Atostogų prašymas

2022-06-22 18:29   Peržiūros : 2189   Spausdinti

---

 

Kaip darbo kodeksas reguliuoja darbuotojų atostogas

 

Atostogos apibrėžiamos kaip poilsio laikotarpis. Darbo teisėje, tai reiškia kad darbuotojas, laikinai palieka savo darbo vietą, teisiškai nedirba, nors įprastai turėtų dirbti. Kiekvieno darbuotojo viena iš konstitucinių teisių yra teisė į tinkamą poilsio laiką - atotogas.  Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti laisvalaikį ir poilsį, taip pat apmokamas kasmetines atostogas ar išimtiniais atvejais gauti neapmokamas atostogas. Toliau apžvelgsime kokios yra atostogų rūšys, apmokėjimo tvarka, ir kitus svarbius aspektus.

 

Atostogos skirstomos į tris rūšis:

1) Kasmetinės;

2) Tikslinės;

3) Pailgintos, papildomos.

Kol darbuotojas atostogauja, jam paliekama darbo vieta/pareigos, atostogų metu jos pakisti negali. Atostogų trukmę apsprendžia darbo dienų skaičius per savaitę, kasmetinių atostogų galimi trys variantai:

Jeigu dirbama 5 darbo dienas  per savaitę, tada darbuotojui suteikiama 20 darbo dienų. Tačiau visais atvejais, jeigu darbuotojams yra iki 18 metų, arba  darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems, tokiais atvejais atostogų trukmė visada ilgėja, vadinasi tokiems darbuotojams šiuo atveju kasmetinių atostogų trukmė bus 25 darbo dienos. Jeigu dirbama 6 dienas per savaitę, tada priklauso darbuotojui 24 darbo dienos atostogų, o išimtiniais atvejais, kaip buvo minėta anksčiau 30 darbo dienų per metus. Trečias variantas, tai kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, tokių atvejų kasmetinių atostogų priklauso 4 savaites, o išskirtiniais atvejais - 5 savaitės.

Taip pat, yra keletas atvejų, kai atostogos kai papildomos atostogos turi būti pridedamos prie kasmetinių atostogų, tai tokie atvejai kaip darbuotojas turi nepertraukiamąjį stažą darbovietėje 10 metų, tokiu atvejų, prie kasmetinių atostogų 3 papildomos darbo dienos, o už paskesnius 5 metus, po 1 darbo dieną. Kitas atvejis, kai pridedamos papildomos atostogos, kai darbuotojas dirba darbą, kuriame yra sveikatai kenksmingų veiksnių ir jų dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius kiekius, tokiu atveju pridedama nuo 1 iki 5 darbo dienų. Paskutinis atvejis - kai darbo pobūdis yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, susijęs su keliavimu, arba atliekamas lauko sąlygomis, tokiu atveju pridedama 2 darbo dienos.  Svarbu tai, kad darbuotojams, kurie turi teisę gauti papildomas atostogas pagal kelius atvejus, kurie buvo pažymėti aukščiau, tai kad kartu su kasmetinėmis atostogomis suteikiamas jų pasirinkimu tik vienos papildomos atostogos.

 

Pagal Darbo kodeksą, kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos tokiais atvejais:

1) nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;

2) darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;

3) darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;

4) mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;

5) kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Toliau straipsnyje aptarsime, kiekvieną atostogų rūšį.

Kasmetinės atostogos

kasmetinės atostogos, tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Svarbu tai, kad jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiko sąlygomis, tai nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, nes atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę - neįskaičiuojamos.

Kas turi teisę į kasmetines atostogas? Pagal Darbo Kodekso 127 straipsnį, teisę pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų arba gauti piniginę kompensaciją už jas darbo sutarties nutraukimo atveju atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Darbuotojui sudarius darbo sutartį, automatiškai prasideda ir darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetines atostogos. Į darbo dienų skaičių darbo metuose įskaitomos  šios darbo dienos: Tai faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, darbo dienos kuriomis buvo nedirbta, dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymas, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystes atostogų, mokymosi atostogų, taip pat už darbo dienas komandiruotėje, taip pat iki 10 darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos Darbo Kodekse 137 straipsnyje 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos.  Taip pat įeina, kūrybinės atostogos, jeigu susitariama su darbdavio dėl to, taip pat teisėto streiko laikas, priverstinės pravaikštos laikas, laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti, taip pat papildomas poilsio laikas tėvams kurie augina vaikus, taip pat darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui, bei kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. Taip pat svarbu tai, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų arba gauti piniginę kompensaciją darbo sutarties nutraukimo atveju prarandama praėjus 3 metams, nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus kai darbuotojas negalėjo jomis pasinaudoti.

Kasmetinės atostogos negali būti pakeičiamos pinigine kompensacija, nes tai draudžiama, išskyrus atvejį kai darbo santykiai pasibaigia, tokiu atveju, darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį.

