Nerimas dėl praleistų galimybių

Man pasisekė gyventi mieste, kuriame nuolat vyksta daugybė įdomių dalykų. Visada galima nueiti į konferenciją, parodą ar kokį nors susitikimą. Man nereikia sukti galvos, kuo užsiimti. Be to, daug laiko praleidžiu internete - ten vyksta diskusijos, tiesioginės transliacijos, pokalbiai. Ir, žinoma, yra draugai bei šeima. Smagu, kad tiek daug galimybių bendrauti su nuostabiais žmonėmis, bet akivaizdu, jog negaliu būti visur vienu metu.

Taip yra su kiekvienu iš mūsų. Jus pakvietė į vakarėlį, renginį ar tiesiog išgerti kavos. Tačiau negalite eiti. Galbūt dėl artėjančio darbo termino, būtino pokalbio su klientu ar dėl to, kad jūsų vaikas atostogauja ir visą dieną reikia praleisti su juo. Neišvengiamai kyla klausimas: ką aš prarandu? Ar žmonės linksminasi be manęs? Ar jie aptaria kažką įdomaus, o aš negaliu prisijungti?

Tai vadinama FOMO (angl. fear of missing out) - baime praleisti galimybę. Šis reiškinys ypač dažnas tarp žmonių, kurie daug laiko praleidžia internete. Lengva stebėti, ką veikia kiti, bet kartu tai sukelia nerimą, nes suprantame, ką būtent galime praleisti. FOMO glaudžiai susijęs su baime gailėtis - tai nerimas, kad kiti įgis vertingos patirties jums nedalyvaujant.

Terminą „FOMO" sugalvojo rizikos kapitalo investuotojas ir rašytojas Patrikas Makginis (Patrick McGinnis). Pirmą kartą jis jį pavartojo savo straipsnyje studijuodamas Harvardo verslo mokykloje. Daugeliui žmonių FOMO tampa nuolatiniu nerimu - jie bijo praleisti naujas patirtis, socialinius ryšius, pelningas investicijas ar kitus gyvenimo privalumus.

JAV ir Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad dauguma 18-34 metų amžiaus jaunų žmonių dėl FOMO nori sakyti „taip" viskam, o daugelis jaučiasi nepakankamai investuojantys savo laiką ir energiją į naujų temų ar pomėgių pažinimą. Geroji žinia ta, kad yra alternatyva FOMO. Tačiau pirmiausia pažvelkime į pagrindines šio reiškinio priežastis.

Kas sukelia baimę praleisti galimybę

Nors tyrimai rodo, kad FOMO dažniausiai kyla dėl nepasitenkinimo gyvenimu ir blogos nuotaikos, yra ir konkrečių veiksnių, tiesiogiai lemiančių šį reiškinį:

1. Socialiniai tinklai. Daugelis tyrimų patvirtina, kad tarp socialinių tinklų naudojimo ir FOMO egzistuoja stiprus ryšys. Socialinės platformos leidžia matyti, ką visą dieną veikia draugai, ir tai skatina nerimą. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad žmonės dažniausiai dalijasi tik gražiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, palikdami nuošalyje kasdienius sunkumus.

2. Vienatvė. Esu rašiusi apie vienatvės privalumus, tačiau svarbu atskirti vienatvę nuo buvimo vienumoje. Pastarasis yra sąmoningas pasirinkimas ir gali būti naudingas, tuo tarpu vienatvė dažnai siejama su neigiamomis pasekmėmis - depresija, savižudybėmis ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Lengva suprasti, kodėl vienatvė ir FOMO eina kartu: vienatvė skaudžiau jaučiama tada, kai nenorite būti vieni, o tuo tarpu kiti, regis, puikiai leidžia laiką drauge. Tyrimai rodo, kad vis didėjantis realaus laiko informacijos srautas ir kitų žmonių socialinio gyvenimo skaidrumas dar labiau apsunkina situaciją.

3. Nerimas. Vidinė panika ir nervingumas taip pat yra viena iš FOMO priežasčių. Dar blogiau - žmonės, kenčiantys nuo nerimo, dažnai griebiasi socialinių tinklų kaip būdo sumažinti stresą, manydami, kad beprasmis naršymas gali atpalaiduoti. Tačiau tyrimai rodo priešingai - tai sukelia užburtą ratą: socialiniai tinklai skatina FOMO, o šis didina nerimą.

Terminas „FOMO" įtrauktas į Oksfordo žodyną 2013 m. ir apibrėžiamas kaip „nerimas, kad įdomus ar svarbus įvykis vyksta kažkur kitur, o jūs jame nedalyvaujate; dažnai sukeliamas socialinių tinklų".

