Garsios pavardės paverstos preke

Dažniausiai pasipelnymo tikslais apsukruoliai įregistravo ne vieną tinklalapį, pavadintą skambia galimo pretendento į prezidentus pavarde. Viešai kaip realiausi kandidatai aptarinėjami asmenys tikina nekūrę internete savo svetainių ir artimiausiu metu nežadantys to daryti. Jie pabrėžia rasiantys kitų būdų, kaip pasiekti tautiečių protus ir širdis.

Galima apsigauti.

Panaršius internete, galima manyti radus asmenines eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, buvusio ilgamečio socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko, finansų analitiko Gitano Nausėdos internetines svetaines. Ir ne po vieną. Iš tiesų taip nėra - apsigautume lygiai taip pat, kaip atsivertę tinklalapį www.seimopirmininkas.lt ir pamatę parlamentaro Antano Nedzinsko veidą.

Interneto adresai, sudaryti iš pavardžių, neretai priklauso visai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nei leistų manyti pats adresas. Visos trys svetainės (www.grybauskaite.lt, www.brazauskas.lt, www.nauseda.lt) šiuo metu yra priešstartinės būklės - pranešama, kad duomenys dar tik rengiami.

Specialistų tokie interneto apsukruolių pokštai nestebina. Jiems puikiai žinomi vertelgų tikslai pasipelnyti pardavus internetinį adresą. Jo registracija vidutiniškai kainuoja 30 litų, laimikis pardavus tokį adresą gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių litų. Tačiau tokie "sėkmės" atvejai - reta išimtis.

Sukėlė nuostabą

LŽ kalbintas finansų analitikas G.Nausėda prisipažino nieko nežinojęs apie jo pavarde pavadintą tinklalapį. "Veikiausiai tai legalu, juk Lietuvoje nemažai Nausėdų, tad reikšti pretenzijų nėra dėl ko", - svarstė jis. Drauge G.Nausėda pripažino, kad kiekvienas žingsnis, kurį pastaruoju metu jis žengia, vertinamas per prezidento rinkimų krizę. "Turiu kitų kanalų išsakyti visuomenei savo nuomonę, net daugiau nei fiziškai pajėgiu", - paklaustas, kodėl neturi savo asmeninės svetainės, atsakė G.Nausėda. Pasiteiravus, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, analitikas teigė negalįs "šią minutę to pasakyti".

LŽ duomenimis, fizinis asmuo adresą www.nauseda.lt įregistravo dar pernai birželį, netrukus po to, kai prezidentas Valdas Adamkus tarsi leido suprasti, kad savo įpėdiniu norėtų matyti G.Nausėdą.

Praėjusiųjų metų balandį įregistruotas adresas www.grybauskaite.lt taip pat priklauso privačiam asmeniui. "Savo asmeninio tinklalapio, išskyrus oficialųjį, kuris skiriamas kiekvienam eurokomisarui, D.Grybauskaitė tikrai neturi", - LŽ sakė eurokomisarės kabineto narė Rima Kaziliūnienė. Ji patikino, kad iki šiol D.Grybauskaitė nėra sulaukusi siūlymo įsigyti internetinį adresą, susijusį su jos pavarde, juoba - pati jo pirkusi. Priminsime, kad D.Grybauskaitė oficialiai dar nėra pranešusi, ar dalyvaus prezidento rinkimuose.

Adresą padovanotų

Internetinis adresas www.brazauskas.lt šiuo metu priklauso UAB "Elektroninės leidybos namai". Pasak šios bendrovės vadovo Kristijono Mazūro, adresas buvo įsigytas vienos reklamos agentūros, rengusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir jos lyderio 2000-ųjų Seimo rinkimų kampaniją, pavedimu. Paskui šios svetainės adresas buvo perkeltas į LSDP tinklalapį, dar vėliau ir iki šiol - yra "neveiksnus".

K.Mazūras tikino, kad jei adreso dabar prireiktų A.Brazauskui, mielai jį perleistų net ir už dyką. "Tikrai neturime tikslų pasipelnyti iš šio vardo", - teigė bendrovės vadovas.

Pasak vienos didžiausių šalyje informacinių technologijų paslaugų teikimo įmonių "Hostex" (buvusi "MicroLink Lietuva") verslo plėtros direktoriaus Martyno Nikolajevo, prieš kelerius metus liberalizavus duomenų registravimo taisykles suaktyvėjo ir interneto adresų perpardavinėtojų verslas. "Dažniausiai vardus perka fiziniai asmenys, neretai spekuliaciniais tikslais. Mūsų žiniomis, kai kurie asmenys ir organizacijos vardus registruoja net šimtais. Dažniausiai tai populiarūs žodžiai, kuriuos, manoma, ateityje bus galima pelningai parduoti", - LŽ sakė M.Nikolajevas. Anot jo, dažniausiai tokia veikla užsiima jauni žmonės.

Politikai turi būti budrūs

Paklaustas, kaip patartų elgtis sulaukus siūlymo pirkti interneto adresą, M.Nikolajevas pripažino, kad lengviau apsispręsti, kai kalbama apie pavadinimą, prekės ženklą nei pavardę. Jo žiniomis, įmonės dažniausiai perka adresą, jei siūlomos prekės kaina neviršija tūkstančio litų. "Taip elgiamasi vien todėl, kad bylinėjimosi teisme išlaidos gali būti dar didesnės", - sakė M.Nikolajevas.

Su pavardėmis kur kas sudėtingiau. Vienodų pavardžių yra daug, tad įrodyti, kad kas nors pasisavino vieną ar kitą, tiesiog neįmanoma.

"Politikai, partijos ar jų štabai, besirūpinantys reklama, prieš rinkimus turėtų nemiegoti. Ir šioje rinkoje vyksta varžybos, kas ką aplenks", - atkreipė dėmesį įmonės atstovas.

M.Nikolajevas prisipažino žinąs nedaug atvejų, kai perpardavinėtojams pavyko padaryti itin sėkmingą bizniuką. Paprastai džiaugiamasi, kai už adreso registravimą sumokėjus 25-30 litų iš tolesnio sandėrio pavyksta uždirbti kelis šimtus litų.

Raimonda Ramelienė