gerokai peržengia mokyklos ribas.