Darbo biržoje gali prasidėti startas į naujas profesines erdves

Kone kasdien viešojoje erdvėje pasirodantys pranešimai apie bedarbių spūstis teritorinėse darbo biržose gali sudaryti beviltišką - padėties be išeities - įspūdį.
Pirmiausia tai lemia informacijos stoka. Mat tam, kad užsiregistruotumei pas Darbo biržos specialistą, nebūtina nuo ankstyvo rytmečio stoti į eilę.
Užsiregistruoti galima internetu (www.ldb.lt, rubrika "Elektroninės paslaugos"). Namuose neturintiems interneto žmonėms irgi yra išeitis - galima užsiregistruoti, naudojantis kompiuteriais pačiose teritorinėse darbo biržose ir kitose vietose, kur yra interneto prieiga.

Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus pavaduotojui Virginijui Andriušiui pažįstama bedarbio dalia. Nuotr. ©Visasverslas.lt

Tą patį galima padaryti telefonu - su specialistu sutarti, kokią dieną, valandą asmuo bus be eilės priimamas Darbo biržoje.
Be šios, varginančių eilių padedančių išvengti informacijos, žmonėms dar būtina priminti, kad Darbo birža remia persikvalifikavimą, profesinį mokymą, todėl konkrečiam asmeniui gali tapti startu naujai darbo krypčiai.
Apie šias ir kitas aktualijas - pokalbis su Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus pavaduotoju VIRGINIJUMI ANDRIUŠIU, kuriam irgi yra tekę pabuvoti bedarbio kailyje.
Atkreipiame skaitytojų dėmesį, kad pašnekovo minimos paslaugos yra tokios pačios visose šalies teritorinėse darbo biržose.
Tai garantuoja ne vien vieningi darbo principai, bet ir Užimtumo rėmimo įstatymas.

- Pone Virginijau, kokia šiuo metu nedarbo situacija didžiausiuose šalies regionuose?
- Vasario pradžios duomenimis, daugiausia bedarbių užfiksuota Panevėžio (9,2 proc.), Alytaus (7 proc.) ir Vilniaus (6,6 proc.) regionuose. Mažiausiai - Klaipėdos (5,8 proc.) ir Kauno (5,3proc.), kurio daug gyventojų kasdien važinėja dirbti į Vilnių.
Vidutinis šalies nedarbo lygis - 7 proc.
Didėjanti tendencija ryški visoje Lietuvoje. Ji prasidėjo nuo pernai, lapkričio mėnesio.
Darbo biržos specialistams padidėjo krūvis. Jei anksčiau mėnesio eigoje vienas mūsų specialistas dirbo su maždaug 400 asmenų, tai dabar - su 600.

- Kokios profesijos šiuo metu yra paklausios darbo rinkoje?
- Trūksta pardavėjų, tarptautinių reisų vairuotojų, vamzdininkų, metalo konstrukcijų paruošėjų, vamzdynų montuotojų, suvirintojų pramonėje ir laivų statyboje. Daug mažesnė paklausa žmonių su aukštuoju išsilavinimu - tereikia draudimo srities specialistų. Toks Klaipėdos regiono poreikis. O šalies mastu darbdaviams reikia virėjų, kepėjų, konditerių, pardavėjų, autotransporto priemonių remontininkų, metalo apdirbimo specialistų. Su aukštuoju išsilavinimu - pardavimo, draudimo vadybininkų, finansininkų, matematikos, anglų kalbos ir informacinių technologijų mokytojų, taip pat kompiuterinių sistemų specialistų.

- Jūsų nuomone, kaip keisis nedarbo situacija artimiausiu laiku?
- Šiemet bedarbių skaičius dar gali didėti - ko gero, iki gegužės mėnesio. Po jo prasidės sezoniniai darbai, situacija pamažu turėtų stabilizuotis. Esu optimistas, juolab kad šalies Vyriausybė žada paremti verslą, suteikti žmonėms užimtumą. Savo ruožtu Darbo birža turi rinkos aktyvinimo įrankių, kuriais verslininkai skatinami priimti į darbą žmones, finansuojant jų priėmimą. Taip pat remiame profesinį mokymą, kad žmonės įgytų paklausią profesiją ir galėtų įsitvirtinti pakitusioje darbo rinkoje. Tarkime, Klaipėdos darbo birža gali pasiūlyti persikvalifikuoti arba įgyti ne vieną naują profesiją. Tokių pozicijų yra 21 - pradedant administracijos darbuotoju, buhalteriu ir baigiant virėju bei suvirintoju. Pavasarį prasidėsiantis naujas profesinio mokymo etapas, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, leis dar 750 žmonių įgyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Šiemet planuojame suteikti galimybę persikvalifikuoti ar įgyti naują profesiją iš viso 1200 asmenų. Bedarbio statusą turintiems tai nekainuos. Žmonės, gavusieji įspėjimus apie atleidimą iš darbo, taip pat galės nemokami gauti profesinio mokymo paslaugą.

