Konservavimo verslas
2024-06-12 11:50 Peržiūros : 3857 SpausdintiPelningos veiklos kaime yra daug, trūksta idėjų ir drąsos. Užtenka pasižvalgyti į netolimas Vakarų Europos šalis ir nesunkiai galima suprasti, kiek galimybių mes prarandame. Užeikime į bet kokio nedidelio, agrarinėje vietovėje esančio Vakarų Europos miestelio parduotuvėlę. Ant lentynų daugybė mums pažįstamų prekių ženklų, tačiau rasime daugybę vietinių ūkininkų paruoštos konservuotos produkcijos, gražiai įpakuotos ir dažniausiai gerokai skanesnės nei supermarkete. Rinką nagrinėjančių specialistų nuomone, rentabiliausas ir paprasčiausias verslas kaime gali būti konservavimas. Tik prieš pradedant šį verslą reikėtų gerai paskaičiuoti ir susirasti verslo partnerių.
Ar verta imtis konservavimo verslo
Šiuolaikinė visuomenė vis daugiau dėmėsio skiria sveikam ir skaniam maistui. Jau tampa įpročiu, kad skanesnio ir sveikesnio maisto važiuojame į ūkininkų turgus. Pastaruoju metu čia jau imta prekiauti ir įvairia konservuota produkcija, kuri, daugelio nuomone, skanesnė nei esanti supermarketuose. Pagaminta ne konvejeriuose, naudojant sveiką žaliavą, ji tampa gerokai patrauklesnė už didelių fabrikų produkciją, todėl sutinkama už ją mokėti daugiau. O jei tokia produkcija būtų gaminama naudojant modernesnes technologijas, tai visai įmanoma, kad galėtų būti ir kaina mažesnė, ir pats gaminys turėtų gerokai daugiau naudingų medžiagų. Specialistai nurodo tokius konservavimo verslo pranašumus:
- Labai daug žaliavinės žemės ūkio produkcijos prarandama dėl augalų ligų, netinkamų laikymo sąlygų, nesugebėjimo laiku parduoti. Konservuota produkcija ilgai negenda ir ją galima realizuoti reikiamu laiku, geriausių kainų sezonu, mažesnė priklausomybė nuo pardavimo kiekių;
- Žaliavos pardavimas visada gerokai mažiau pelningas nei perdirbto produkto pardavimas;
- Modernios technologijos leidžia konservuoti prarandant labai mažai naudingų maisto medžiagų ir vitaminų lyginant su kitais būdais;
- Konservavimas galimas ištisus metus ir gerokai efektyviau panaudojama konservavimo įranga;
- Galima panaudoti nekondicinę žaliavą;
Konservavimo verslo finansavimas
Jau kuris laikas pats geriausias būdas finansuoti verslą regionuose yra gauti europinę paramą. Tačiau tai taip pat gali būti banko paskolos, kurias jie gana noriai suteikia, nes užstatomas likvidus turtas. Pavyzdžiui, UAB „Tumosa ir partneriai", pardavinėjanti įrangą, garantuoja bankui, kad, esant reikalui, išpirks konservavimo įrangą likutine verte. Kai kurie pažangūs ūkininkai ar jų grupė patys turi pakankamai lėšų įsigyti modernią konservavimo įrangą.
Kas ieškos finansavimo? Jam gauti yra objektyvių ir subjektyvių sąlygų. Specialistų nuomone, monokultūrinis ar kelių kultūrų ūkis nėra perspektyvus konservavimo verslui vystyti. Konservavimo verslas tampa rentabiliu, jei darbas vyksta ištisus metus, o tai gali užtikrinti skirtingų produktų ir mėsos naudojimas. Todėl, objektyviai vertinant, geriausia konservavimo verslo imtis kaimo bendruomenėms, ūkininkų kooperatyvams ar atskiriems verslininkams (ūkininkams), turintiems susitarimus dėl žaliavos tiekimo su kitais ūkiais.