 

Kasmetinės atostogos suteikiamos bent kartą per darbo metus. Pagal Darbo Kodeksą, bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų, jeigu  dirbama 6 darbo dienas per savaitę, o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

 

Dažniausiai, atostogos suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tai taikoma dirbant pirmuosius darbo metus.  Nesuėjus 6 mėnesių terminui, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos:

1) Nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;

2) Tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;

3) Darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;

4) Mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;

5) Kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Už tolimesnius dirbtus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje  ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatyta kitaip.

Pagal Darbo kodeksą kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):

1) Nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 metų;

2) Darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų;

3) Darbuotojai, auginantys 2 ir daugiau vaikų;

4) Darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų;

5) Darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

Svarbu, tai kad darbdavys privalo suteikti kasmetines atostogas:

1) Nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;

2) Tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;

3) Darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;

4) Darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai.

Pagal darbo kodeksą, kasmetinės atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka.

 

 

Remiantis Darbo Kodeksu, jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, tokias kaip nėštumo ir gimdymo, Tėvystės, ar atostogomis vaikui prižiūrėti, tokiu atveju jam suteikiamos Darbo kodekse nustatytos nemokamos atostogos, o kasmetines atostogos yra perkeliamos tam laikotarpiui kuriam buvo suteiktos laikinosios atostogos. Jeigu tokios aplinkybės atsirado dar neprasidėjus kasmetinių atostogų pradžiai, tada kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu tokios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitų šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Pasitaiko atvejų, kai darbdavys nori atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų, dėl tam tikrų priežasčių. Tokiu atveju, Darbo Kodeksas nenumato jokių aplinkybių, dėl kurių pagrindu darbdavys galėtų atšaukti ar kitaip panaikinti įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tačiau, atsiradus poreikiui, darbdavys turėtų tartis su atostogaujančiu darbuotoju dėl galimybės jį atšaukti iš atostogų, nes tai įmanoma tik tuo atveju jeigu, pats darbuotojas sutinka. Tam reikalingas raštiškas sutikimas. Taip pat, pagal Darbo kodeksą, darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl kitokios, darbuotojo padėties nepabloginančios, atostogų suteikimo tvarkos.

 

Kitas svarbus klausimas - atostoginiai. Pagal Darbo kodekso 130 straipsnį, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai), kuris išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų, jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę, ar 24 darbo dienų, jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę, ar 4 savaičių, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų.

 

Tikslinės atostogos

 

Tokios atostogos, sprendžiant pagal pavadinimą - suteikiamos tik tam tikram tikslui arba tik tokiems darbuotojams, kurie turi teisę įstatymų nustatyta tvarka. Paprastai kalbant, darbuotojui gali niekada neatsirasti aplinkybių, kurios leistų pasinaudoti tam tikra tikslinių atostogų rūšimi, nors tokia galimybę teoriškai turi kiekvienas darbuotojas.

 

Darbo Kodekso 131 straipsnyje yra apibrėžtos tokios atostogų rūšys:

1) Nėštumo ir gimdymo;

2) Tėvystės;

3) Vaikui prižiūrėti;

4) Mokymosi;

5) Kūrybinės;

6) Nemokamos.

Taip pat svarbu tai, kad darbuotojas turi teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ar eiti lygiavertes darbo pareigas, kurios buvo prieš tikslines atostogas arba ne mažiau palankiomis negu buvusiomis darbo sąlygomis, į tai įeina: darbo užmokestis, naudojimasis visomis geresnėmis palankiomis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio didėjimą ir visas kitas sąlygas, į kurias būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.

Toliau aptarsime tikslinių atostogų rūšis.

 

Nėštumo ir gimdymo atostogos

 

Darbo Kodekso 132 straipsnyje numatoma, kad darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos yra  70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo, tačiau komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų, numatomas atostogų dienų skaičius yra 70 kalendorinių dienų. Tokios atostogos, neatsižvelgiant faktiškai iki gimdymo panaudotų atostogų dienų skaičius, skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos. Darbuotoja gali atsisakyti pasinaudoti gimdymo ar nėštumo atostogomis, ir jeigu taip nutiktų, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Tokiems darbuotojams, kurie tapo naujagimių globėjais, atostogos suteikiamos už laiką nuo globos nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka 70 dienų.

 

Tėvystės atostogos

 

Pagal Darbo Kodekso 133 straipsnį - darbuotojams, gimus vaikui suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Tokios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo ir iki tol kol vaikui sukanka 1 metai. Svarbu ir tai, kad tėvystes atostogos suteikiamos ir tokiu atveju, jeigu vaikas buvo įvaikintas, tai reiškia, kad per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (jeigu tai skubus atvejis - per 3 mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystes atostogos. Įvaikinus 2 ir daugiau vaikų, tokios atostogos suteikiamos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, jeigu tai skubus vykdymas, tada per 6 mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios, dienos. Tokio tipo atostogos nebus suteikiamos jeigu yra įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti.

