Siuvimo verslas
2023-01-04 14:05 Peržiūros : 13276 SpausdintiSiuvimo verslas yra praktiškai amžinas ir visada turės paklausą. Siuvėjas gali sukurti tiek nedidelį verslą sau ar keliems šeimos nariams, tiek rimtą verslą, aprūpinantį darbu dešimtis ar šimtus darbuotojų. Tačiau gana dažnai net ir geri specialistai, atbaidyti negatyvių siuvimo verslo pavyzdžių ar elementariai bijodami verslo nežinios, vengia imtis savarankiško verslo. Tuo tarpu žmogus, turintis siuvėjo profesiją, turi gana platų verslo pasirinkimo spektrą:
- Siuvimo atelje taisanti ir/arba siuvanti drabužius;
- Mados namai;
- Nedidelė siuvykla, siuvanti, kurianti ir savarankiškai platinanti drabužius;
- Siuvykla siuvanti išskirtinius drabužius dizainerių kolekcijoms;
- Masinio drabužių siuvimo siuvyklos dirbančios prekių ženklams, prekybos tinklams;
- Baldų tekstilės siuvyklos;
Atelje verslas
Atelje verslas bus visada paklausus, nors abejotina, ar be prestižinio žinomumo pakankamai pelningas, bet jei taip, tai galintis samdyti ir didesnį kiekį darbuotojų. Jei ne, tai visada reikės taisyti, pritaikyti ar persiūti drabužius. Didele sudėtine sėkmės dalimi bus teisingai parinktos patalpos, darbuotojai ir įranga.
Atelje būtų galima suskirstyti į kelias grupes: atelje drabužių taisymui ir klasikinė atelje, skirta drabužių pagal užsakymą siuvimui.
Drabužių taisymo atelje įranga dažniausiai nėra pastoviai apkraunama, todėl dažniausiai jų savininkai renkasi ekonominės klasės įrangą, dažnai be sudėtingos automatizacijos.
Sėkmingiausia yra drabužių tvarkymo, remonto atelje įkurdinti prekybos centre arba didelio praeinamumo vietoje. Didelę perspektyvą turi atelje plečiančios savo tinklą ir vystančios savo prekės ženklą.
Drabužių siuvimo atelje reikalauja tam tikro įvaizdžio. Reikėtų rinktis jau ne ekonominę, bet labiau kokybišką įrangą, su kuria labai preciziškai galima atlikti daug specialių darbų. Itin svarbus kilpelių apsiuvimas, dygsniavimas.
Idealu, jei rinkdamiesi įrangą galite vertinti būsimo darbo spektrą ir mašinų apkrovimą. Vien tik įrangos kaina neturėtų būti pagrindiniu kriterijumi ją pasirenkant. Būtina atsižvelgti į tai, kiek kainuos jos eksploatacija - ar reiks samdyti aptarnaujantį personalą ar kompaniją, kiek kainuoja atsarginės dalys, kokie jų pristatymo terminai. Technika turėtų būti paprasta aptarnauti ir remontuoti. Kartais būna, kad pigi įranga dėl dažno ir brangaus remonto per keletą metų pabrangsta dvigubai.
Kita vertus, jei nereikės dažno įrangos perderinimo, numatote atlikti nedaug operacijų, galima panaudoti ir pigesnę įrangą.
Siuvimo atelje rinkodara
Dažniausiai vos pradėjusios veikti atelje, neturinčios žinomumo, bent jau pradžioje, klientai yra aplinkinių rajonų gyventojai. Pirminį žinomumą atelje dažniausiai kuria patraukliomis iškabomis ar išplatindamos reklamą aplinkiniams gyventojams. Tai gana veiksmingos priemonės, tačiau dar greičiau užsitrikrinti klientų srautus gali padėti aktyvi tiesioginė veikla.
Atelje turėtų turėti aktyvų darbuotoją, kuris apeitų aplinkines drabužių parduotuves. Gerus kontaktus reikėtų užmegzti su šių parduotuvių savininkais ar vadovais, neužmiršti ir ilgesnį laiką dirbančių pardavėjų. Čia, kaip sakoma, mažos dovanėlės padeda didelei draugystei. Įteikite nedideles dovanėles švenčių proga, neužmirškite ir asmeninių švenčių.
