Kas erzina darbdavius kandidatų gyvenimo aprašymuose

1. Per ilgas gyvenimo aprašymas, ištemptas iki 5 puslapių

Vietoj reikalingos informacijos - daugybė detalių, per kurias sunku prasibrauti. Kandidatas mano, kad kuo daugiau teksto, tuo solidesnis jis atrodo darbdavio akyse. Tačiau tai netiesa - tai tik dar labiau erzina.
Darbdaviai sutrinka, kai gyvenimo aprašyme aprašomos visos smulkmenos, įskaitant darbus studentavimo metais ar mokyklos būrelius. Jie tikisi, kad viskas bus pateikta aiškiai ir tik esminiai dalykai.

Kandidatas rašo: „2015 m. vasarą dirbau padavėju, nešiojau gėrimus, padėdavau tvarkyti stalus..."
Darbdavys galvoja: „Puiku, bet kuo tai susiję su pardavimų vadovo pozicija?"

2. Neaktualūs arba pasenę įgūdžiai

Kai kandidatas nurodo žinias apie programas, kurių niekas nebevartotoja jau 10 metų, tačiau apie šiuolaikines programas nėra nė žodžio. Tai kelia abejonių jo profesionalumu. Tokie „įgūdžiai" gyvenimo aprašymui nesuteikia vertės ir tik užima vietą.

3. Procesų aprašymas vietoj rezultatų

Kandidatas išvardija visas savo pareigas ankstesnėje darbovietėje iki smulkmenų, bet pamiršta paminėti rezultatus ir pasiekimus. Darbdaviui svarbu ne tik tai, ką darėte, bet ir kokie buvo rezultatai.
„Rengdavo susirinkimus kiekvieną savaitę, atsakinėdavo į klientų laiškus, spausdindavo dokumentus."
Darbdavys: „O kodėl tai darėte? Koks buvo šių veiklų rezultatas?"

4. Gyvenimo aprašymas, nukopijuotas iš šablono

Kandidatas nepasistengė pritaikyti savo gyvenimo aprašymo ir tiesiog nukopijavo standartinį tekstą, kuris atrodo bendras ir be asmeniškumo. Darbdaviai nori matyti individualų požiūrį, o ne šabloniškas frazes.
„Turiu efektyvaus valdymo ir komunikacijos įgūdžių."
Darbdavys: „Bet ką konkrečiai veikėte?" arba „Perskaitęs gyvenimo aprašymą, abejoju jūsų komunikacijos įgūdžiais."

5. Nepateikti lūkesčiai dėl atlyginimo

Daugelis kandidatų, bijodami per mažai paprašyti, nenurodo, nuo kokios sumos svarstytų darbo pasiūlymus. Tai tas pats, kas atidaryti parduotuvę be kainų etikečių, tikintis, kad kiekvienas klientas derėsis atskirai. Darbdaviui tai kelia nepasitenkinimą. Kandidatas - tai toks pats „prekinis vienetas" (nors tai skamba ciniškai, bet tai faktas). O bet kuris „produktas" turi savo kainą.
Jei reikia rinktis tarp žmogaus, kuris aiškiai įvardijo sumą, ir to, kuris ją nutyli, darbdavys greičiausiai pasirinks pirmąjį.

6. Per daug „protingų" žodžių ir biurokratinių frazių

Kandidatas rašo ilgas frazes, perkrautas biurokratiniais terminais, norėdamas atrodyti protingesnis. Tačiau tokios frazės tik klaidina ir apsunkina supratimą. Paprastumas ir aiškumas - tai, kas tikrai vertinama. Be to, pokalbio metu jus gali patikrinti, ar tikrai suprantate šių žodžių reikšmę, ar tik nukopijavote juos iš kitur.
Kandidatas: „Efektyviai sinergizavau tarpdisciplininius procesus ir vykdžiau strateginę integraciją."
Darbdavys: „Gal galima žmoniškai?"

7. Beprasmės frazės ir klišės

Kandidatas rašo: „komunikabilus, atsakingas, siekiantis tikslo", tačiau už šių žodžių nėra jokios konkrečios informacijos. Tokios frazės - tai banalumas, kuris neišskiria kandidato iš kitų.
„Lengvai randu bendrą kalbą, galiu dirbti komandoje."
Darbdavys: „Gerai, bet norėtųsi daugiau detalių. Kaip tai pasireiškė?"

8. Nuotrauka iš paplūdimio ar vakarėlio

Gyvenimo aprašymas su nuotrauka, kurioje kandidatas pozuoja su maudymosi kostiumėliu, akiniais ar kokteiliu rankoje, kelia nuostabą ir abejones dėl profesionalumo. Tai ne tik ne vietoje, bet ir verčia suabejoti kandidato rimtumu. Nuotrauka turi būti griežtai dalykiška, nebent kandidatuojate į animatorius viešbutyje ar klounus cirke.
Darbdavys: „Puiki nuotrauka su maudymosi kostiumėliu, bet mes ieškome ne paplūdimio gelbėtojo, o logistikos skyriaus vadybininko..."

9. Melagingi ar pagražinti duomenys

Kandidatas nurodo netikrą patirtį arba prisiskiria sau pasiekimus, kurių nebuvo.
Melaginga informacija griauna pasitikėjimą ir gali kainuoti darbo vietą.
Gyvenimo aprašyme parašyta: „Vadovavau 10 žmonių skyriui", tačiau iš tiesų - stažuotojas, padėjęs vienai komandai. Bet kuris darbdavys paskambins į ankstesnę darbovietę ir patikrins.

10. Struktūros ir aiškumo trūkumas

Gyvenimo aprašymas, kuriame nėra struktūros, antraščių ar logiškų skyrių, o visa informacija susilieja į vieną didelį tekstą. Nesutvarkytame gyvenimo aprašyme sunku rasti svarbiausius momentus, todėl darbdavys gali praleisti svarbias detales.

Gyvenimo aprašyme svarbiausia - aiškumas, glaustumas ir konkretumas. Tai nėra dokumentas, kuriame reikia išvardyti viską ar stengtis pasirodyti tobulam žmogui. Darbdaviai vertina sąžiningumą, aktualią patirtį ir konkrečius rezultatus. Todėl kurdami savo gyvenimo aprašymą venkite šiame sąraše aprašytų klaidų ir nepamirškite - kuo paprasčiau ir aiškiau, tuo geriau!