Subjektyvi dedamoji - tai savininkiškas požiūris į verslą. Dar daug ūkininkų nenori su niekuo dalintis verslu. Iš dalies jie teisūs, nes, jei kaimo bendruomenėje ar ūkininkų kooperatyve nebus vadovaujančio darbuotojo su stipriu atsakomybės jausmu, abejotina, ar verslas vystysis normaliai. Ar bus sukontroliuotas ir objektyviai tarp partnerių paskirstytas derliaus dorojimas?
Ir gerai išplėtoti verslai žlunga, imant juos dalinti. Prieš pradedant ieškoti finasavimo, vertėtų nusistatyti sąlygas, kam ir kokiomis dalimis verslas priklauso, kokios pasitraukimo iš verslo sąlygos.
Iš karto aptariu kooperatinę schemą, nes ji konservų verslui yra perpektyviausia. Įtraukus į bendradarbiavimą 5-10 ūkių, konservavimo įrangą ūkininkai galėtų įsigyti patys, be banko paskolų. Tokiam kooperatyvui didelę dalį išlaidų padengtų europinės paramos fondai. Yra buvę atvejų, kai verslą kofinansuojantys bankai, kurį laiko negavę įmokų, išvaržo verslą.
Taip pat perspektyvus variantas, kad konservavimo verslas priklausytų vienam asmeniui, o daliniai pajininkai būtų bendradarbiaujantys ūkininkai. Tokiu atveju vienas organizatorius turi kontrolinį verslo paketą, finansiniai investuotojai dalinasi kitą akcijų dalį priklausomai nuo indėlio ir svarbos būsimajame versle.
Finansavimo poreikį reikėtų skaičiuoti ne tik įrangai, bet ir visai infrastruktūrai:
Konservavimo linija - 50 - 100 000 eurų,
Sandėliavimo (žaliavos išlaikymo atšaldžius) įranga - 20 - 40 000 eurų,
Sandėliavimo technika - 20 -30 000 eurų,
Produkcijos transportavimo technika (gali būti samdoma pervežimų įmonė) - 20- 60 000 eurų,
Patalpų pirkimas, statymas, remontavimas - 30 - 200 000 eurų,
Privažiavimo ir aikštelių sutvarkymas - 3000-15000 eurų,
Komunikacijų (elektra, vandentiekis, valymas) sutvarkymas - 10000-30000 eurų,
Gali tekti įrengti gyvenamąsias patalpas darbuotojams.
Konservavimo verslo rentabilumo skaičiavimas
Kuo daugiau mėnėsių įranga dirbs, tuo verslas bus rentabilesnis. Pavyzdžiui, monokultūriniame morkų ar burokėlių ūkyje sezonas bus apie 3-5 mėnėsiai. Kitą laiką įranga stovės, darbuotojams, kad jie neišsilakstytų, reikės ieškoti darbo ir mokėti atlyginimą. Darbuotojo išlaikymas yra gana svarbus, nes kas kartą surasti gana kvalifikuotą darbuotoją darbui su modernia technika nebus lengva.
Todėl tik multikultūrinis konservavimo verslas turi realias perspektyvas. Gegužės mėnesį galima pradėti nuo žalumynų, vasarą - uogos, rudenį - vaisiai, rudens pabaiga ir žiema - daržovės ir vėlyvą žiemą bei pavasarį - mėsa. Tarp jų ir įvairios košės, sriubos iš grikių, žirnių, pupelių.
Verslo atsipirkimas turėtų būti skaičiuojamas įvertinant vienkartines, pastovias ir kintamas išlaidas. Vienaip verslas atrodys, jei įrangos, patalpų įsigijimą skaičiuosime kaip vienkartines išlaidas arba pastovias išlaidas. Įranga yra darbo įrankis, turintis tam tikrą galiojimo laikotarpį. Dauguma konservavimo įrangos efektyviai veikia 15-20 metų. T.y. 180 - 240 mėnesių. Multikultūrinio konservavimo įranga kainuos apie 50 - 100 000 eurų, vidutiniškai 70 000 eurų. Todėl vidutiniškai įranga per mėnesį kainuos 70000/240 - 300 eurų.