Atelje galėtų aktyviai dalyvauti aplinkinių bendruomenių veikloje ar net būti tokių bendruomenių ir jų renginių iniciatoriumi. Tokie renginiai padeda užmegzti kontaktus su aktyviausiais apylinkės žmonėmis. Šie dažnai būna tie, kurie daro įtaką daugelio kitų gyventojų nuomonei. Suteikite jiems paslaugą pigiau, duokite nuolaidų korteles ir jie taps atelje ambasadoriais.
Kaip ir kituose versluose, keletui procentų atelje pasiseka ir jos tampa Mados namais. Tokiu atveju imama ne tik siūti vienetinius modelius, bet ir tiražuoti geriausiai pavykusius gaminius. Tuomet didinami gamybiniai pajėgumai vystant savo siuvyklą arba naudojantis kitų siuvyklų paslaugomis. Aprangos kaina mados namuose jau nebematuojama darbo sąnaudomis ir medžiagų kaina, dažniausiai tos pačios kokybės drabužiai čia kainuoja 2-5 kartus brangiau.
Pasisekimas dažniausiai nebūna atsitiktinis, tai visuma aktyvaus darbo ir rinkoje dar nesančių nestandartinių sprendimų paieška.
Aprangos verslas gana toli vien nuo poreikio jaustis šiltai patenkinimo, dažniau čia suveikia poreikis išsiskirti iš kitų. Didžioji dalis žmonių visdėlto neturi savo nuomonės, kas yra madinga ir seka tuos, kas, jų nuomone, yra jiems autoritetas. Jei jie mato, kad jų autoritetas tai nešioja, labai didelė tikimybė, kad ir jie ieškos tokio paties drabužio. Taip, pavyzdžiui, gana funkcionalūs Croccs per "vieną naktį" išpopuliarėjo visame pasaulyje nes juos pamatė ant buriuojančio Džeko Nikolsono kojų. Todėl mados namai rengia televizijų vedėjus, žvaigždes, šiaip matomus žmones. Atelje versle turėtų būti gana įžūlus pardavėjas, kuris ieškotų įžymybių, kurios norėtų padėvėti jų drabužius, persivilioti pas save tuo metu garsius žmones, kurie pagal savo socio demografinį profilį atitinka geidžiamiausios tikslinės grupės socio demografinį profilį. Idealus variantas, jei pardavėjas tuo pačiu yra ir drabužių dizaineris.
Mados namus dažnai sukuria ir aprangos dizaineriai, neturintys savarankiškos gamybos bei rimtesnį verslą kuriančios siuvyklos.
Siuvimo atelje įranga
Atelje, kuri užsiims drabužių taisymu, gali prireikti:
1-os adatos tiesiasiūlės šaudyklinio dygsnio siuvimo mašinos, pavyzdžiui Typical GC6150 arba Typical GC6710 (komplektuojama su servo varikliu, kuris pasižymi energijos taupymu bei tylesniu veikimu, kadangi sukasi ir siuvimo metu);
Šaudyklinio dygsnio pramoninė siuvimo mašina su papildomu adatos transportavimu, leidžiančiu pasiekti geresnį rezultatą siuvant pamušalines medžiagas, tipas Typical GC6160, kuri taip pat gali būti komplketuojama su skirtingų tipų varikliais.
Šaudyklinio dygsnio siuvimo mašinos, kurios skirtos sunkių medžiagų ar odos siuvimui, Typical GC6760 tipo, arba su žingsnuojančių viršutinių pėdelių sistema, tipo GC0323 arba analogiška, tik papildomai ir su transportuojančia adata, tipo Typical TW1-1245; 4/arba 5 siūlų overlokas, Typical GN9000 serija, arba Pegasus M900 serija.
Typical TW1-1245
Lygintuvas su garo generatoriumi, Rotondi MINI 3 tipo (su 3 litrų nerūdijančio plieno talpa arba didesnės talpos);
Rotondi MINI 3
Klasikinio tipo atelje, kurioje siuvami drabužiai, papildomai reikės:
3 siūlių overloko su spiraliniu (biseriniu) kraštelių apmėtimu trikotažiniams, medvilniniams ir šilkiniams audiniams, Typical GN3000D-3 tipo (1,5 mm) arba Pegasus 952 serija;
Greitaeigės plokščios platformos,viršutinio ir apatinio apmėtymo plokščiasiūlės siuvimo mašinos, tipo Typical GK337, arba Pegasus W1500S. Papildomai galima pasirinkti reikalimą adatų skaičių - 2/3 ir atstumą - 3,2-6,4 mm, priklausomai nuo numatomų gaminių tipo ir modelių įvairovės.
