Signalas kūrėjams: formalumai gali tapti svarbesni už kūrinį

Besibaigiantys 2008-ieji įeis į Lietuvos teismų istoriją dėl unikalios bylos.
"Buvau pirmoji kregždė, nes tokio pobūdžio bylos šalyje dar nebuvo išnagrinėtos", - portalui www.viskas.lt sakė Klaipėdos teisėja Violeta Balčiūnienė.
Ši byla taip pat gali būti aliarmo signalas išradingiems žmonėms, manantiems, kad neturtingos gamtiniais resursais Lietuvos didžiausias turtas - intelekto sukurti produktai.
Svarbiau už techninės minties kūrinį gali tapti formalumai. Būtent į juos dėmesį mažai kreipęs Klaipėdos verslininkas jau ne vienerius metus savo tiesą gina teisme.

Rado pažeidimų

Istorija prasidėjo dar 2004-aisiais, kai uostamiestyje veikiančios individualios įmonės „Spektras" savininkas Gitanas Gestautas su Centrine projektų valdymo agentūra, Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė paramos sutartį dėl projekto „Naujo pakavimo automato prototipo kūrimas" įgyvendinimo ir iš nacionalinio biudžeto bei Europos Bendijos PHARE programos gavo per 192 tūkstančius litų.

G.Gestauto įmonė "Spektras", veiklą vystanti šalyje ir užsienyje, gyvuoja nuo 1993 -iųjų. Pagrindinė veikla - nerūdijančio plieno įrenginių ir įrengimų maisto pramonei gamyba.

Tačiau 2006 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai pradėjo tyrimą, nes Centrinė projektų valdymo agentūra įtarė, kad G.Gestauto padaryti pažeidimai gali būti nusikalstamo pobūdžio.
Tyrimo metu paaiškėjo ne vienas pažeidimas. Tarp jų - kad G.Gestauto įmonė klijavimo aparatą pirko iš tose pačiose patalpose įsikūrusios bendrovės, kurios komercijos direktorė parengė įmonės „Spektras" pirkimų konkursų dokumentus. Taip pat nustatyta, kad du šios bendrovės darbuotojai, kurie buvo ir įmonės „Spektras" pirkimų komisijos nariai, atliko pateiktų pasiūlymų vertinimus.
2006-ųjų vasarą G.Gestautas baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltas, nes tikslinę paramą naudojo ne pagal nustatytą tvarką, ir nubaustas 4 tūkstančių litų bauda.

Teismų karuselėje

Tuomet verslininkas teigė, kad įgyvendinant projektą didžiausią dėmesį kreipęs į pakavimo aparato kūrimą, o į visus sutarties tvarkoje nurodytus reikalavimus žiūrėjęs kaip į formalumus.Tokiais savo veiksmais jis nesiekė nieko suklaidinti ar neteisėtai iš to pasipelnyti - visi įsigyti įrengimai buvo nupirkti iš mažiausią kainą pasiūliusių tiekėjų, visi įrengimai buvo panaudoti būtent naujojo pakavimo automato kūrimui.

Tačiau po kiek laiko G.Gestautas įteikė prašymą bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Jis teigė buvęs suklaidintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie jam neišaiškino, kad paskyrus baudą teismo baudžiamuoju įsakymu, su juo bus nutraukta sutartis ir pareikalauta grąžinti finansinę paramą. G.Gestautas teigė manąs, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, o kilusias abejones bus galima išsiaiškinti tik surengus bylos nagrinėjimą iš esmės. Tik taip jis galėsiąs apsiginti nuo jam pareikštų kaltinimų, nes mano, kad nėra padaręs jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo. Paramą jis panaudojo pagal paskirtį, bet ne pagal nustatytą tvarką, o tuo niekam nepadarė nei turtinės, nei neturtinės žalos.
Dar kiek vėliau buvo gautas G.Gestauto gynėjo Raimondo Kivyliaus prašymas bylos nagrinėjimą atidėti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (Baudžiamojo proceso kodekso 425 str. 2 d. įtvirtintas baudžiamojo proceso reglamentavimas gali prieštarauti Konstitucijai).

Procesas tęsis?

Šiemet atnaujintas bylos nagrinėjimas, ko gero, nepadėjo galutinio taško.Nuosprendį paskelbusi teisėja V.Balčiūnienė pripažino, kad teisiamojo veikla atitinka Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymius, tačiau verslininkui nesiūlė taikyti griežtos baudžiamosios atsakomybės.

Esą tuo būtų žlugdoma verslo iniciatyva kuriant naujas darbo vietas ir pati Europos Bendrijos PHARE programos idėja - remti smulkųjį ir vidutinį verslą.
Teisėja V.Balčiūnienė taip pat pasisakė dėl reikalavimo grąžinti G.Gestauto panaudotas PHARE lėšas ir atmetė Turto banko pareikštą civilinį ieškinį atlyginti valstybei padarytą žalą. Esą tai galėtų visiškai sužlugdyti įmonę ir privestų prie bankroto.

Tokia teisėjos pozicija ne visiems buvo suprantama. Turto banko atstovai šį sprendimą jau apskundė.
"Manau, kad G.Gestauto pažeidimai iš tiesų buvo formalūs, kadangi aparatas buvo sukurtas. Bet į tai niekas nekreipė dėmesio", - portalui www.viskas.lt sakė teisėja.
Ji prisiminė per posėdį Projektų valdymo agentūros atstovės pasakytus žodžius, kad yra buvę nemažai panašių nusižengimų, bet nei vienam verslininkui byla dėl to nebuvo iškelta.

"Skaidrumo kuriant aparatą iš tiesų trūko.Pripažinau, kad buvo nusikaltimo požymių, bet esmė yra ta, kad pripažinau juos mažareikšmiais, nes žala niekam nebuvo padaryta, o pinigai panaudoti pagal paskirtį - t.y. sukurtas aparatas.Iš žmogiškumo pozicijų žiūrint, šaunu, kad galvoti žmonės - mūsų inžinieriai kiek sugebėjo, tiek padarė. Tačiau mano nuosprendis nėra išteisinamasis. G.Gestautas yra pripažintas kaltas, bet atleistas nuo atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Baudžiamojo kodekso 37 str. numato tokį dalyką", - nemažai triukšmo visuomenėje sukėlusią savo poziciją paaiškino teisėja V.Balčiūnienė.

Audronė Gliožerienė 

Niko

Dziugu, kad Lietuvoje yra tokiu teiseju. Juk aparatas sukurtas, pinigai panaudoti. Teko susidurti su LVPA - bukumo virsune. Visi korumpuotos veiklos pozymiai, o ir islindo net ne pozymiai, su buvusio ministro suneliu. taciau leidziama tik saviems, pabande praimituoti "veikla" ir "skaidruma" kontora suzlugdziusi viena ES paramos etapa, suzlugdysianti ir kita.

2009-01-05 20:50