Išlaidos |
Amortizacinės išlaidos per mėnesį |
Finasinių srautų poreikis |
Įranga |
300 |
1200 |
Įrangos priežiūra ir taisymas |
30 |
30 |
Palūkanos už paskolą |
50 |
200 |
Gamybinės patalpos |
500 |
1500 |
Sandėliavimo patalpos |
300 |
600 |
Sandėliavimo įranga |
100 |
700
|
Tolimasis transportas |
300 |
700 + 1500 (degalai, nuoma) |
Sandėliavimo technika |
200 |
600 |
6 darbuotojų atlyginimai |
8000 |
8000 |
Nenumatytos išlaidos |
1000 |
1000 |
Viso per mėnesį |
|
|
Perkant įrangą su banko paskola, reikėtų pasiskaičiuoti ir realių finansų poreikį su paskolos gražinimu ir paskolos išmokėjimu. Dažniausiai bankas paskolą įrangai duoda 5 metams. Skaičiuojant nuo 70 000 eurų, susidarys apie 10 - 12 0000 eurų palūkanų. 100 proc. paskolos su palūkanomis (kartu su 10 - 15 proc. pradine įmoka, kurią pasiskolinote iš kitų šaltinių ar savo, kurią galėjote panaudoti kitam verslui) mėnesinis mokestis bus apie 1400 eurų.
Į pastovias išlaidas reikėtų įtraukti gamybinių patalpų nuomą. Net jei jos priklauso verslo savininkui, verta įtraukti į išlaidas, nors ir ne finansinių mokėjimų, kadangi jos galėtų būti naudingos ūkiui kitaip. Bet kokiu atveju įtraukiama remonto, įrengimo išlaidos, amortizacija.
Vienas iš esminių kriterijų, renkantis konservavimo kultūrą, taps kultūros/darbo našumo/ rentabilumo santykis. Pavyzdžiui, įrangos našumas, ją aptarnaujant vienam darbuotojui - 200 kilogramų per valandą bulvių tyrelės vaikams arba 200 kilogramų braškių uogienės. Tyrę realizuosime už 400 eurų, braškių uogienę - už 1200. Bulvių tyrės, taros, logistikos savikaina be darbuotojo - 180 eurų, braškių - 560 eurų. Suskaičiavus galutinį rezultatą matome, kad nors į braškes įdedame daugiau, tačiau ir uždirbsime daugiau. Todėl verta susidaryti rentabiliausių kultūrų lentelę. Ji, aišku, nebus labai tiksli, tačiau duos pirminį supratimą apie rentabiliausias konservavimui kultūras.
Tuo pačiu reikėtų numatyti, kiek laiko galėsite dirbti su numatyta produkcija, kiek jos galėsite perdirbti ar nusipirkti.
Kultūra |
Dienos |
Kiekis (t) |
Žalia-vos savi-kaina |
Gamy-bos savi-kaina |
Taros kaina |
Logis-tikos kaina |
Realiza-vimo kaina |
Likutis |
Rentabi-lumas% |
Mėsa |
70 |
42 |
80000 |
42000 |
12000 |
6000 |
252000 |
112000 |
44% |
Topinambai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Prieskoniniai augalai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Špinatai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Braškės |
10 |
6 |
6000 |
6000 |
3000 |
1000 |
34000 |
18000 |
53% |
Serbentai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Šilauogės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Mėlynės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Voveraitės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Agrastai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Obuoliai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Slyvos |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Bruknės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Grybai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Kriaušės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Avietės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Spanguolės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Morkos |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Agurkai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Pomidorai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Cukinijos |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Burokėliai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Kopūstai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Bulvės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Moliūgai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Kukurūzai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Žirniai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Pupelės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Grikiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Tvenkinių žuvis |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Tyrės |
100 |
60 |
120000 |
60000 |
60000 |
5000 |
480000 |
235000 |
49% |
Uogienės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Padažai ir prieskonių mišiniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mišrainės |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Sriubos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Košės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Marinatai |
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
Užpildžius šią lentelę su aktualiomis sezono kainomis galima bus suprasti ne tik kokią kultūrą pasirinkti, bet ir įvertinti, ar realiai sugebėsite nupirkti reikiamus žaliavos kiekius, kokio dydžio turėtų būti sandėliavimo patalpos, įvertinsite, kokiais atstumais ir kokiame areale įmanoma realizuoti pagaminamus produkcijos kiekius (kiek žmonių riekia, kad tiek produkcijos būtų sunaudota). Atitinkamai suprasite, ar patys užsiimsite logistika, ar jau verta samdyti transporto kompaniją. Taip pat galėsite moduliuoti įrangos galingumą.