Kilpų su akute siuvimo mašinos Typical GT9820 tipo arba Unicorn UAS-H9820.
Tiesių kilpų siuvimo mašina, mechaninio tipo, Taking TK-888 arba elektroninė, su galimybe siūti įvairuas dizaino ir ilgio tiesias kilpas, Typical GT1790;
Taking TK-888
Lyginimo lentos su garų nutraukimu ir paviršiaus kaitinimu, garo generatoriumi ir lygintuvu su tefloniniu padu, gamintojas "Stirovap" arba "Rotondi";
Sudedamos lyginimo lentos su garų nusiurbimu, gamintojas "Stirovap" (Italija), tipas mod. 365;
Taip pat gali prireikti:
Odos šlifavimo įrangos, Typical tipo arba analogiška Global SK-111;
Global SK-111
Sagų prisiuvimo mašinos, Typical GT660 tipo, ar GC373, galinčiu siūti sagas į 2/4 skylutes bei, naudojant specialų priedą, sagas su kojele;
Siuvyklos įrengimas
Paprastai siuvyklos įsikuria patalpose, kurios tam būna visiškai nepritaikytos. Siuvyklos įsikuria sovietinių laikų gamyklų ar buvusių biurų patalpose. Logistikos požiūriu atstumai nėra svarbūs, siuvyklos produkcija yra lengva, pakankamai kompaktiška ir brangi, tad atstumai gaminio savikainos stipriai nepakelia. Daug svarbiau galimybė didesnių kiekių išgabenimas vienu kartu. Didesnį kiekį užtikrina didesnės patalpos ir didesnis darbuotojų skaičius. Darbuotojai, ypač kvalifikuoti, galintys dirbti su sudėtingesne siuvyklų įranga, yra gana didelė problema. Todėl renkantis vietą siuvyklai turėtų būti įvertinta ne tik patalpų nuomos ar pirkimo kaina, bet ir kvalifikuotų kadrų trūkumas. Prognozuojant tolimesnę siuvyklų ateitį, reikėtų vertinti tai, kad kuo toliau, tuo labiau kils darbo jėgos kaina. Todėl tiek kuriant naują siuvyklą, tiek planuojant dabartinės siuvyklos ateitį reikėtų ieškoti būdų mažinti savikainą naudojant efektyvesnę techniką, optimizuojant logistikos procesus bei didinant produkcijos vertę.
Siuvyklos rentabilumo skaičiavimas
Siuvinio rentabilumui daugiausia įtakos turi tiesioginiai kaštai ir siuvėjų darbo vietų skaičius. Be jų siuvykla nefunkcinuos, taip pat ir be aptarnaujančio personalo: vadovas, buhalteris, sandėlininkas, mechanikai, konstruktoriai, technologai. Skirtingiems siuvimo procesams vienai darbo vietai nustatyti skirtingi ploto normatyvai. Etalonu gali būti keli normatyvai: trikotažiniams marškinėliams, suknelei pasiūti reikia 4-5 m2 darbuotojo vietos, striukėms, kelnėms - 5-6 m2 darbuotojo vietos, paltui, striukei - 6-8 m2 darbuotojo vietos.
Skaičiuojant plotą reikėtų įvertinti, kad beveik pusę siuvyklos užims netiesioginės siuvyklos patalpos: sukirpimo, apdailos, poilsio patalpos, techninio personalo ir administracinės patalpos, tualetai, persirengimo patalpos ir dušai, virtuvėlė, sandėlys.
Galima preliminariai apskaičiuoti pagaminamos produkcijos kiekį. Pavyzdžiui, nuomojatės 200 m2, iš jų tiesioginio darbo vietos bus apie 100 m2. Jei siūsite sukneles, galima įrengti 20 darbo vietų. Dirbant viena pamaina 20 darbuotojų x 8 darbo valandos x 22 darbo dienos = 3520 valandų. Reikėtų atmesti apie 10 procentų laiko pravaikštoms, ligoms, taigi susidaro 3168 valandos.
Numatoma įsigyti įranga numatomo modelio suknelę galima pasiūti per 1 valandą. Reiškia, per mėnesį galima tikėtis apie 3000 suknelių. Mažesnį kiekį verta skaičiuoti dėl pasitaikančio broko, įrangos prastovų dėl gedimo.