Įdomu tai, kad šis nerimas gali trukdyti jums mėgautis tuo, ką darote, vien todėl, kad kažkur kitur žmonės šiuo metu linksminasi be jūsų. Patekę į FOMO spąstus, tampate priklausomi nuo žinojimo, greito pasitenkinimo patinkančiais įrašais, momentinio dėmesio, nesibaigiančio užimtumo. Ir vėl grįžtate prie to paties. Jūs galite netgi dalyvauti veiklose, kurios jums iš tiesų neįdomios, vien iš baimės ką nors praleisti. Tačiau tuo metu pro šalį eina jūsų gyvenimas.

Menas daryti mažiau

Užuot pasidavus socialiniam spaudimui ir siekus būti „tinkamoje" vietoje su „tinkamais" žmonėmis, lyginus savo gyvenimą su kitų gyvenimais, reikia išmokti išjungti fono triukšmą ir veikti tikslingai. Atsikratę šio nerimą keliančio ir konkurencinio mąstymo, įgysite daugiau laiko ir energijos tam, kas jums iš tiesų svarbu.

Kai visi aplinkui skuba pažiūrėti naujai pasirodžiusį filmą, verčiau pasitreniruokite, apsilankykite parodoje. Priimkite JOMO (angl. joy of missing out - džiaugsmas dėl praleistų galimybių) idėją. Mėgaukitės dabartimi, džiaukitės savo draugija, dirbkite prie savo projektų. Perteklinės informacijos ir nuolatinių pasirinkimų kupiname pasaulyje paprastesnis požiūris į gyvenimą leidžia pasiekti daugiau.

Danų psichologijos profesorius Svend Brinkmann savo knygoje „Džiaugsmas dėl praleistų galimybių" kviečia mus sugrįžti prie senamadiškų santūrumo ir saikingumo vertybių. „Atsisakyti ir pasakyti „ne" - rašo jis - yra įgūdžiai, kurių trūksta tiek individams, tiek visuomenei". Lavindami šiuos įgūdžius, ugdydami savikontrolę ir skatindami saikingumą, galime susikurti turtingesnį gyvenimą - tokį, kuris praturtina ne tik mus pačius, bet ir aplinkinius, o kartu padeda apsaugoti planetą.

Iš esmės JOMO - tai sąmoningo gyvenimo būdas. Tai suvokimas, kad FOMO atitraukia mus nuo tikslų, ir mums nereikia daugiau laiko - reikia tik išmokti išnaudoti turimą laiką taip, kad jis prisidėtų prie mūsų idėjų įgyvendinimo ir laiko su brangiais žmonėmis.

Kaip priimti džiaugsmą dėl praleistų galimybių

Lėtinti tempą, kai visi aplinkui lekia, gali būti sunku. Pradžioje taip pat gali būti nejauku praleisti daugiau laiko vieniems su savo mintimis. Tačiau JOMO padeda tapti tikruoju savimi, o ne pasiduoti išoriniam spaudimui, kuris suteikia tik trumpalaikį pasitenkinimą, bet gali atnešti ilgalaikius apgailestavimus. Štai keli būdai, kaip įtraukti daugiau JOMO į savo gyvenimą.

• Apgalvokite, kaip leidžiate laiką. Ką darote tik dėl kitų įtakos, o ne dėl savo tikslų? Dienoraščio rašymas gali padėti aiškiau suvokti, ar jūsų laikas skiriamas tam, kas jums iš tiesų svarbu ilgalaikėje perspektyvoje.

• Atsijunkite. Skirkite laiko buvimui be ryšio. Kaip minėta anksčiau, socialiniai tinklai yra viena pagrindinių FOMO priežasčių. Išjunkite telefoną ir pabūkite su savo mintimis. Perskaitykite knygą, pasivaikščiokite, pasportuokite - darykite tai, kas jums teikia džiaugsmą.

• Atkurtite ryšius. Ir su savimi, ir su jums svarbiais žmonėmis. Padarykite savo laiką prioritetu. Planuokite tai, kas jums svarbiausia, ir darykite tai nepriklausomai nuo aplinkybių. Sąmoningai leidžiant laiką, mažėja nerimas dėl to, kaip jį leidžia kiti.

Žmonės gyvenimo pabaigoje nesigaili, kad nepasirodė vakarėlyje ar nepraleido vakaro su kolegomis prie gėrimo. Jie gailisi, kad per mažai laiko skyrė šeimai, nepakankamai stengėsi įgyvendinti savo gyvenimo tikslus ar nebuvo sąžiningi su savimi. Užuot pildę savo mintis apgailestavimais, stenkitės jas pripildyti gražiais prisiminimais ir pasiekimais, kuriais galėsite didžiuotis.