Konservavimo įranga
Konservavimo įranga skirstoma į tris pagrindines grupes: rankinė, pusiau automatinė ir automatinė. Rankinė - kai dauguma darbų atliekama rankomis, procesas praktiškai nekontroliuojamas, sunku išlaikyti vienodą kokybę. Specialistų nuomone, tai neperspektyvus verslo kelias.
Augant darbo jėgos kainai, procesai vis labiau automatizuojami. Vakarų Europoje ir JAV ima dominuoti pilnos automatizavimo sprendimai. Tačiau dažniausiai tokia įranga yra brangesnė, našesnė ir tuo pačiu neapsimoka gaminti nedideliais kiekiais. Lietuvoje tai mažai perspektyvu, kol nesusiformuos stabilus didelių kiekių žaliavos tiekimas ir nebus kelių, kaip realizuoti didelius kiekius produkcijos. Tokios įrangos našumas siekia apie 5 tonas per valandą, dirbama 3 pamainomis, per parą pagaminama 15 tonų produkcijos. Tai gana sunkiai įsivaizduojami kiekiai, tiek dėl kokybiškos žaliavos gavimo, tiek dėl realizavimo.
UAB „Tumosa ir partneriai" specialistų nuomone, Lietuvoje perpektyviausia pusiau automatinė įranga. Tokia įranga mechanizuojami darbui imliausi procesai. Procesus, kurių automatizavimas kainuoja itin brangiai, atlieka žmogus. Pavyzdžiui, bulves galima išrūšiuoti stovint prie konvejerio žmogui ir automatine lazerine įranga, atpažįstančia ir pašalinančia nekondicines bulves. Tokios įrangos (kovejerio ir lazerinės įrangos) kainų skirtumas gali skirtis dešimtimis kartų ir kol kas Lietuvoje, kur darbo kaina sąlyginai maža, neatsipirktų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pienininkystės pramonėje jau apsimoka naudoti karvių melžimo robotus, tai visai tikėtina ateityje. Taip ir kitose gamybos grandyse - yra įranga, kuri nupjausto svogūnų galiukus, bet, esant nedidelėms apimtims, gerokai pigiau tą daryti samdant žmogų. Yra įrangos, kuri automatiškai sustato stiklainius ir išpilsto uogienę, tačiau sudėti stiklainius į įrangą pigiau gali darbuotojas.
Konservavimo linijos įranga
Konservavimo linijos įrangą galima suskirstyti į kelias grupes. Tai bazinė įranga, tinkanti visoms kultūroms, ir pagalbinė įranga, pritaikoma konkrečiai kultūrai ar jų grupei. Aišku, multikultūrinio konservavimo įrangą sukomplektuoti kainuos brangiau, bet, kaip išsiaiškinome, tai bus rentabiliau dėl ilgesnio naudojimo metų bėgyje. Tik mėsos konservų gamybą galima būtų priskirti prie rentabilių monokultūrinių konservavimo verslų.
Suvokus poreikius ir atrinkus kultūrą, liniją sukomplektuoti verta patikėti specialistams. UAB „Tumosa ir partneriai" specialistai yra sukomplektavę šimtus linijų įvairiems verslams, pastaruoju metu jie itin suinteresuoti vystyti konservavimo sritį ir pasiruošę sudaryti sutartis su patikimais Europos gamintojais. Vienoje linijoje gali būti 30-40 skirtingos įrangos vienetų, kurią reikėtų suderinti bendram darbui. UAB „Tumosa ir partneriai" darbuotojai gali surinkti įrangą nuo pirmųjų procesų iki pat pakrovimo į transporto priemonę:
Žaliavos konservavimui saugojimas
Dažniausiai produkcija pristatoma dėžėse. Uogų ir vaisių, taip pat ir daržovių, kurioms numatytas ilgesnis konservavimo laikotarpis, laikymui geriausia naudoti specialiai įrengtus šaldomas bei modifikuotą orą išlaikančias talpas - sandėlius.