Siuvyklos darbo procesai, darbuotojai, patalpos
Užsakymų ieško ir juos priima siuvyklos vadybininkai. Nuo jų labai priklauso užsakymų kokybė. Geresnių užsakymų vadybininkai ieško savarankiškai dalyvaudami parodose, taip apeidami nepriklausomus agentus, kurių darbas atvesti į siuvyklas pirkėjus. Vadybininkas gauna užsakymą ir techninei užduočiai paruošti perduoda į projektavimo skyrių.
Projektavimo skyriuje technologai techniškai apdoroja projektą, sutvarko aprašymus ir perduoda užsakymą konstruktoriui.
Konstruktorius paruošia popierinį modelio variantą (lekalus).
Lekalai atiduodami į pavyzdžių gamybos skyrių, kuriame rankiniu būdu sukerpama medžiaga ir pasiuvami pavyzdžiai. Pavyzdžiai iš čia keliauja į vadybos skyrių, kur derinami su klientu. Pavyzdžių skyriuje dažniausiai dirba universalūs siuvėjai, mokantys visas drabužio siuvimo operacijas. Suderinus su klientu, užsakymas keliauja pas išdėliotojus, kurie paruošia užduotį siuvyklai, suprogramuoja programą sukirpimo skyriui.
Sukirpimo skyriuje mažesni užsakymai ant sukirpimo stalų sukerpami rankiniu būdu, didesnius sukarpo kompiuterizuoti pjautuvai.
Iš sukirpimo skyriaus ruošiniai keliauja į siuvyklą, kur siuvėjas gali siūti visą gaminį arba atlikti tam tikrą operaciją. Siuvėjams ar tam tikrai jų grupei vadovauja siuvyklos technologai. Technologai yra pirmoji grandis, kuri paruošia užduotį siuvėjams, juos instruktuoja bei prižiūri darbą.
Iš siuvyklos gaminiai nukreipiami į apdailos skyrių, kur gaminius pirmiausia tikrina kontrolė. Mažesni defektai tvarkomi vietoje, didesni gali būti gražinami atgal. 1 kontrolierius aptarnauja apie 10 - 15 siuvėjų. Toliau apdailos ceche siuviniai lyginami, sulankstomi ir siunčiami į sandėlius. Reikalingas sandėlio plotas apskaičiuojamas pagal medžiagų ir gatavos produkcijos kiekius.
Įkuriant siuvyklą regione, kur patalpos pigesnės, galima skirti didesnes patalpas vienkartiniams didesniems kiekiams sandėliuoti, tuomet galima išvežti didesnius kiekius ir atpiginti logistikos išlaidas. Kita vertus, didesnio kiekio medžiagų pirkimui reikia daugiau apyvartinių lėšų, taip pat gatavos produkcijos sandėliavimas riboja piniginius srautus.
Siuvyklų įranga
Didžioji dalis Lietuvos siuvyklų perka naudotą siuvimo techniką. Tai dažniausiai atvežta iš Vakarų Europos ir gana geros būklės įranga. Kartais vakariečiai verslininkai visą siuvyklą perkelia pas mus dėl pigesnės darbo jėgos. O savo šalyje siuvimo įrangą dažnai keičia tobulesne, dirbančia efektyviau. Išlaidos darbo efektyvumą didinančiai įrangai pirkti būna gerokai mažesnės nei išlaidos darbo jėgai. Be to, išsivysčiusiose šalyse paliekamos atlikti tik didelio kruopštumo, tikslumo, aukštos kvalifikacijos reikalaujančios operacijos arba proceso dalys. Ta kryptimi dirba ir pirmaujantys siuvimo įrangos gamintojai, surasdami vis tobulesnius sprendimus. Todėl, vertinant darbo jėgos brangimą arba, priešingu atveju, jos trūkumą, reikėtų pirmiausia rinktis darbo ir energijos sąnaudas mažinančią ir itin kokybiškai siuvančią įrangą. Drabužių siuvime yra plačiai taikomi siuvimo automatai, arba automatizuotos darbo vietos, leidžiančios ženkliai sumažinti darbo resursų (žmonės, įrengimai bei suminis operacijos laikas) sąnaudas. Taip, pavyzdžiui, naudojant kišenių siuvimo automatą PFAFF 3588-02/021, paprastai naudojamą uždėtinių kišenių siuvime, operacijų laikas sutrumpėja mažiausiai 3 kartus, lieka nereikalingas išankstinis kišenės paruošimas, lyginimas-formavimas, siuvimo procese išvengiama žmogiškojo faktoriaus, nes siuvimo operacija yra atliekama automatiškai pagal šabloną.
