Kaip geriausia mokytis

Ilinojaus universiteto Urbanos-Šampeino tyrėjai padarė išvadą, kad įvairūs mokymosi scenarijai pagerina kognityvinius gebėjimus ir yra veiksmingesni nei tradiciniai kartojimo bei kalimo metodai. Šios išvados ypač aktualios vyresnio amžiaus žmonėms. Apie tai praneša portalas Medical Xpress.

Mokymasis skirtinguose kontekstuose, emocinėse būsenose ir net skirtingose vietose buvo produktyvesnis nei monotoniškas medžiagos kartojimas. Mokslininkai jau anksčiau pastebėjo, kad įvairios treniruotės padeda pasiekti geresnių rezultatų tiek sporte, tiek akademinėje srityje.

Pavyzdžiui, tiems, kurie mokosi groti fortepijonu, rekomenduojama praktikuotis įvairiomis sąlygomis - kai esate alkanas, pavargęs, geros ar blogos nuotaikos. Viena iš tyrimo autorių, Elizabeth Stine-Morrow, pažymėjo, kad daugelis pasaulinės klasės sportininkų vaikystėje užsiėmė keliais sportais, o Nobelio premijos laureatai ankstyvojoje savo mokslinės karjeros stadijoje dažniausiai buvo susidomėję įvairiomis sritimis ir neapsiribojo viena.

Norėdami patvirtinti šią hipotezę, tyrėjai atliko eksperimentų seriją, sutelkdami dėmesį į „darbinę atmintį" - gebėjimą išlaikyti informaciją galvoje atliekant kitas užduotis. Ši kognityvinė funkcija yra svarbi sprendimų priėmimui ir sudėtingų užduočių atlikimui, o su amžiumi ji mažėja. Todėl tyrimo dalyviais tapo vyresnio amžiaus žmonės nuo 60 iki 87 metų.

Eksperimento metu vyresnio amžiaus žmonės skaitė logiškus ir nelogiškus sakinius, tokius kaip „Karūna yra galvos apdangalas, kurį nešioja monarchai" arba „Gyvūnas su oranžinėmis ir juodomis juostelėmis yra zebra". Kiekvienas sakinys buvo susietas su abėcėlės raide. Vėliau per mėnesį dalyviai atliko užduotis, skirtas darbinei atminčiai lavinti. Tie, kurie mokymuisi taikė įvairias praktikas, pasiekė didesnę pažangą nei tie, kurie atliko vienodas užduotis.

„Mišri praktika iš pradžių nepagerino našumo. Tačiau ji skatino geresnį ilgalaikį mokymąsi. Ši grupė dalyvių užduotis atliko lėčiau nei kiti, bet galų gale parodė geresnius rezultatus", - paaiškino Stine-Morrow.

Be to, anksčiau buvo nustatyta, kad skaitymas iš popierinių laikmenų gerina vaikų kognityvines funkcijas. Tyrime dalyvavo 6-8 metų vaikai. Po skaitymo iš popieriaus ir ekrano jie aiškino turinį ir atsakinėjo į klausimus. Rezultatai parodė, kad skaitymas iš popieriaus sukėlė didesnį aktyvumą beta ir gama dažnių smegenų diapazonuose, kurie susiję su dėmesiu ir kognityvine veikla. Tuo tarpu skaitymas iš ekrano aktyvavo alfa ir teta dažnius, kurie susiję su dėmesio blaškymu ir svajingumu.