Žaliavos konservavimui paruošimas
Valymo įranga gerokai sumažina rankinio darbo apimtis. Pavyzdžiui, rankiniu būdu nupjaunami svogūnų galai, o juos nuvalo mašina. Česnakai išgliaudomi rankomis, o mašina nuvalo luobelę.
ATIR universali daržovių plovimo mašina su išvertimu. Užtenka 1,8 kW galios įvado. Net problematiškiausias daržoves išplauna per 3 minutes. Dėl galimybės reguliuoti srovę ir cikliškumą tinka praktiškai visiems produktams. Juo išplausite šviežias ir šaldytas daržoves, žalumynus, mėsą, žuvį. Telpa iki 70 kilogramų sunkių daržovių.
Daržovės, salotos, žalumynai po plovimo daugeliu atveju džiovinami. Daržovių ir žolelių džiovintuvas iš nerūdijančio plieno būgno išdžiovins nepažeisdamas net jautrius žalumynus.
Blanširavimo (terminio produkcijos apdirbimo) įranga inaktyvuoja fermentus ir suminkština paviršių. Vėlesniuose etapuose tampa daug lengviau pjaustyti, pavyzdžiui, agurkus.
Pjaustymo ir smulkinimo įranga yra vienas iš paskutinių etapų prieš žaliavai patenkant į visai produkcijai tinkantį virimo ir sterilizavimo gamybos įrenginį.
Svogūnų lupimo mašina Lukštai pašalinami vandens srove. Užkraunama per vieną kartą apie 7 kg svogūnų, lukštai nuimami per 2 minutes.
Bulvių ir morkų skutimo mašina . Skutamų daržovių kiekis 8 - 30 kilogramų priklausomai nuo modelio. Skutimas labai tolygus, vidutiniškai įkrovimas nulupamas per 2-3 minutes. Specialus korundu padengtas diskas palieka labai mažai atliekų.
Daržovių pjaustymo mašina. Ši universali mašina gali supjaustuti daržoves, vaisius, net žuvį. Įvairūs peiliai, pjaustymo diskai leidžia išpjaustyti norimomis formomis. Tai gali būti tiek girežinėliai, tiek įvairių diametrų šiaudeliai.
UAB „Tumosa ir partneriai" turi bendros italų - prancūzų kompanijos „FRIGOJOLLINOX" konservavimo įrenginį BM50 TOP. Jis atlieka dvi pagrindines funkcijas - tai virimas ir pasterizavimas (iki 100 laisnių temperatūroje) arba sterilizavimas (virš 100 laipsnių, tinka mėsai). Pirmojoje talpoje yra virimo katilas, kuriame produkcija maišoma ir papildomai gali būti smulkinama. Kas virė obuolių sūrį, puikiai supras maišymo funkcijos būtinybę ir sunkumą. Suprantama, su tokia įranga galima tiksliai kontroliuoti virimo laiką ir temperatūrą. Tačiau bene esminis tokio virimo pivalumas tas, kad yra galimybė virti vaakume. Virimas be konservavimo funkcijos suteikia daugiau skonių, juos sumaišo. Tačiau verdant 100 laipsnių temperatūroje prarandama daugybė naudingų medžiagų ir vitaminų. Tuo tarpu vaakume virimas vyksta 65 laipsnių temperatūroje. Šiuo atveju, suprantama, rinkai pateiksite sveikesnį ir gerokai konkurencingesnį, bet ne mažiau skanų gaminį.
Konservavimo įranga leidžia greitai ir kokybiškai pagaminti konservus. Įrangoje būna dozatorius, išpilstytojas, uždarymas ir dažnai atvėsinimas.