Kitas pavyzdys gali būti paimtas iš klasikinių kelnių siuvimo. Visos kelnės yra siuvamos iš dviejų klešnių palų, priekinės ir nugaros. Paprastai detalės yra sujungiamos anksčiau minėta siūlų apmėtymo mašina, plačiai vadinamu overloku. Tačiau, naudojant automatizuotą darbo vietą, pavyzdžiui, ASS firmos (Vokietija) gaminamą siuvimo įrengimą BASS 2065, tokia operacija yra atliekama žymiai greičiau, detalių sujungimas specialių laikiklių pagalba yra atliekamas automatiškai iki detalės pabaigos. Sujungimo tvirtumui, siūlė automatiškai sutankinama (mažinamas dygsnio ilgis), tai suteikia siūlei tvirtumo pradžioje ir pabaigoje, nukerpamas siūlas ir detalės automatiškai nutraukiamos bei sudedamos į specialų laikiklį, štabeliuotoją. Taip pat esantis valdymo blokas leidžia parinkti skirtingus siuvimo parametrus ar paraukimus, būdingus atskiroms kelnių klešnių zonoms. Naudojant aprašytą įrengimą, pamainos metu paprastai galima susiūti 650-800 vnt. detalių, priklausomai nuo kelnių modelio.
Ne mažiau svarbūs ir plačiai naudojami (šiuo atveju kalbame apie kelnių gamybą) lyginimo presai, kurie užtikrina aukštą kokybę ir darbo našumą. Taip, pavyzdžiui, italų firmos "Rotondi" automatinis kelnių lyginimo presas FRV-E203, taip vadinamas kelnių kantų presas, lygina abi kelnių klešnes vienu metu, o lyginimo procese yra naudojamas specialus apsauginis mežiagos ekranas, kuris neleidžia užblizginti kantų ir šoninių siūlių.
Atskira sritis, kuriai turi būti skiriamas ne mažesnis dėmesys, yra procesų automatizavimas iki siuvimo. Tai lekalų konstravimo ir išklotinių sudarymo programinė įranga AccuMark ("Gerber Technology" produktas), kuri konstruktoriui suteikia galimybę gana paprastai ir greitai sukurti modelį iš standartnių, jau išsaugotų lekalų ar juos įkelti iš taip vadinamo „digitaizerio" - lekalų įvedimo lentos. AccuMark duomenų bazėje gali būti saugoma daugybė modelių, jų nereikia, kaip popierinių, sandėliuoti, jais galima keistis su kitais gamintojais ar perduoti subrangovui elektroniniu paštu. Apie dizainerius čia irgi pagalvota. Šiuolaikinės 3D modeliavimo programos yra tokios realistiškos, kad net apskaičiuoja būsimo drabužio tempimą ar laisvumą, imituoja jo kritimą virtualaus manekeno judesyje. Praktiškai atpuola fiziniai primatavimai.
Siuvyklose, kur užsakomi gaminiai siuvami tūkstančiais, net ir keli sutaupyti centimetrai medžiagos išklotinėje gamintojui reiškia ženklų pelną. Čia pagalbon pasitelkiama AccuNest išklotinių optimizavimo programa ("Gerber Technology" produktas), kuri kuo ekonomiškiau išdėsto detales išklotinėje ir padeda sutaupyti dar papildomus 5 proc. audinio.
Dideli užsakymai reiškia didelį darbo krūvį tiek siuvimo, tiek ir paruošimo skyriams. Kad galima būtų paruošti kuo daugiau detalių siuvėjoms, audinio klojimo ir sukirpimo procesus automatizuoja technika. Nepriekaištingam audinio paklojimui ant klojimo stalo naudojamas automatinis klojimo įrenginys XLs50 ("Gerber Technology"), kuris greitai, tolygiai pakloja audinį ir perduoda klojinį į automatizuotą sukirpimo įrenginį. Šiuo metu populiariausi, priklausomai nuo gamybos apimčių, daugiasluoksniai "Gerber Technology" sukirpimo įrenginiai yra 2,5 cm (suspausto klojinio) ir 7,2cm (suspausto klojinio). Atitinkamai tai būtų Gerber Technology GTxL ir PARAGON sukirpimo įrenginiai. Remdamiesi daugiau nei 40 metų patirtimi, šių įrenginių konstruktoriai sukūrė ir ištobulino šiuos metalo ir elektronikos ir programų hibridus tiksliai ir nepriekaištingai atlikti savo darbą. Kai kurie šio gamintojo įrenginiai skaičiuoja trečią dešimtmetį dirbdami 2-3 pamainomis, 5-6 dienas per savaitę.
