Klaidingų įsitikinimų neutralizavimas

2025-01-30 11:21 Peržiūros : 0 Spausdinti

Versle tiesiogiai oponuojant pašnekovui, verslo partneriui galima įsivelti į ginčą kuris apsunkins ar net nutrauks naudingus santykius. Kai kas nors iškelia klaidingą teiginį, kaip geriausia jį perkalbėti? Tiesioginis jo paneigimas faktais ir įrodymais dažnai neveikia. Vietoje to, efektyvesnė strategija gali būti „apėjimas“ – ne tiesioginis oponavimas, o pozityvių kontrargumentų pateikimas.

Iššūkis prie šeimos stalo

Kai visa šeima susirenka prie bendro stalo, tai dažnai tampa proga ištrūkti iš įprastos informacinės aplinkos ir pabendrauti su žmonėmis, turinčiais visiškai kitokius įsitikinimus. Tarkime, jūsų teta Olivija laikosi kraštutinių politinių pažiūrų. Pusbrolis įsitraukė į neįprastą religinę sektą. O jūsų sesuo įsigilino į 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykius ir priėjo prie išvados, kad „reaktyvinis kuras negali ištirpdyti plieninių konstrukcijų“.

Tokiais atvejais, kai nėra kur dingti, vakarienė gali virsti diplomatine derybų aikštele arba – dar blogiau – kovos lauku. Dar blogiau kai verslo pietūs ar vakarienė tampa proto mūšių. Jei paneigsite argumentais pašnekovas gali supykti, kad esate arogantiškas ir kito nuomonės neklausantis.

Naujausias tyrimas siūlo būdą, kaip tvarkytis su tokiais pokalbiais. Tai strategija, padedanti kovoti su pseudomokslu, sąmokslo teorijomis ir melaginga informacija. Ji vadinama „apėjimo technika“.

Mokslinė dvikova

Štai keli klaidingi teiginiai:

GMO sukelia alergijas.
5G ryšys naikina paukščius.
Aliuminis vakcinose sukelia kaulų problemas.

Klasikinė reakcija į dezinformaciją – pateikti priešingus įrodymus. Galite nurodyti mokslinius tyrimus arba paprašyti pašnekovo surasti autoritetingus šaltinius, kurie patvirtintų jo žodžius. Mokslininkai iš Annenbergo viešosios politikos centro teigia, kad auksinis dezinformacijos paneigimo standartas – pateikti faktus, kurie tiesiogiai prieštarauja melui.

Pavyzdžiui, jei vakarienės metu jūsų tėvas pastumia bulvytes šalin ir pareiškia: „Tai GMO? Ne, nenoriu alergijų“, galite atsakyti:

„Iš tikrųjų visų G7 šalių sveikatos priežiūros institucijos sutinka, kad GMO nesukelia alergijos ar bėrimų.“

Bet ar tai suveiks? Greičiausiai – ne. Mokslininkų komanda atliko šešis eksperimentus, kuriuose lygino tradicinę argumentavimo strategiją ir pastebėjo, kad tiesioginis faktais grįstas paneigimas dažnai nesumažina klaidingų įsitikinimų.

Epistemologinis aikido

Kas yra „apėjimo“ metodas ir kodėl jis veiksmingesnis?

Tai taktika, kai vietoj neigiamo klaidingo teiginio paneigimo pateikiate pozityvius kontrargumentus. Pavyzdžiui, jei kas nors sako, kad aliuminis vakcinose sukelia kaulų problemas, galite atsakyti:

„Aliuminis yra svarbi mūsų imuninės sistemos dalis ir padeda vakcinoms būti veiksmingoms.“

Arba jei kas nors teigia, kad 5G ryšys naikina paukščius, galite atsakyti:

„5G ryšys kasmet įneša trilijonus dolerių į pasaulio ekonomiką ir leidžia sparčiau tobulėti sveikatos technologijoms.“

Esminė taisyklė – neakcentuoti klaidingų teiginių. Nekovokite su dezinformacija jos pačios teritorijoje, bet pakeiskite ją tikslesne ir teigiama informacija.

Atlikę šešis eksperimentus, mokslininkai įvertino dalyvių reakcijas į klaidingus teiginius. Buvo išbandyti trys metodai:

Tiesioginis faktinis paneigimas
Apėjimo strategija
Jokios korekcijos

Visais atvejais apėjimo metodas buvo veiksmingiausias, pavyzdžiui, jis paskatino dalyvius labiau palaikyti 5G plėtrą.

„Apeiti“ – tai reiškia nesusidurti su priešininku tiesiogiai. Tai nėra argumentų susidūrimas ar mokslinė kova. Vietoj to, jūs perimate iniciatyvą ir užimate palankesnę diskusijos poziciją. Tai primena epistemologinį aikido, kai naudojate oponento logiką prieš jį patį.

Požiūris, o ne įsitikinimai

Tačiau šis metodas turi savo ribas. Tyrėjai pastebėjo, kad apėjimo technika labiau veikia požiūrį, bet nebūtinai pakeičia giliai įsišaknijusius įsitikinimus.

Pavyzdžiui, jūsų tėvas gali ir toliau manyti, kad GMO sukelia alergijas, bet po pokalbio jis galbūt nebesipriešins jų naudojimui visame pasaulyje:

„Na, jei tai padeda sumažinti badą pasaulyje, gal tebūnie.“

Panašiai, kas nors gali ir toliau tikėti, kad 5G žudo paukščius, bet tuo pačiu pripažinti, kad ši technologija atneša didelę ekonominę naudą.

Tai reiškia, kad apėjimo metodas nėra universalus ir gali būti ne pats geriausias, jei siekiate visiškai pakeisti žmogaus įsitikinimus. Psichologai pabrėžia, kad įsitikinimų keitimas yra sudėtingas procesas, kuriam nėra vieno sprendimo. Be to, galima diskutuoti, ar apskritai verta siekti pakeisti kito žmogaus įsitikinimus.

Vis dėlto, kai kalbama apie politinius sprendimus, technologijų priėmimą ar medicinos naujoves, apėjimo metodas yra vertinga strategija.

✔ Nekritikuokite žmonių.
✔ Nesiginkite faktais.
✔ Nekovokite su dezinformacija jos pačios taisyklėmis.
✔ Pateikite geriau skambančius argumentus.