Kliūčių įsigyti naują būstą - vis daugiau

Svajojantiems apie naują būstą tarsi tyčia kuriami nauji barjerai.
Dar pernai optimizmu trykštančių ekonomikos ekspertų užliūliuotiems Lietuvos gyventojams dabar tenka maudytis po šaltu realybės dušu.
Norintiems pirkti ar statyti būstą teks įvertinti ne vieną svajonės stabdį.

Antano Bunikio pieš.  

Auganti infliacija, pabrangęs gyvenimas, nedarbo grėsmė - toli gražu ne visi būsimojo naujakurio iššūkiai.
Ekonominės krizės spaudžiami bankai sugriežtino reikalavimus potencialiems paskolų gavėjams, o Vyriausybė pažadėjo Naujametę "dovanėlę".

Jei naujosios kadencijos Seimas palaikys Vyriausybės planus, kitąmet bus panaikinta gyventojų pajamų mokesčio lengvata, susijusi su paskola būstui įsigyti.

Įspėjo "Baltijos tigrą"

Rodos, dar taip neseniai mūsų šalies ekonomikos ekspertai džiaugėsi klestėjimu. Tuo galima įsitikinti, nepatingėjus pavartyti kiek daugiau nei metų senumo spaudą.
Beje, jau tada užsienio ekspertai įspėjo „Baltijos tigru" vadintą Lietuvą dėl gresiančio ekonomikos perkaitimo. Jį gali lemti didžiuliais tempais auganti kreditavimo sistema. Nepaisydami šių perspėjimų, dar pernai metų vasarą dauguma mūsų šalies bankų tikino nesirengiantys griežtinti paskolų išdavimo sąlygų. Vietoje to ir toliau lyg iš gausybės rago liejosi reklama apie stulbinantį naujakurių svajonių išsipildymą. Šalyje veikiantys bankai tuomet tikino grėsmės nei sau, nei Lietuvos ūkiui nematantys. Nė vienas jų nenorėjo griežtinti kreditavimo sąlygų ir šitaip atsisakyti didžiulių pelnų, kuriuos atneša skolinimas.

Nugriebė pelno grietinėlę

Žinia - ir bankų sektoriui nesvetima arši konkurencija.
Tarkime, jei vienas bankas užsimanytų sugriežtinti kreditavimo sąlygas, tokia situacija iš karto suskubtų pasinaudoti kiti rinkos dalyviai, atimdami iš išsišokėlio jo rinkos dalį ir nugriebdami riebią pelno grietinėlę. Dar pernai vasarą optimizmu tryškę kai kurių komercinių bankų atstovai tikino, jog mūsų šalies gyventojai yra daug mažiau prasiskolinę nei kitų Europos Sąjungos valstybių piliečai. Todėl tolimesnė kreditavimo plėtra yra neišvengiama. Maža to - konstatuota, jog ekonominio perkaitimo šešėlį ant Lietuvos metanti mūsų kaimynė Latvija. Tuo tarpu realus perkaitimas mūsų šalies ekonomikai išties negresia. Ryškesnių pokyčių bankų kreditavimo politikoje tuomet neįžiūrėjo ir Lietuvos bankas.

Bankai sugriežtino reikalavimus

Tačiau netrukus rožinė euforija baigėsi - jau pernai rudenį mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai sugriežtino ar rengėsi griežtinti reikalavimus paskolų gavėjams.
Tai, kad apie švelnesnius reikalavimus tuo metu nebegalvojo nė vienas komercinis bankas, atskleidė Lietuvos banko atliktos apklausos apie skolinimosi sąlygas rezultatai. Pavyzdžiui, pernai metų rudenį SEB Vilniaus banko atstovė tikino, jog labiausiai keitėsi banko reikalavimas gyventojų pajamoms. Pasak jos, prieš porą metų paskola būdavo suteikiama, jeigu vienam šeimos nariui, sumokėjus paskolos ir palūkanų įmoką, likdavo 500 litų per mėnesį. Tuo tarpu 2007-ųjų rudenį ši suma jau buvo išaugusi - vienam šeimos nariui turėjo likti ne mažiau kaip 625 litai per mėnesį.
Dabar, 2008 metų rudenį, sumokėjus paskolos ir palūkanų įmoką, didmiesči (tarkime, Klaipėdos) gyventojui privalo likti daugiau nei 850 litų.

Pardavėjai neriasi iš kailio

Šiuo metu nei naujos, nei tuo labiau senos statybos būstai pirkėjų jau nebegraibstomi taip, kaip netolimoje praeityje. Nors statybų bendrovės tarsi iš įpročio tebestato namus, juos parduoti darosi kaskart vis sunkiau. Riebios pelno grietinėlės metas, kai nekilnojamojo turto rinka vystėsi protu nesuvokiamais tempais, kai kainos kilo bemaž po 50 procentų per pusmetį, kai būstai buvo pervertinti, o žmonės išpirkdavo butus dar net nepradėtuose statyti namuose, jau baigėsi. Sąstingį išgyvenančios nekilnojamojo turto rinkos dalyviai šiuo metu priversti tapti išmonės virtuozais, kad būsto beieškantys potencialūs naujakuriai užkibtų būtent ant jų mesto reklaminio kabliuko. Būstų pardavėjai siūlo naujame bute metus gyventi nemokamai, dovanoja keliones į pasirinktą Europos šalį ar žada apmokėti visas buto pirkimo dokumentų tvarkymo išlaidas. Tačiau šių saldžių pažadų poveikis - dažnai trumpalaikis. Dabar visų galvas vėsina mintis, kaip Lietuvą paveiks pasaulį bankų bankrotais drebinanti finansų krizė.