Siuvimo įrangos efektyvumas skaičiuojamas iš esmės atsižvelgiant į tris pagrindinius faktorius. Pirmas - siūlių trūkimas, dažniausiai matuojama, kiek trūkimų yra siūlės ilgiui. Antras faktorius - kiek laiko įranga dirba tarp dviejų gedimų ir trečias faktorius - darbo laikas iki kapitalinio remonto.
Siuvyklos rinkodara
Siuvyklos rinkodara gali būti nukreipta tiek į didmeninį, tiek mažmeninį pirkėją. Siuvyklos produkcijos vertę labiausiai kelia savas prekės ženklas. Net dirbant didmeninei gamybai, kitiems prekiniams ženklams, verta dalį darbo skirti ir produkcijai su savo prekės ženklu. Jei stebėtume šios srityje vykstančius procesus, tai pamatytume, kad prekės ženklui labai nesudėtinga pakeisti siuvyklą. Gamybos iškėlimas į pigesnės darbo jėgos šalis privertė užsidaryti ne vieną siuvyklą. Vystyti savo prekės ženklą siuvyklos gali keliais būdais.
Vienas iš kelių, kiek sudėtingesnis, yra prekės ženklo - pavadinimo įtvirtinimas. Pavyzdžiu galėtų būti "Audimas", kuris masinių reklaminių kampanijų pagalba suformavo prekės ženklą ir šiuo metu produkcijai kurti gali naudotis ir kitų siuvyklų paslaugomis. Prekės ženklus kitose rinkose plėtoja "Kauno Baltija", tai yra Spenser, Loulu et Tu ženklai. "Omniteksas" plėtoja prekės ženklus Dressed in Green, Thermowave, Natali Silhouette.
Šiandien Vakarų Europoje pirmenybė teikiama turinio reklamos formatams, kurie sugeba "pagauti" žmogų, turintį momentinį poreikį aprangai. Tuo pačiu reklamuojamas ir prekės ženklas.
Vienas iš pigesnių turinio reklamos būdų yra nuolatinė kolekcijų kūryba ir jų demonstravimas. Demonstravimui ir pristatymui ypatingai tinka internetas. Nors Lietuvoje kol kas nėra daug leidinių ar tinklaraštininkų - blogerių, kurie specializuotųsi mados srityje, tačiau bendrai sudėjus tokių leidinių audoriją ji jau artėja prie TV laidų auditorijų. Vakaruose gana plačiai paplitęs "Pabandyk ir paskelbk" būdas, kai drabužiai už aktyvumą siunčiami mados blogeriams, papildomai apdovanojama, jei blogeris įkelia nuotraukas su atsiųstais drabužiais. Kiek civilizuočiau tokius formatus galima panaudoti bendradarbaujant su specializuotais leidiniais, ruošiant sezonines fotosesijas ir jas publikuojant. Deja, Lietuvoje tai gana mažai naudojama, dažniausiai ieškoma nemokamų variantų, kurie nekelia didelio susidomėjimo leidiniams ir atitinkamai negarantuoja reklaminių kampanijų efektyvumo.
Vienas iš perspektyviausių žingsnių siuvyklos produkcijos mažmeninės prekybos būdų yra internetinės parduotuvės. Tačiau vertinant artėjančią konkurencinę situaciją, abejotina, ar efektyvų įrankį galės sukurti viena, kad ir didelė siuvykla. Drabužiais prekiauja jau šimtai parduotuvėlių siūlydamos Lenkijos, Azijos produkciją, tarpininkaudamos didelėms užsienio parduotuvėms. Didžiosios dalies tokių parduotuvių gyvavimo ciklas metai keli, priklausomai nuo naivaus savininko entuziazmo ir finansų kiekio. Planuojant parduotuvę reikėtų pirmiausia įvertinti nukreipiamų lankytojų kainą. Šiandien efektyviausias būdas juos nukreipti yra kontekstinis turinys. Mados srityje tai yra minėti kolekcijų pristatymai, mados ir stiliaus patarimai. Generuoti kokybišką turinį konkurencingais kiekiais kainuoja labai daug, finansuoti projektą išgalėtų tik grupė gana stiprių siuvyklų, susijungusių į klasterį.
