Įžvelgia veikiant grupuotes, susijusias su „Snoru“

Lietuvos radijas ir lrt.lt

Premjeras A. Kubilius sako, kad banko „Snoras" bankroto procedūras siekia paveikti grupuotės, susijusios su buvusiais banko akcininkais bei stambiais kreditoriais. Tuo metu NSGK vadovas A. Anušauskas kreipėsi į Lietuvos banką, VSD ir FNTT prašydamas įvertinti galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir nacionaliniam saugumui.

Andrius Kubillius interviu Lietuvos radijui sako matąs dvi pagrindines interesų grupes, kurios galbūt yra suinteresuotos „Snoro" bankroto procesą paveikti ne visada skaidriai.

„Pirma grupė yra grupė, susijusi su buvusiais banko savininkais R. Baranausku ir V. Antonovu, kurie daro viską, kad išvengtų akistatos su Lietuvos teisėsauga. O kita grupė yra kaip tik tie kreditoriai, kurių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos siekia daugiau nei 2 mlrd. litų.

Jie norėtų, kad šitą naštą ant savo pečių perimtų taip pat valstybė, o tai reiškia - mokesčių mokėtojai. Mes matom, kad štai ta kreditorių asociacija tiesiogiai sako, kad jiems labai reikia Seimo komisijos", - teigia A. Kubilius.

Anot Vyriausybės vadovo, ekstradicijos teisiniame procese Londone dalyvaujantiems V. Antonovui ir R. Baranauskui tokia komisija irgi būtų naudinga.

„Jie, matyt, taip norėtų, kad Seimo sudaroma komisija, kaip yra pasiūlyta, suteiktų jiems galimybę, jų geriausiems advokatams, kuriuos jau nusisamdė, kvestionuoti jų ekstradicijos klausimus į Lietuvą", - mano Premjeras.

Ministras Pirmininkas teigia, kad politinė diskusija, kilusi tarp valdančiųjų ir opozicijos dėl „Snoro" reikalų, turi būti apsaugota nuo neskaidrių įtakų.

„Esminis klausimas - kodėl socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui kažkas iš „Snoro" banko neša dokumentus, kurie atskleidžia bankinės veiklos paslaptį, ginamą įstatymo. Pats tokio dokumento perdavimas jau turi būti teisėtvarkos institucijų tyrimo objektas.

Ir būtų gerai, kad ir opozicija, ir socialdemokratai, ir partijų lyderiai, nesielgtų tokiu būdu, kuris mums sudarytų galimybę galvoti, jog ar sąmoningai, ar nelabai suprasdami, bet vis dėlto taip veikdami jie tampa tų pačių V. Antonovo ir R. Baranausko interesų gynimo įrankiais", - sako A. Kubilius.

Kreipėsi į Lietuvos banką, VSD ir FNTT

Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas kreipėsi į Lietuvos banką, Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) prašydamas pateikti informaciją, kuria remiantis būtų galima įvertinti galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir nacionaliniam saugumui.

A. Anušausko nuomone, „neneigiant parlamentarų teisės steigti tyrimo komisijas, reikia pirmiausia gauti informaciją, kuria remiantis būtų galima apibrėžti tyrimo tikslus nedarant žalos „Snoro" kreditorių interesams.

„Neapgalvoti veiksmai, netiksliai apibrėžti tyrimo tikslai bei sąmoningas poveikis iš šalies gali apsunkinti „Snoro" kreditorių (tarp jų ir valstybės) pinigų paiešką ir susigražinimą.

Mes pasisakome už tai, kad į visus neatsakytus klausimus turi būti duoti išsamūs atsakymai, o sprendimų priėmime dalyvaujantys politikai, aiškiai deklaruotų ir patvirtintų, kad neturi interesų konflikto", - teigia A. Anušauskas.

Gavus atsakymus, bus kviečiamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis.

J. Razma siūlo deklaruoti su „Snoru" susijusius interesus

O Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną, siūlydamas komisijai kreiptis į Seimo narius su prašymu užpildyti atskirą išsamią privačiųjų interesų deklaraciją dėl ryšių su banku „Snoras".

„Tam, kad tiksliai žinotume Seimo narių privačius interesus, manyčiau, nepakanka standartinio privačiųjų interesų deklaravimo.

Šiuo metu gausu parlamentarų iniciatyvų, susijusių su banku „Snoras": komitetuose ir komisijose keliami klausimai dėl šio banko privedimo prie bankroto ir laikinojo administravimo aplinkybių, inicijuojamas laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, viešojoje erdvėje skleidžiami įvairūs kaltinimai, taip pat pasigirsta perspėjimų, kad kai kurios iniciatyvos gali padaryti žalos valstybei, apsunkinti buvusių banko savininkų ekstradiciją.

Svarbu, kad Seimo narių iniciatyvos būtų grįstos visuomenės viešųjų interesų suvokimu, o ne sąlygotos privačių interesų", - teigia J. Razma.

Pasak parlamentaro, surinkus šiuos duomenis būtų galima objektyviai spręsti, kurie Seimo nariai gali turėti viešųjų ir privačių interesų konfliktą sprendžiant banko „Snoras" problemas, ir rekomenduoti jiems nusišalinti, nepretenduoti į laikinosios tyrimo komisijos narius ir t.t.

Įtarimą metė ant vieno iš valdančiųjų giminaičio

Primename, kad Seimo Pirmininkė Irena Degutienė penktadienį kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama ištirti Seimo nario Algirdo Butkevičiaus viešai paskelbtą informaciją, kad po „Snoro" banko „bankroto bylos iškėlimo kai kurie asmenys savo turėtu indėliu, didesniu kaip 350 tūkst. litų, tai yra daugiau kaip 600 tūkst. litų, padengė paskolą" ir kad tai susiję su vienu iš valdančiosios daugumos atstovų giminaičių.

I. Degutienė griežtai neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, neva neteisėta užskaita bankrutuojančiame „Snoro" banke yra atlikta jos sūnui, ir pabrėžia, kad bet kokias užskaitas gali atlikti tik laikinasis administratorius, todėl akivaizdu, kad ši informacija ar dezinformacija yra nukreipta prieš laikinąjį administratorių ir visą „Snoro" banko nacionalizavimo procedūrą, bandant įteigti, kad darant įtaką svarbiems politikams ji atlikta veikiant neteisėtai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad jokių nelegalių paskolų ir indėlių įskaitymų banke „Snoras" nebuvo.

Dieną prieš tai, ketvirtadienį, Seimas parėmė konservatorių iniciatyvą ir išbraukė iš darbotvarkės siūlymą sudaryti tyrimo komisiją dėl „Snoro" reikalų. Tuo itin pasipiktino opozicija.

Valdantieji tokį žingsnį motyvavo tuo, jog komisijos sudarymas būtų žalingas Lietuvai. Pasak konservatoriaus Jurgio Razmos, tai galėtų padėti „Snoro" savininkams išvengti atsakomybės už galimai padarytas nusikalstamas veikas ir keltų grėsmę Lietuvos bankinės sistemos stabilumui bei saugumui.

Advokatas Rytis Valūnas delfi.lt yra teigęs, jog jei Seime būtų dėl „Snoro" sudaryta komisija, tokiu atveju buvusių banko akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo gynėjai turėtų papildomų argumentų, kad procesas Lietuvoje - politizuotas ir buvę akcininkai persekiojami dėl politinių motyvų, todėl negali būti išduoti Lietuvai.