Konservų dozavimo, išpilstymo ir stiklainių uždarymo įranga
Dažniausiai įrangai, kurios našumas apie 200 kg/val., visiškai pakanka vieno žmogaus pastangų stiklainiams sudėti. Toliau automatinė įranga stiklainius uždaro. Aišku, yra įrangos, kuri išpilsto ar sudeda produkciją į kitokias pakyotes. Kad ir minėtą obuolių sūrį.
Uždaryta produkcija keliauja atgal į BM50 TOP ir čia sterilizuojama arba pasterizuojama. Čia privalumas, nors ir vizualiai nematomas. Prisiminkime, kaip patys pilstome uogienes: supilame karštą uogienę ir stiklainius apverčiame ant dangtelio - papildomai dezinfekcijai. Tada uogienė 7-10 valandų aušta kambario temperatūroje. Per tokį laiką susiskaido paskutiniai vitaminų likučiai, net išsaugoti trumpinant virimo laiką. UAB „Tumosa ir partneriai" įrangoje po stiklainių kaitinimo iš karto vyksta jų vėsinimas iki kambario temperatūros. Tai dar viena proceso dalis, kuri leidžia pagaminti gerokai vitaminingesnę produkciją.
Konservų etiketės ir pakavimas
Etiketėms verta skirti atskirą straipsnį, nes geros etiketės - tai trečdalis ar net daugiau realizavimo sėkmės. Joms neverta taupyti ir reikia kreiptis į specialistus. Etiketės yra lipdukinės ir klijuojamos.
Lipdukinės etiketės turi daugiau galimybių geresnei spaudai, jų galima pagaminti mažesnius kiekius. Jas galima priklijuoti rankiniu būdu, tai pakankamai racionalu,jei produkcijos kiekiai nedideli. Dažniausiai jos brangesnės už popierines klijuojamas etiketes, gaminamas litografijos būdu. Tačiau ir spalviniams sprendimams čia bus mažiau galimybių. Popierinės etiketės gali būti klijuojamos šaltais ir karštais klijais. Karštais klijais priklijuotos etiketės nepraranda formos po minkštos taros išpakavimo.
Konservavimo produkcijos realizavimas
Sėkmingas produkcijos realizavimas priklausys nuo to, kaip sugebėsite įlįsti į prekybos vietas (marketingas) ir kiek jus žinos ir vertins vartotojas (reklama). Rinkodarai arba marketingui teks susirasti žmogų, kuris, deja, greičiausiai per mėnesį kainuos daugiau nei įrangos įmokos, o gal net su sandėlio kaštais kartu sudėjus. Didelė klaida daroma, kai samdomi pigūs mėgėjai arba rinkodara patikima mokslus pabaigusiems saviems žmonėms. Stiprus marketingo specialistas ar samdomas konsultantas bent pusmečiui yra būtinas. Jis atvertų kelius į prekybos vietas, dėka jo stiklainuką jūs parduotumėte ne už 1, bet už 2 eurus. Prekybininkų vadybininkai turi pakankamai patirties, kaip numušti kainą, turi daug argumentų, kurie sujauks protą naujokui. Mokant pinigus marketingo specialistui, reikėtų reikalauti rezultatų, per jo samdos laiką turėtų būti įgyvendinti uždaviniai, pasiekti prekybos vietas, apmokyti savo personalą, kuris vėliau palaikys rezultatus. Įgyvendinus juos, turėtų būti išmokėtos premijos. Verta palaikyti pastovų bendradarbiavimą su sėkmingai sistemą sukūrusiu marketingistu ir ateityje. Net verta kaip premiją pasiūlyti kompanijos dalį.
