Duningo Kriugerio efektas

Vienas iš pavojingiausių žmonių yra savimi pasitikintis kvailys. Ir tai nėra kažkoks retas atvejis, tai būdinga beveik visiems žmonėms. Kvailiai savo pasitikėjimu patraukia paskui save geriau nei protingas toje pat srityje. Protingas turi abejinių, kvailys ne. Šitą dėsningumą suformulavo Diuningas ir Kriugeris.

Kas yra Dunningo-Kriugerio efektas?

Dunningo-Kriugerio efektas - tai pažintinis šališkumas, kai žmonės su ribotomis žiniomis ar įgūdžiais tam tikroje srityje pervertina savo kompetenciją. Kitaip tariant, jie yra pernelyg įsitikinę savo gebėjimais, nes neturi pakankamai žinių, kad suvoktų savo trūkumus. Šis efektas buvo plačiai ištirtas ir aprašytas psichologų Davido Dunningo ir Justino Krugerio 1999 m. tyrime „Kodėl žmonės nesugeba atpažinti savo nekompetencijos?".

Atradimo istorija: absurdiškas banko apiplėšimas

Dunningo-Kriugerio efekto tyrimus paskatino keistas įvykis 1995 metais. McArthur Wheeleris apiplėšė banką, įsitikinęs, kad jo veidas bus nematomas apsaugos kameroms, nes jis išsitepė citrinų sultimis. Jis tikėjo, kad citrinų sultys veiks kaip nematomas rašalas ir padės jam išlikti nepastebėtam. Nors tai skamba absurdiškai, Wheeleris buvo įsitikinęs savo teorijos teisingumu. Šis atvejis įkvėpė Dunningą ir Krugerį išnagrinėti, kodėl kai kurie žmonės yra „palaimingai nesąmoningi" savo nekompetencijos.

Kodėl žmonės tampa Dunningo-Kriugerio efekto aukomis?

Šis efektas pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse - nuo darbo aplinkos iki politikos ar socialinių tinklų. Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl žmonės pervertina savo gebėjimus:

1. Pervertintas pasitikėjimas savo žiniomis
   Daugelis žmonių mano, kad tam tikroje srityje jie yra kompetentingi vien todėl, kad turi ribotą, bet iš pirmo žvilgsnio logišką supratimą. Pavyzdžiui, žmogus, perskaitęs kelis straipsnius apie astronomiją, gali manyti, kad gali lygiuotis į mokslininkus, kurie praleido dešimtmečius šiai sričiai.

2. Nesugebėjimas pripažinti klaidų
   Kai žmonės susiduria su savo nesėkmėmis, jie gali pasirinkti keletą strategijų: pripažinti savo klaidas ir mokytis arba, priešingai, ignoruoti faktus ir ieškoti išorinių priežasčių savo nesėkmėms. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, pralaimėję stalo žaidime, vietoj savianalizės gali apkaltinti varžovą sukčiavimu.

3. Peterio principas
   Peterio principas teigia, kad žmonės kyla karjeros laiptais tol, kol pasiekia savo nekompetencijos lygį. Tai reiškia, kad sėkmingas pardavėjas nebūtinai taps geru vadovu, tačiau jis vis tiek gali manyti, kad turi tam reikalingus įgūdžius.

4. Toksinė lyderystė ir korporatyvinė kultūra
   Organizacijose, kuriose skatinamas protekcionizmas ir nebaudžiamumas, vadovai gali manyti, kad jų sprendimai yra geriausi, nors jie akivaizdžiai nėra kompetentingi. Tokiose aplinkose Dunningo-Kriugerio efektas tampa sistemine problema.

5. Visuomenės normos ir socialiniai veiksniai
   Kai kuriuose kultūriniuose kontekstuose autoritetų nekvestionavimas gali skatinti nekompetencijos augimą. Pavyzdžiui, visuomenės, kuriose tam tikros grupės turi privilegijuotą statusą, gali neabejotinai tikėti šių žmonių kompetencija, nors jų sprendimai yra klaidingi.

Kaip išvengti Dunningo-Kriugerio efekto?

Kad išvengtume šio pažintinio šališkumo, svarbu ugdyti savirefleksiją ir atvirumą mokymuisi. Keletas būdų tai padaryti:

1. Pripažinti savo nežinojimą
   Senovės graikų filosofas Sokratas sakė: „Žinau, kad nieko nežinau". Tai reiškia, kad svarbu suprasti savo ribotą suvokimą ir nuolat siekti žinių.

2. Nuolat mokytis ir lavinti kritinį mąstymą
   Pasikliauti vien paviršutiniškomis žiniomis - pavojinga. Tik nuolatinis mokymasis ir gilesnis problemų analizavimas gali padėti išvengti klaidingo pasitikėjimo savimi.

3. Klausytis kitų nuomonės ir priimti kritiką
   Kompetentingas žmogus yra tas, kuris moka išklausyti kitų argumentus ir mokytis iš jų. Kritikos priėmimas yra svarbus žingsnis tobulėjimo link.

4. Atpažinti Dunningo-Kriugerio efektą kituose
   Pastebėjus, kad kas nors akivaizdžiai pervertina savo sugebėjimus, verta užduoti jiems klausimus, kurie paskatintų juos giliau susimąstyti apie savo įgūdžius.

Dunningo-Kriugerio efektas šiandien: socialinių tinklų ir informacijos amžius

Socialinės medijos ir internetas dar labiau sustiprina Dunningo-Kriugerio efektą. Dabar kiekvienas gali greitai rasti informaciją ir ja manipuliuoti taip, kad atrodytų kaip ekspertas, net jei jis neturi gilios srities išmanymo. Kaip pastebėjo buvęs „Google" vadovas Ericas Schmidtas, internetas gali tapti „stebuklingu garsu kvailiams" - vieta, kurioje žmonės be realių žinių gali skelbti savo įsitikinimus kaip neginčijamą tiesą.

Dunningo-Kriugerio efektas yra aktualus kaip niekad anksčiau. Šiandien, kai netikra informacija ir paviršutiniškos išvados skleidžiamos akimirksniu, kritinis mąstymas tampa svarbiausiu įrankiu atpažinti ir išvengti šio kognityvinio šališkumo.

Dunningo-Kriugerio efektas parodo, kad per didelis pasitikėjimas savimi be tikrų žinių gali būti pavojingas tiek individui, tiek visuomenei. Norint išvengti šio efekto, svarbu nuolat mokytis, klausyti kitų nuomonės ir priimti kritiką. Kritinis mąstymas, nuolatinis savęs tobulinimas ir atvirumas naujoms idėjoms padės ne tik išvengti šio pažintinio šališkumo, bet ir skatins tikslesnį, labiau pagrįstą sprendimų priėmimą kasdieniame gyvenime.