Kodėl protingi žmonės lieka neturtingi

Kodėl protingi žmonės lieka neturtingi: atsakymas slypi žydiškoje patarlėje

„Jeigu esi toks protingas, kodėl esi toks neturtingas?"
Šis klausimas, kupinas nusivylimo ir nuostabos, dažnai užduodamas tiems, kurie stebisi, kodėl žmogaus intelektas neatitinka jo finansinės padėties. Kodėl protingas žmogus, turintis gerą išsilavinimą, vis dar susiduria su finansiniais sunkumais, kai tuo tarpu kiti, net neturintys mokyklos baigimo pažymėjimo, jau nekalbant apie aukštąjį išsilavinimą, turtėja be didelių pastangų?

Šis paradoksas dažnai kyla dėl skirtumo tarp žinojimo ir veikimo, kurį paprastai, bet giliai paaiškina žydiška patarlė:
„Jei tavo darbai aukščiau už tavo žinias, tavo žinios yra labai vertingos. Tačiau jei tavo žinios viršija tavo darbus, jos yra bevertės."

Šioje patarlėje slypi didelė išmintis, kuri neapsiriboja vien finansine sėkme. Ji padeda suprasti, kodėl vien intelekto nepakanka finansinei sėkmei pasiekti, ir atskleidžia svarbias tiesas, kurios gali tapti raktu įveikiant šį neatitikimą.

1. Didžiulė praraja tarp „tiesiog žinoti" ir „žinoti bei veikti"

Tarp paprasto žinių įgijimo ir jų praktinio pritaikymo egzistuoja didžiulė praraja. Daugelis protingų žmonių turi plačias žinias įvairiose srityse, nuolat mokosi kažko naujo, tačiau kai ateina laikas imtis veiksmų, jie nieko nedaro, bijodami rizikuoti ir patirti nesėkmę.

Žmogus gali žinoti, kaip atidaryti verslą, kaip valdyti investicijas, tačiau jei jis negali arba nenori veikti, šios žinios tampa niekam nereikalingos. Gebėjimas pritaikyti žinias reikalauja drąsos, disciplinos ir atsparumo - savybių, kurios ne visada būdingos intelektualams.

Žydiška patarlė puikiai iliustruoja šią idėją:
„Tas, kuris mokosi, bet neveikia, yra kaip žmogus, kuris aria, bet nesėja."
Ši patarlė primena, kad žinios be veiksmų yra bevertės. Kaip ūkininkas, kuris neišbarsto sėklų po arimo, nesulauks derliaus, taip ir žmogus, nepritaikantis savo žinių, nematys savo potencialo vaisių.

2. Informaciją rinkti lengva, bet dirbti - daug sunkiau

Šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje lengva patekti į informacijos kaupimo spąstus. Turėdami prieigą prie begalinių šaltinių, galime valandų valandas mokytis apie viską - nuo finansų rinkų iki filosofijos. Tačiau yra aiškus skirtumas tarp praktinių žinių, kurias galima efektyviai pritaikyti, ir žinių, kurios reikalingos tik tam, kad padarytumėte įspūdį pokalbio metu.

Prisiminkime filosofo Epikteto žodžius:
„Svarbu ne tai, kas jums nutinka, o kaip į tai reaguojate."
Nors jis kalbėjo apie gyvenimo išbandymus, principas tas pats: žinių vertė galiausiai priklauso nuo jų pritaikymo.

Tas, kuris žino, kaip reaguoti ir kuris sugeba savo žinias paversti išmintimi per patirtį, pasieks daugiau sėkmės nei tas, kuris tiesiog turi nepanaudotų idėjų biblioteką.

Būtent gebėjimas teoriją paversti praktika dažnai skiria finansiškai sėkmingus žmones nuo tų, kurie, nepaisant savo intelekto, lieka neturtingi.

3. Kam puikuotis žiniomis, jei jos neteikia naudos nei jums, nei kitiems?

Intelektualai iš prigimties mėgsta mokytis, o daugelis jų didžiuojasi savo plačiomis žiniomis. Tačiau kai žinios tampa savimeilės šaltiniu, jos nesuteikia jokios naudos, išskyrus ego didinimą. Kai kurie naudoja savo intelektą tam, kad jaustųsi pranašesni, žvelgdami iš aukšto į tuos, kuriuos jie laiko mažiau protingais.

Jei žmogus skiria laiką tik informacijos rinkimui, nieko už tai neatiduodamas atgal - nesukuria, neprisideda ar nepadeda kitiems, - tai tampa savanaudiška veikla.

Tikroji išmintis slypi ne tame, ką žinote, o tame, ką darote su tuo, ką žinote.

Kaip sako kita žydiška patarlė:
„Žinios be nuolankumo - tai arogancija."

4. Drąsa priimti nesėkmes

Protingiems žmonėms dažnai trukdo nesėkmės baimė ir nenoras rizikuoti, nes tai gali kelti grėsmę jų savivertei. Kuo daugiau žmogus žino, tuo labiau jis suvokia galimas kliūtis ir pavojus.

Kita vertus, žmonės, neturintys tiek daug žinių, dažnai greitai imasi veiksmų, greitai patiria nesėkmes ir taip pat greitai pradeda kažką naujo. Jie nebijo rizikuoti ir mokytis iš savo klaidų, o neleidžia baimei juos įkalinti neveiklume.

Išmintis slypi frazėje:
„Laivas uoste yra saugus, tačiau jis pastatytas ne tam."

Protingi žmonės, kurie lieka „inkaruoti" ir nenori rizikuoti, gali jaustis saugūs, tačiau jie taip ir lieka neturtingi.

Išvada

Jeigu kada nors susimąstėte, kodėl protingi žmonės lieka neturtingi, atsakymas slypi ne jų žiniose, o veiksmuose.

Tegul tai būna jums priminimas: tikrasis turtas kuriamas pereinant nuo minčių prie veiksmų. Kaip sakė Benjaminas Franklinas:
„Geriau gerai padaryta, nei gerai pasakyta."