Po ES sklando gandai

Diržų susiveržimo metas yra itin palankus ne vien panikai, bet ir įvairiausiems gandams sklisti. Vienas jų - kad pasaulinės krizės akivaizdoje nekilnojamajo turto pigimu yra suinteresuoti mūsų šalyje veikiantys bankai. Kadangi daugės nebeišgalinčių kreditus sumokėti gyventojų, bankai, perimsiantys nekilnojamąjį turtą, norės jį parduoti kuo greičiau. Žinoma, ir pigiau. Tokios kalbos Lietuvos vartotojų instituto prezidentei Zitai Čeponytei - ne naujiena. Europos Komisijos Finansinių paslaugų vartotojų grupėje, kurios narė yra Zita Čeponytė, labai panašius klausimus kelia vartotojų asociacijos. Tačiau neturima objektyvių įrodymų tokiems spėliojimams pagrįsti. Vis dėlto, Lietuvos vartotojų instituto prezidentės nuomone, būtų neetiška, jei bankai tokiu būdu pelnytųsi iš gyventojų.

Nušaunami du zuikiai

Tai, kad šalies bankai sugriežtino kreditavimo būstui įsigyti sąlygas, Zita Čeponytė vertina kaip teisingą žingsnį. "Praktika rodo, jog žmonės dažnai neapskaičiuoja savo galimybių. Lietuvoje jau pastebima tendencija - vis daugiau gyventojų bankams sunkiai grąžina kreditus, arba pajuto turį sunkumų juos grąžinant. Tad sugriežtintos kreditavimo sąlygos - daugiau į gera nei į bloga," - sakė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė. Ji priminė, jog lengvas kreditų dalijimas ne vienoje Europos Sąjungos šalyje tapo opiu nūdienos skauduliu. Pavyzdžiui, šiuo metu daugybė bankams įsiskolinusių Jungtinės Karalystės gyventojų susiduria su nemokumo problema.
"Mūsų šalies bankai, daugiau dėmesio skiriantys kredito gavėjo mokumo klausimui, ir patys apsidraudžia, ir padeda gyventojui įvertinti savo galimybes", - svarstė Zita Čeponytė. Jos įsitikinimu, tai - tik į naudą, juolab jau aišku, kad ekonominė krizė negatyviai paveiks žmonių pajamas. Nežymiai didėjant atlyginimams ir augant nedarbui, šalies gyventojams gali tapti vis sunkiau sugrąžinti skolas bankui.  "Sugriežtinus kreditavimo sąlygas, tarsi nušaunami du zuikiai: ir bankai apsidraudžia, ir žmonėms padedama", - dar kartą akcentavo Lietuvos vartotojų instituto prezidentė.

Laikas veržtis diržus

Pasaulinės ekonominės krizės kontekste Lietuvos pliusas - kad mūsų šalies gyventojai yra mažiau bankams prasiskolinę, nei, pavyzdžiui, Latvijos, Estijos, Airijos ar Jungtinės Karalystės gyventojai. Tokią nuomonę Zita Čeponytė teigė susidariusi bendraudama su kolegomis iš Europos Komisijos Finansinių paslaugų vartotojų grupės. Nors gyventojai nepatenkinti, kad negali lengvai gauti kredito, vis dėlto, Zitos Čeponytės pastebėjimu, griežtesnes kreditų išdavimų sąlygas reikėtų vertinti kaip apsaugą mūsų šalies žmonėms. Jie, tikėtina, bus mažiau paliesti neigiamų ekonominės krizės pasekmių. O jos, ko gero, neišvengiamos.
"Mano ir mano kolegų iš Europos Komisijos nuomone, ekonominė krizė tęsis ir gilės. Pats laikas veržtis diržus. Pagerėjimą pajusime gal po penkerių metų", - nelinksma įžvalga savo mintis apibendrino Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Lems naujasis Seimas

Svajojantiems apie naują būstą pakišti koją gali ne vien kreditavimo reikalavimus sugriežtinę bankai. Ironiška: kai būsto paklausa augo, Vyriausybė ją skatino mokesčių lengvata. Dabar, kai paklausa sumažėjo, planuojama atsisakyti ir ją skatinančios priemonės. Gali būti, jog būsimieji naujakuriai nebeturės to, ką turėjo iki šiol gyventojai, mokėję palūkanas už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti. Tai - galimybė susigrąžinti pajamų mokestį. Jo dėka dėl lėšų stygiaus buksuojančiai senų daugiabučių namų modernizavimo programai žadama įkvėpti naujos gyvybės. Vyriausybėje užsimota anksčiau būsto pirkimo paskoloms taikytą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą jau kitąmet taikyti gyventojų iš bankų paimtoms būsto renovavimo lengvatinėms paskoloms. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Editos Meškauskienės, šios kadencijos Seimas atidėjo minėto projekto svarstymą. Ar kitąmet įsigalios Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa, po Seimo rinkimų lems naujos sudėties šalies Parlamentas.

Audronė Gliožerienė
visasverslas.lt