Elektros rinkos teisinis reguliavimas 2011 metais

Nuo 2011 m. sausio 1 d. skirstomieji tinklai VST, RST ar LESTO neprivalo tiekti elektros energijos, jeigu vartotojo objekto leistinoji naudoti galia yra 100 kW ar didesnė. Tai jau antra elektros vartotojų grupė, įstatymu skatinama sudaryti elektros tiekimo sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais. Nesudariusiems sutarčių elektrą skirstomasis tinklas teiks už faktinę įsigijimo kainą. Taigi visiems aktualus klausimas - kas lems nepriklausomų tiekėjų kainas, siūlomas 2011 metams.

Energetikos ministras 2010 m. spalio 8 d. nustatė, kad 2011 metais Elektrėnuose AB „Lietuvos elektrinė" tiekimo saugumui ir rezervams užtikrinti gamins 1,7 TWh remtinos elektros, be to, 1 TWh remtinos elektros bus pagaminta bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose. Tokiu būdu remiama elektra Lietuvos rinkoje sudarys apie 30 %, ES valstybėse pagaminta elektra gali sudaryti apie 30 % ir ne ES pagaminta elektra - apie 40 %. Kadangi ne Lietuvoje pagaminta elektra, kuri sudaro iki 70 % visos sunaudojamos elektros, gali būti prekiaujama tik per Lietuvos elektros biržą BALTPOOL, labai svarbi tampa didmeninė elektros kaina.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010 gruodžio 3 d. nustatė pavedimų pirkti ir parduoti elektros energijos biržoje kainų viršutinę ribą - 564 Lt/MWh. Tai reiškia, kad nei komisija, nei BALTPOOL UAB netiki, kad Elektrėnai, nepaisant remtinos 1,7 TWh gamybos apimties už 307,5 Lt/MWh kainą, negali pateikti į Lietuvos elektros biržą reikiamos apimties net už 564 Lt/MWh. Dėl šios priežasties komisija ėmėsi sureguliuoti didmeninę elektros kainą ne rinkos mechanizmais. Tiekėjas, kuris sutiktų pirkti elektrą už 1 litu didesnę kainą, negalės to padaryti biržoje ir privalės tai daryti dvišaliais kontraktais, o tai mažins prekybos biržoje likvidumą ir rinkos skaidrumą.
Visgi galima tikėtis, kad po to, kai 2012 m. rugsėjį bus įrengtas 455 MW kombinuoto ciklo dujų turbinos blokas Elektrėnuose, elektrinė galės nuolat pateikti pavedimus elektros biržoje reikiamo kiekio pardavimui už 564 Lt/MWh kainą, o komisija panaikins elektros energijos kainų biržoje viršutinę ribą.

„Nord Pool Spot" Estijos kainų zona jau veikia. Estijos patirtis gali būti pavyzdžiu ir Lietuvai, jeigu pageidaujama, kad Lietuvoje jau 2011 metais pradėtų veikti „Nord Pool Spot" Lietuvos kainų zona. Siekiant užtikrinti elektros biržos nepriklausomumą, Estijoje buvo sudarytos sąlygos įsteigti savo atstovybę pagal „Nord Pool Spot" standartus. Estijoje įstatymai nenumatė elektros biržos licencijavimo, o elektros iš atsinaujinančių šaltinių gamintojai turi teisę prekiauti elektra su balansavimo atsakomybe. Jeigu Lietuvoje bus priimti atitinkami teisės aktų pakeitimai, „Nord Pool Spot" Lietuvos kainų zona gali pradėti veikti jau 2011 metais, o tai užtikrintų rinkos dalyviams didesnį elektros biržos nepriklausomumą nuo vertikaliai integruotos UAB „Visagino atominė elektrinė" įmonių grupės, kuri aktyviai prekiauja elektros energija tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje rinkoje.

