"Swedbank": Lietuva pakils tik po 3-4 metų

Kitąmet Lietuvos ekonomika augs tiek, kiek ją pajėgs auginti produkciją eksportuojančios bendrovės. Vis dėlto krentant paklausai vidaus rinkoje ekonomikos plėtra artimiausius porą metų greičiausiai bus tik simboliška, be to, su nuosmukiais kai kuriais ketvirčiais, o pakilimas įvyks ne anksčiau kaip 2011-2012 metais, prognozuoja "Swedbank" analitikai.

"Swedbank" sumažino 2008 ir 2009 m. Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Manoma, kad šiemet BVP augs 4,5 proc. vietoje anksčiau prognozuotų 6 proc., o 2009 m. - vos 0,5 proc. vietoje anksčiau numatyto 5,5 proc. augimo. Kitąmet pirmą-antrą ketvirtį reikia tikėtis ir BVP smukimo.

"Per pastaruosius keletą metų Lietuvos BVP augimą lėmė vidaus paklausos augimas. Tačiau kitais metais stebėsime priešingą vaizdą: vidaus paklausą skatinę veiksniai jau neveikia, tad ūkio augimą gali palaikyti tik eksportuojantys sektoriai, kuriems dėl sudėtingos pasaulinės situacijos tai padaryti nebus paprasta", - aiškina "Swedbank" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

"Swedbank" analitikai taip pat padidino nedarbo prognozes. Šiemet nedarbas Lietuvoje turėtų siekti apie 5 proc., o kitąmet - 6,5 proc. "Tai reiškia, kad per metus atsiras apie 20 tūkst. naujų bedarbių. Nedarbas ir perkamosios galios mažėjimas - tai ekonominės krizės rykštė visuomenei", - teigia T. Andrejauskas.

Lėtėjanti ekonomika ir augantis nedarbas stabdys ir darbo užmokesčio augimą - analitikų skaičiavimu, realaus darbo užmokesčio augimas kitąmet, atsižvelgiant į infliacijos prognozes, tebus 1,4 proc.

Netikrumas dėl ateities mažins vidaus vartojimą, kuris buvo pagrindinis šalies ekonomikos variklis. Vis dėlto šios tendencijos lems mažesnius infliacijos šuolius ir natūraliai sumažins šalies einamosios sąskaitos deficitą.

"Swedbank" analitikų skaičiavimu, infliacija Lietuvoje šiemet sieks 11,4 proc., o kitąmet - 8,7 proc. Tokį aukštą infliacijos lygį lems valstybės reguliuojamų kainų - elektros, dujų, taip pat akcizų augimas. Kitų produktų kainos esą kils nedaug arba visai nekils. Tai lems padidėjusi konkurencija vidaus rinkoje.

Bankininkų teigimu, Lietuvos ekonomiką kitąmet teigiamai veiks smukusios naftos kainos pasaulio rinkose. "Manome, kad naftos kainų metinis vidurkis ir toliau mažės. Tai mažins infliacijos poveikį Lietuvoje ir galbūt leis kiek anksčiau atsigauti vartojimui. Pigesni energetiniai ir darbo jėgos ištekliai gali padėti verslui išlaikyti konkurencingumą, tačiau neilgam, nes pagrindinis iššūkis verslui išliks aktyvus kaštų valdymas per veiklos efektyvinimą. Jei tai pavyks, mūsų eksportuotojų konkurencingumas tarptautinėse rinkose padidės, o eksportas gali tapti pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu netolimoje ateityje", - svarsto T. Andrejauskas.

Manoma, kad lėtėjant vartojimui natūraliai mažės importo į Lietuvą apimtys, o verslui persiorientuojant į užsienio rinkas - eksportas augs. Tai leis 2009-2010 m. šalies einamosios sąskaitos deficitą sumažinti iki 9-10 proc.

Analitikų nuomone, naujos valdžios iniciatyva subalansuoti biudžetą - sveikintina, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ūkis nesibaigia šalies biudžetu. Krizės įveikimo plane trūksta konkretumo, kaip naujoji valdžia skatins ekonomikos atsigavimą. Lietuvos ekonomika per ateinančius 2-3 metus turės iš esmės restruktūrizuotis, perskirstant žmoniškąjį ir piniginį kapitalą į didesnį potencialą turinčias ir didesnę pridėtinę vertę kuriančias sritis, tad naujoji valdžia turėtų sudaryti prielaidas, kad šis procesas įvyktų kuo greičiau ir sklandžiau.

Prognozuojama, kad anksčiau su krize susidūrusios Latvija ir Estija 2008 ir 2009 m. bus blogesnėje padėtyje nei Lietuva, tačiau ekonomikos augimas kaimyninėse šalyse prasidės anksčiau. Jau šiemet į recesiją įžengusioms Latvijai ir Estijai sudėtingiausi bus 2009-ieji. "Swedbank" skaičiavimais, Estijos BVP kitąmet sumažės 2 proc., o Latvijos - 4 proc. Augimas numatomas 2010 m., kai Estijos BVP turėtų padidėti 2 proc., o Latvijos - 1 proc.

"Lietuvos ekonomika augti pradės vėliau, nes šalį 2010 m. ir galbūt dar 2011-aisiais paveiks Ignalinos atominės elektrinės uždarymas bei dėl to reikšmingai išaugusi elektros kaina. Kita vertus, mūsų privataus sektoriaus skolinimosi lygis kur kas mažesnis nei kaimynų, o tai reiškia, kad pereinamasis laikotarpis gali būti švelnesnis", - mano T. Andrejauskas.

Elta