Lygiagrečiai turi būti investuojama ir į produkcijos žinomumą bei įvaizdį. Jei pasikliausite tik produkcijos įvaizdžio kūrimu„ iš lūpų į lūpas" būdu, tai abejotina, ar išsilaikysite. Absoliučiai visi reklamuojasi iš „lūpų į lūpas", o kai tai daro visi, reiškia, niekas niekuo neišsiskiria ir tuo pačiu nieko ir nedaro. Reklama turi padėti kiek įmanoma greičiau surinkti žmones, kurie dalintųsi žinia apie jūsų produkciją. Dabar Vakarų Europoje efektyviausia maisto produktų reklama yra įtakos formuotojų (influencers) nuomonė. Galima naudoti tiek populiarius (visų sričių), tiek specializuotos srities nuomonės formuotojus.
Šiuo metu Lietuvoje nuomonę apie maisto produktus ir gaminius formuoja redakciniai kulinarinių ir gyvenimo būdo interneto portalų straipsniai, televizijoje - jų pačių suformuoti veidai, tie patys žmonės, persikėlę į socialinę ar redakcinę žiniasklaidą. Gana daug galima pasiekti sudominus masę kulinarinių blogerių.
Naudojami reklaminiai formatai „paragavau - patiko", „rodau kaip panaudoti". Efektyvūs konkursiniai receptų formatai „ką galima pagaminti iš...". Pavyzdžiui, jei gaminate sriubos konservus, juos populiarins konkursas „ Sriubų receptai su ...". Tokio konkurso rengimą reikia patikėti tiems, kas turi gerus kontaktus su receptų kūrėjais, blogeriais, tiems, kurių receptai yra kokybiški, kurie padaro kokybiškas patrauklias nuotraukas. Taip pat svarbu, kad į konkursinę platformą patalpinti receptai būtų Google paieškoje su stipriomis raktinėmis frazėmis. Pavyzdžiui, ANONSAS.LT standartiniame konkurse dalyvauja apie 20- 30 receptų, per metus juos peržiūri 15- 30 tūkstančių žmonių. Konkursas kainuoja tiek, kiek kainuotų patiems pagaminti tokį kiekį receptų.
Gerai suorganizuota ir pristatyta (kaip prezentacija prekybininkui) reklamos kampanija padeda prekybos vietose gauti geresnes sąlygas. Parduotuvės visada noriau bendradarbiaus su žinomesnio produkto tiekėju.
Brangesnių kategorijų uogienes įmanoma realizuoti užsienyje. Jei naudosite sveiką ir kokybišką žaliavą, tai gali tapti dideliu konkurenciniu pranašumu prieš vakarietišką produkciją. Pradėti galima nuo konkrečių regionų. Pastaruoju metu rinkoje, naudodamos influencerius, stipriai reiškiasi kelios maisto produktų gamybos kompanijos. Viena šimtams JAV blogerių išsiuntė po dėžę nekondicinės žemės ūkio produkcijos. Po jų atsiliepimų prasidėjo masiniai nekondicinės produkcijos užsakymai į namus. Europos prekiautojas Oliverio įvaizdį panaudojo propaguodamas panašų verslą. Svetimose (taip pat ir Lietuvos) rinkose reikėtų elgtis panašiai. Atrinkti, atsiklausti ir nusiųsti produkcijos pavyzdžių blogeriams. Jie sukurtų poreikį ir užsakymus.
Logistika taip pat įmanoma. Transporto kompanijos dažnai ne tik gabena, bet gali suteikti ir produkcijos saugojimo bei perpakavimo į mažesnius siuntinius paslaugą. Tada jūs užsiimtumėte užsakymų priėmimu, o kur nors Vokietijoje transporto kompanija savo regioniniame sandėlyje perpakavimu ir logistika iki namų. Labai padėtų, jei tai būtų prekyba ne pavieniais stiklainiukais, bet „žieminiais" ar dar kokiais nors brangesniais komplektais. Galima kooperuotis su kitais gamintojais, pavyzdžiui, džiovintos produkcijos. Atsirasti prekybos vietose galima naudojant tiesioginį telemarketingą. Tačiau tam reikėtų pakankamai patyrusio specialisto ir geros duomenų bazės.
Konservavimo verslo privalumas yra tas, kad nėra sudėtinga sukaupti produkcijos kiekius, kurie gali būti patrauklūs ir dideliam prekybos tinklui. Argumentuodami, kad moderni įranga užtikrina panašią kokybę, sanitarinę saugą, galite net imti diktuoti prekybos tinklams savo sąlygas. Ypač jei jūsų gaminius vertina vartotojai.