 

Atostogos vaikui prižiūrėti

 

Tokios atostogos gali būti skiriamos iki tol kol vaikui sukanka 3 metai, tokias atostogas pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 1 dalį gali būti suteikiamos asmenims faktiškai auginantiems vaiką: motinai, įmotei, tėvui, įtėviui, senelei, seneliui ar kitiems giminaičiams, taip pat darbuotojui, kuris buvo paskirtas vaiko globėju. Tokie darbuotojai, kurie turi teisė gauti tokias atostogas, gali savo pasirinkimu jas imti pakaitomis. Pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 2 dalį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju - per 1 mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei - įtėviui, tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 1 dalį, suteikiamos 24 mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Pasitaiko atveju, kai darbuotojas pagal Darbo Kodekso 134 straipsnį 1 dalį, tiek pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 1 dalį, turi teisę prižiūrėti ta patį vaiką tuo pačiu metu, tada atostogos suteikiamos darbuotojo pasirinkimu. Jeigu darbuotojas nori pasinaudoti atostogomis, pagal Darbo Kodekso 134 straipsnį 1 dalį ar norėtų grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Darbuotojas, kuris nori pasinaudoti atostogomis pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 2 dalį ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Sudarytoje kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, pavyzdžiui - ilgesnis.

 

Mokymosi atostogos

 

Darbuotojai, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas gali būti suteikiamos tokios mokymosi atostogos kurios apibrėžtos Darbo kodekso 135 straipsnyje:

1) Eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui;

2) Įskaitoms pasirengti ir laikyti - po 2 kalendorines dienas kiekvienai įskaitai;

3) Laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis - tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;

4) Diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai ar meno projektui baigti ir ginti - 30 kalendorinių dienų;

5) Valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po 6 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.

 

Taip pat, darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Svarbu, kad tokios atostogos gali būti suteikiamos, tik tuo atveju kai darbuotojas informavo darbdavį ne anksčiau kaip prieš 20 darbo dienų.

 

Taip pat, svarbu, kad darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu 5 metus, už mokymosi atostogas, kurios apibrėžtos  Darbo Kodekso 135 straipsnyje 1 ir 2 dalyse, jeigu dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

 

Kūrybinės atostogos

 

Pagal Darbo kodekso 136 straipsnį darbo teisės normų nustatytais atvejais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu darbuotojui gali būti suteikiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti. Darbo užmokesčio mokėjimo ir kūrybinių atostogų trukmės įskaitymo į darbo metus kasmetinėms atostogoms gauti klausimus nustato šalių susitarimai ir  darbo teisės normos.

 

Atostogų informacija pagal darbo kodeksą

 

Pagal Darbo kodekso 138 staipsnį, darbuotojams, kuie vieni auginą vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat darbuotojams iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos

25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).  Yra atveju, kai darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, tada tokiu atveju darbuotojui turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos.

Darbuotojai,  kurie darbe patiria didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Tokiu atveju, darbuotojų kategorijų sąrašą, turinčių teisę į tokias atostogas tvirtina Lietuvos respublikos Vyriausybė, taip pat ji nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Darbuotojai kurie dirbą ilgalaikį nepertraukiąmąjį darbą toje pačioje darbovietėje, ar dirba tokiomis sąlygomis, kur yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, tokiems darbuotojams suteikiamos papildomos atostogos. Tokių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos respublikos Vyriausybė.

 

Kitas svarbus aspektas, kad darbuotojai, kurie  augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, - 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.  Tokiems darbuotojams, kurie dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas 3 mėnesiai.  Teisės į nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Svarbu, dar ir tai, kad darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja Darbo Kodeksas, todėl svarbu visada nepamiršti perskaityti darbo sutarties, kurioje pateikta informacija nuo šios gali skirtis, dėl įvairių sąlygų galima tartis prieš sudarant sutartį su darbdaviu.

 

Atostogų prašymo pavyzdys

 

Atostogų prašymų formų yra keletas. Skirtingos formos pateikiamos skirtingų tipų atostogoms. Tokias formas gali nustatyti darbdavys, arba jeigu darbdavys nenustatė jam priimtos atostogų prašymo formos, galima pasinaudoti įvairiomis formomis pateiktomis internete, arba sukurti savo, svarbu kad joje būtų nurodyti esminiai dalykai, toliau pateikiame sukurtas atostogų prašymų formas kaip pavyzdžius, kuriuos galite panaudoti rašant prašymą, skirtingoms atostogoms.

 

 

Kasmetinių atostogų prašymo formos pavyzdys

Tėvystės atostogų prašymo formos pavyzdys

Atostogų vaikui prižiūrėti atostogų prašymo pavyzdys

Mokymosi atostogų prašymo formos pavyzdys

Nemokamų atostogų prašymo formos pavyzdys

Pabaigai, svarbu atminti, tai kad įstatymai keičiasi nuolatos, todėl prieš rašant prašymą, domintis kokios atostogos priklauso, pravartu visada pasidomėti ar nėra kokių įstatymų pakeitimų, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kas nurodyta kolektyvinėje darbo sutartyje su darbdaviu.

 

Straipsnis parašytas 2022 metų galiojančiais įstatymais.

Parengė Livija Paulauskaitė.