Latvija dėl krizės gali nebedalyvauti NATO karinėse operacijose

Įvedus ekonomijos režimą ir sumažinus finansavimą, Latvijai kitais metais galbūt teks atsisakyti dalyvavimo kai kuriose NATO karinėse operacijose ir nutraukti kai kurias ginkluotės pirkimo Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje sutartis. To padariniai gali būti neprognozuojami, pareiškė pirmadienį žurnalistams Latvijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Sartas.

Pasak jo, 2009 metams Latvija yra sudariusi tarptautinių ir vidaus sutarčių 78 milijonų latų (daugiau kaip 156 milijonų dolerių) sumai. Buvo sudarytos didelės sutartys pirkti laivų, radarų, jūrų stebėjimo sistemų ir ginklų iš JAV ir ES kompanijų. Tai ne tik vidaus, bet ir tarptautiniai įsipareigojimai, pažymėjo pareigūnas. "Jau dabar aišku, kad visko, ką įsipareigojome, neįvykdysime", - sakė J. Sartas.

Be to, tarp Latvijos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų - dalyvavimas karinėse operacijose Afganistane ir Kosove. Ryga taip pat planavo dalyvauti NATO greitojo reagavimo kariuomenės veiksmuose. Finansavimo mažinimo sąlygomis Latvija bus priversta nutraukti savo dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir atšaukti savo kareivius iš Afganistano ir Kosovo.

"Niekas mūsų neišvys iš NATO ir ES, bet tvarkyti mūsų reikalus šiose organizacijose bus kur kas sunkiau, autoriteto atkūrimas pareikalaus daug laiko", - pabrėžė J. Sartas.

Elta