Kitas prekės ženklo kelias - per mados dizainerio vardą. Kai siuvyklai ima dirbti dizaineris, jo vardui išpopuliarinti reikia kiek mažiau lėšų, ypač jei jis ne tik turi mados jausmą, bet ir yra aktyvus visuomenėje. Pavojus tas, kad dizainerio visam laikui nepririši, jam pasitraukus pasitrauks ir "prekės ženklas". Dėl to dažniau būtent dizaineriai kuria madą ir savo įvaizdį, formuoja mados namus ir samdo siuvyklas.
Didmeninėje rinkoje kol kas efektyviausiu išlieka darbas specializuotose parodose. Jų metu vadybininkai susirenka tiesioginius užsakovų kontaktus. Lietuvoje pirmiausiai tokia būtų rudenį "Litexpo" rengiama "Baltic fashion and textile" paroda, tapusi tekstilės pramonės centru Baltijos šalyse. Paminėtinos šios srities parodos "Heimtextile" Frankfurte, "Premier Vision" Paryžiuje. Aprangos pardavėjams, kurie platina aprangą su savo prekių ženklais, yra skirtos kiek kitokio profilio praodos, dažniausiai labiau specializuotos. Pavyzdžiui, sportinei aprangai skirta ISPO Miunchene, Berlyno Madų savaitėje vykstančioje parodoje "Premium" pristatomi klasikiniai drabužiai, arba tuo pat metu vykstančioje "Bread and Butter" parodoje pristatomi kasdieniai ir jaunimo drabužiai. Populiarios parodos "London Garments"
Baldinės tekstilės siuvimas
Viena iš perspektyvių tekstilės pramonės atmainų yra baldinės tekstilės siuvimas. Dažniausiai ji siuvama pagal minkštųjų baldų gamintojų užsakymus. Minkštų baldų siuvime paprastai naudojamos trigubo transportavimo (dantukai, adata ir žinsnuojančios pėdelės) tipo siuvimo mašinos. Taip pat čia yra naudojami įvairūs priedai arba mašinos konfigūracija, suteikianti galimybę greičiau ir kokybiškiau atlikti tam tikras operacijas - pvz., detalių kraštų peltakiavimą kur naudojama PFAFF 1296-63/15 tipo siuvimo mašina su pneumatiniu siūlės vidurio sekikliu ir kompensacinių pėdelių sistema. Proceso eigoje yra suformuojama lygiagreti siūlė abejose detalių pusėse, taip pat iš karto siūlė yra sutvirtinama specialia juostele iš apačios. Ne mažiau svarbu būsimam krėslui ar sofai suteikti nepriekaištingą atlošo formą, kuri turi būti ne tik vienodai paraukta ir sutvirtinta, bet ir tvirta. Todėl čia gali būti panaudota siuvimo mašina PFAFF 3811-14/65, kuri detalių paraukimą atlieka grandininio dygsnio siūle (tokia siūlė yra daug atsparesnė trūkimui, kas svarbu atlošo šonui, kadangi dėl savo ypatumo galima amortizuoti kintančia siūlės apkrovą, pvz., sėdant ir lošiantis atgal). Ši mašina gali suteikti ir kintamą paraukimą atskirose detalės vietose, tam yra naudojamos skirtingos raukimo reikšmės, sudarant siuvimo programą.
Baldų gamyba turi šiokių tokių skirtumų nuo drabužių siuvimo, bet darbo efektyvinimo principai abiems sritims išlieka tie patys, tad programos bei automatizavimo įrenginiai yra daugmaž panašūs. Programinė įranga AccuMark baldams yra šiek tiek paprastesnė, nes baldams nėra dydžių ar ūgių. Individualiai baldų gamybai, kaip ir drabužių, galima naudoti vienasluoksnius automatizuotus kirpimo įrenginius, tokius kaip DCS-2500, Z1 ("Gerber Technology"). O specialiai baldams, kirpti natūraliai odai, yra sukurtas Taurus. Visai neseniai "Gerber Technology" pristatė antrosios kartos Taurus sukirpimo įrenginį. Masinėje baldų gamyboje sėkmingai naudojami ir daugiasluoksniai sukirpimo įrenginiai.
DCS-2500
Šiuo metu Lietuvoje įvairia "Gerber Technology" įranga naudojasi dauguma drabužių ir baldų pramonės įmonių, jos sudaro apie 65-70 proc. rinkos dalies.