Šiuo metu LITGRID AB planuoja, o BALTPOOL UAB įgyvendina elektros energijos importo srautų į Lietuvą per tarpsisteminius pjūvius Latvija-Lietuva ir Baltarusija-Lietuva pasiskirstymo koeficientus. LITGRID ir BALTPOOL yra atsakingi už tai, kad šie koeficientai nediskriminuotų elektros iš užsienio tiekėjų. Nuo šių koeficientų priklauso importo galimybės. Realiai neatskyrus elektros biržos nuo LITGRID ir jos funkcijų neperdavus „Nord Pool Spot" rinkos dalyviams gali kilti nepasitikėjimas dėl importo koeficientų taikymo. Nepasitikėjimas gali sukelti netikėtus kainų šuolius, kurie turėtų neigiamos įtakos besivystančiai Lietuvos elektros rinkai. Estijoje nekyla baimių dėl to, kad „Nord Pool Spot" birža atsakinga už tai, kad 2010 metais kai kuriomis valandomis Estijoje buvusių 2000 EUR/MWh elektros kainų. Estijos konkurencijos tarnybai nebūtina įvesti jokių apribojimų Estijos rinkos dalyviams pirkti elektrą už 2000 EUR/MWh kainą, tuo tarpu siekiant užkirsti kelią galimoms kainų manipuliacijoms elektros energijos biržoje, Lietuvoje Komisija nustatė elektros energijos biržos pavedimų pirkti ir parduoti kainų viršutinę ribą 56,4 ct/kWh. „Nord Pool Spot" Lietuvos kainų zonos įkūrimas suteiktų papildomo pasitikėjimo biržos veikla Lietuvoje, taip pat tikėjimo, kad ateityje tokia birža bus įkurta ir Latvijoje, o visų trijų Baltijos kainų zonos bus integruotos, o tai padidintų elektros prekybos likvidumą. Didesnėje rinkoje nebūtų tokių kainų šuolių, kaip atsitiko „Nord Pool Spot" Estijos kainų zonoje.

Mažmeninėje rinkoje vis svarbesnė tampa kredito rizika, kadangi 100kW galios objektų elektros vartotojai pradės pirkti elektrą iš nepriklausomų tiekėjų. Skirstomieji tinklai ir nepriklausomi tiekėjai turi susitarti dėl nemokančių už paslaugas klientų atjungimo sąlygų. Jeigu Skirstomieji tinklai (LESTO) nesutiks nedelsiant atjungti nepriklausomų tiekėjų skolininkų, nepriklausomi tiekėjai atsargiau teiks pasiūlymus elektros vartotojams. Elektros tiekimo ir vartojimo taisyklės numato neatsiskaitančių su nepriklausomais tiekėjais taisykles, tačiau atjungimo veiksmą turi atlikti skirstomasis tinklas. Jeigu skirstomasis tinklas negalės atjungti tam tikrų vartotojų grupių (pvz., strateginę reikšmę turinčių valstybės objektų), tai nepriklausomi tiekėjai atitinkamai didins kainas tokiam vartotojų segmentui.

2011 metais planuojama priimti naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymą, kuris turės galutinai įgyvendinti 3-jį ES energetikos liberalizavimo paketą. Įstatyme atsisakoma normatyvinio pelno ribojimo ir sudaroma galimybė nustatyto tarifus už iš ne ES šalių importuojamai elektrai. Šios normos sudarys normalias konkurencijos sąlygas elektros gamybos ir importo rinkoje, todėl neturėtų sukelti kainų augimo. Perdavimo ir skirstymo tinklus ir toliau prižiūrės komisija, kurios nustatyti normatyviniai pelnai niekada iki šiol nesiekdavo įstatyme nustatytos 5% ribos, todėl perdavimo ar skirstymo pelno ir/ar kainų augimas neturėtų būti siejamas su šiuo įstatymo projektu.

Labai svarbu, kad priimant Elektros energetikos įstatymą būtų užtikrintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, gaunančios naują Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos vardą, nepriklausomumas. Tarybos narių paskyrimas visuomet sukelia įvairių diskusijų, tačiau reikia siekti, kad, paskyrus Tarnybos narius, jiems būtų užtikrintos nepriklausomumo garantijos, kadangi dažniausiai Komisijos (Tarnybos) priimami sprendimai yra ne mažesnės vertės nei apygardų teismų sprendimai, tad ir socialinės garantijos turėtų būti atitinkamos.

Mindaugas Jablonskis, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous" vadovaujantis teisininkas, advokatas