- Ar šia paslauga naudojasi ir baigusieji aukštąsias mokyklas?
- Yra nemažai žmonių, kurie supranta, jog kažkada įgyta specialybė (tarkime, veterinaro, zootechniko) šiuo metu yra nereikalinga. Jie pasirenka profesiją, kuri yra paklausi, pavyzdžiui, elektriko, suvirintojo, tarptautinių reisų vairuotojo. Dar visai neseniai buvo statybų bumas. Tuomet nemažai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių įsigijo kitą darbo rinkos instrumentą - itin paklausias apdailininko, plytelių klojėjo bei kitas su statyba susijusias profesijas.

- Kaip Darbo birža į užimtumo programas įtraukia ir skatina verslą?
- Susikurti sau darbo vietą ir užsiimti savarankišku verslu, pasinaudojant Darbo biržos finansavimu, gali neįgalieji, turintys atitinkamus darbingumo lygius. Tam Darbo birža gali skirti iki 22 vidutinio mėnesio atlyginimo dydžių subsidiją. Tokią paramą gali gauti ir darbdaviai, įkūrę darbo vietas neįgaliesiems.
Darbo birža turi ir daugiau remiamo įdarbinimo priemonių. Jų dėka galima skatinti darbdavius, kad jie priimtų asmenis į darbą. Tai - ir viešieji darbai, ir subsidijuojamas įdarbinimas (jei darbdavys priima į darbą papildomai remiamą asmenį iš Darbo biržos, jam kas mėnesį suteikiama minimalaus atlyginimo dydžio subsidija). Toks finansavimas gali trukti iki 12 mėnesių. Dar yra darbo įgūdžių priemonė, kuri skirta absolventams bei asmenims, baigusiems profesinį mokymą, remiamą Darbo biržos. Darbdavys, priėmęs į darbą tokį asmenį, iki pusės metų gali gauti minimalaus atlyginimo dydžio subsidiją tam, kad baigęs profesinį mokymą žmogus įgytų praktinių darbinių įgūdžių. Taip pat dar yra darbo rotacijos priemonė - kai darbdavys pagal Darbo kodeksą išleidžia tikslinių atostogų darbuotojus (pvz., mokslo, vaiko auginimo), į jų vietas priima iš Darbo biržos atsiųstus asmenis ir iki 12 mėnesių už tai gauna pusės mėnesio minimalaus atlyginimo dydžio subsidiją.
Darbdaviai noriai naudojasi šiomis priemonėmis. Dabar nelengvas laikas šalies ūkiui. Daug žmonių įsibaiminę dėl to, kad gali netekti darbo. Svarbu, kad jie žinotų, jog Darbo biržoje gaus visokeriopą kvalifikuotą paramą tam, kad sugrįžtų į darbo rinką. Žinoma, darbo praradimas - kiekvienam žmogui nelengvas išbandymas. Pats esu tai patyręs, Rusijos krizės metu buvau įregistruotas kaip bedarbis ir pagalbą radau būtent Darbo biržoje.

- Ar yra žmonių, kurie gėdinasi kreiptis į Darbo biržą?
- Ko gero, šiandien tokių nebėra. Pagalbos kreipiasi ir darbininkai, ir aukštuosius mokslus baigę žmonės. Jie įsitikina, kad po apsilankymo Darbo biržoje pasijunta socialiai saugesni - ne vien dėl nemokamo sveikatos draudimo. Mes tiesiogiai dirbame su darbdaviais, iš kurių gauname pirminę informaciją apie laisvas darbo vietas. Visa tai suteikia vilties darbo netekusiam žmogui.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Audronė Gliožerienė