Siuvyklų darbuotojai, jų motyvavimas, mokymai
Viena iš opiausių problemų Lietuvos rinkoje yra kvalifikuotų, kokybiškai dirbančių siuvėjų trūkumas. Vakarų kompanijos Lietuvos siuvykloms jau skiria gana atsakingų operacijų įgyvendinimą, pigiausias operacijas palikdami pigesnės darbo jėgos šalims. Tačiau net ir tai neleidžia išlaikyti pakankamai patrauklių atlyginimų. Iš dalies tai yra dėl didesnių pridėtinių išlaidų, vidinių darbo procesų ir išorinės logistikos problemų bei darbo efektyvumo. Sprendžiant šias problemas yra įmanoma didinti altyginimus ir taip darbo vietas padaryti patrauklesnėmis. Reikėtų įvertinti, kad darbuotojų kaitą mažina gera psichologinė atmosfera kolektyve. Reikėtų anksti pastebėti kylančius konfliktus, atskirti trintį sukeliančius darbuotojus. Darbo našumą didina rungtyniavimas, kurio laimėtojai apdovanojami jiems svarbiais prizais. Tai nebūtinai visiems vienodas prizas, tai gali būti su kiekvienu darbuotoju aptartas jį motyvuojantis, panašios kaip visiems vertės, prizas.
Kolektyvinę dvasią pakelia bendrų prizų siekimas, tik ilgainiui reikia neužmiršti, kad toks tikslas yra. Taip vadovai ar siuvėjų kolektyvą prižiūrintys technologai turintys motyvavimo sugebėjimų gali daryti stiprią įtaką darbo produktyvumui. Bendras prizas galėtų būti kolektyvinė kelionė, įdomesnės temos korporatyvinis vakarėlis.
Tekstilės pramonės darbuotojų rengimas
Pasak Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos (LATIA) generalinio direktoriaus Lino Lasiausko, darbuotojų trūkumo problema turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, pirmiausiai valstybinėms institucijoms prognozuojant būsimą darbuotojų poreikį ir, įvertinus šios pramonės šakos svarbą, investuojant į darbuotojų paruošimą.
Europos profesinio mokymo asociacija CEDEPO prognozuoja, kad 2025 metais Lietuvoje tekstilės pramonėje dirbs apie 30 000 darbuotojų. Šiuo metu tekstilės pramonėje dirba apie 32 000 darbuotojų. Daliai išeinant į pensiją, keičiantis, per artimiausius 12 metų reikės apie 12 000 naujų darbuotojų, t.y po 1000 darbuotojų per metus. Šiuo metu mokymo įstaigos paruošia tik kelis šimtus specialistų.
Aukščiausio inžinierinio lygmens specialistus ruošia KTU ir Dailės Akademija, jų tekstilės pramonei kasmet reikėtų apie 25 - 30. Deja, dėl bendros švietimo krypties link socialinių mokslų toks kiekis šiuo metu neparuošiamas. Vienas iš geriausių darbuotojų rengimo pavyzdžių yra Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje atidarytas Tekstilės produkcijos gamybos sektorinis praktinio mokymo centras, kuris per metus paruošia apie 80 praktiškai su sudėtinga įranga dirbti mokančių specialistų. Tačiau tokių centrų, pasak Lino Lasiausko, reikėtų visuose dideliuose miestuose ir net po kelis.
Kolegijos šiuo metu ruošia specialistus daugiau individualiam verslui atelje.
Finansai siuvyklos įsteigimui ar plėtrai
Vakaruose dažniausiai nėra įprasta verslą kurti savo lėšomis. Turint patrauklią verslo idėją, tai gana noriai daro bankai ar investicinės bendrovės. Lietuvoje banko paskolą gauti bus sunkiau, ypač neturint užstatui reikalingo nekilnojamojo turto. Pastaraisiais metais siuvyklų verslui įkurti ar atnaujinti buvo galima gauti ES finansavimą per įvairias programas.
Siuvimo verslo vertė
Siuvimo verslą galima parduoti, kai kuriais atvejais jis gali būti kaip užstatas gauti paskolą. Veikiantį siuvimo verslą investuotojai vertina pagal EBITDA (Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation, and Amortization). EBITDA - tai pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. Dažniausiai verslo vertė skaičiuojama kaip 3-5 EBITDA. Verslo vertę didina turimi prekės ženklai, valdomas nekilnojamasis turtas. Mažina nestabili situacija rinkoje, kai galimas paklausos sumažėjimas ar kainų kritimas, gręsiančios didejančios išlaidos darbo jėgai.
Sergejus Jeriomenko,
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!