Konservavimo verslo SWOT analizė
Vienas iš efektyviausių ir tik laiko kainuojančių analizės būdų yra SWOT (SSGG - stiprybės, silpnybės, grėsmės, galimybės) analizė. Tai tik pavyzdys, kuriuo galite remtis konkrečioje savo situacijoje. Gal jūs turite privalumų ar trūkumų dėl transporto, darbo jėgos, finansinės paramos.
Stiprybės |
Nauja įranga leidžia išlaikyti vienodą produkcijos kokybę, mažina gamybos savikainą. Moderni įranga leidžia pagaminti sveikesnį, daugiau vitaminų turintį ir kokybiškesnį gaminį. Pagaminamos produkcijos kiekiai ir apyvarta leidžia investuoti į geresnius marketingo, reklamos specialistus, užsakyti kokybišką reklamos kampaniją. Vietos ūkininkai yra suinteresuoti realizuoti produkcijos perteklių, nekondicinę produkciją. Maži transportavimo atstumai, garantijos dėl pirkimo mažina žaliavos savikainą. |
Silpnybės |
Daug žmonių, ypač provincijoje, patys gaminasi konservus. |
Galimybės |
Sukurti stiprų prekės ženklą, dėl iškirtinumo didinti kainas. Dėl aukšto pasitikėjimo Lietuvos žemės ūkio produkcijos natūralumu dirbti Vakaruose, parduodant konservus aukštomis kainomis. |
Grėsmės |
Žaliavos kiekio trūkumas. Rentabilių žaliavos rūšių nederlius arba kitos priežastys, lemiančios staigų kainos kilimą, nuostoliai dėl garantinių sutarčių su tiekėjais. Neigiami atsiliepimai, kurie gali būti suorganizuoti konkurentų. |
Su kuo susiduriama konservavimo versle
Dažniausiai nušvitimas ateina kai pradedi aiškintis ko reikėtų paklausti tų kas prekiauja įranga ar medžiagomis. Klausimų susiformavimas yra pirmas žingsnis norint pradėti konservavimo verslą. Pateiksime keletą dažniausai pasitaikančių, tačiau jų iškils gerokai daugiau atsižvelgiant į Jūsų specifiką
Lokalūs klausimai
Kokią žaliavą galima gauti stabiliausiai mano regione.
Kokiu atstumu apsimoka vežti žaliavą,
Kaip ir ar kiek laiko sandėliuosiu žaliavą,
Kokį kiekį žaliavos galėčiau perdirbti per dieną,
Ar susirasiu tarp aplinkinių gyvenviečių darbuotojų,
Ar pakaks elektros energijos, vandens verslui, ar nėra kokių nors ribojimų dėl naujų statybų, vandenvalos;
Kas galėtų būti verslo partneriai, kiek jiems apsimokėtų tapti partneriais
Dėl gamybos
Kokiu papildomų medžiagų reikės konservavimui,
Kiek kainuos 1 kg išlaidos žaliavai, darbui, papildomoms medžiagoms (cukrus ir pan)
Kokie įrenginiai sumažina darbo sąnaudas pasirinktoms žaliavoms,
Kokio ploto reikėtų norint sutalpinti visą įrangą,
Kokią tarą, etiketes naudosiu,
Dėl realizacijos
Kur planuočiau realizuoti numatomą produkcijos kiekį,
Kiek yra tų kas galėtų realizuoti mano produkciją,
Kokiu atstumu apsimoka vežioti ir kaip atstumas priklauso nuo vežamo kiekio,
Kaip man pasidaryti įdomesniu pirkėjams,
Kaip man užsitikrinti pranašumą derybos esu pirkėjais,
Ar verta vystyti tiesioginę prekybą,
Ar dar kažkas turi sėkmingų tiesioginės prekybos istorijų,
Ar apsimoka pačiam vežti ar patikėti transporto kompanijai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!