Pramoninė šaldymo įranga
2022-10-19 13:10 Peržiūros : 1537 SpausdintiDaugelyje gamybos šakų yra naudojama šaldymo įranga. Pirmiausia - tai maisto pramonė, kur net neįmanoma įsivaizduoti mėsos, žuvies, paukštienos, konditerijos gaminių, alaus, ledų, pieno produktų gamybos ir prekybos nenaudojant šaldytuvų. Tik šaldymo įrangos dėka išsaugomas produktų šviežumas, prekinė išvaizda, o pristabdant maisto produktuose biologinius procesus jie apsaugomi nuo greito gedimo.
Ne mažiau naudinga šios įrangos funkcija yra skirta išsaugoti maisto produktų šviežumą, kurie priversti laukti savo realizacijos eilės. Tam naudojami pramoniniai šaldymo, logistikos sandėliai, terminalai ir pan. Šiuose sandėliuose montuojama naujausia centralizuota šaldymo sistema, kuri skirta ne tik išsaugoti didžiulius maisto produktų kiekius, bet ir atlaikyti didelę šios produkcijos apyvartą. Įprastai šiems poreikiams skirtos gerai termoizoliuotos didelės salės, kuriose montuojami specialūs šalto oro pūtikliai su valdymo skydais, kurie visada palaiko pasirinktą temperatūrinį režimą.
Kaip ir kokiais metodais pramonės įmonėse yra parenkama šaldymo įranga ? Tai tarpusavyje sujungtų techninių sprendimų, šaldymo mašinų, agregatų, valdymo blokų, aušinimo komponentų, šaldymo vamzdynų, reikalingų šalčiui gaminti, valdyti ir stebėti, rinkinys. Šios įrangos parinkimas yra atsakingas ir labai svarbus procesas, kuris prasideda nuo numatomo šaldymo įrangos sumontavimo objekte pradinės stadijos - projekto.
Pramoninių patalpų šaldymo įrangos projektavimas
Įgyvendinant projektą šaldymo įranga yra parenkama pagal technologinę užduotį, kurioje aprašomas visas šaldomo produkto kelias šaldymo grandinėje nuo produkto patekimo į šaldomas patalpas iki iškeliavimo realizavimui. Šiame etape yra svarbu aprašyti visas, net ir smulkiausias detales apie šaldomą produktą. Svarbios yra visos detalės pradedant nuo produkto dydžio, vieneto svorio, kaip jis bus supakuotas, svarbu paminėti net ir paties produkto savybes (pvz., jo riebumą, nes riebiai žuviai šaldyti reikalinga galingesnė šaldymo mašina nei liesai. Tas pats yra ir mėsai bei ledams - riebiems grietininiams ar liesiems itališkiems, pagamintiems pagal gelato receptūrą).
Žinoma, ne bėda, jeigu visas technologinis procesas yra labiau unifikuotas ir žinoma tik pagrindinė bei būtina informacija apie produktą:
- pradinė produkto temperatūra, kada produktas patenka į šaldymo grandinę;
- per kiek laiko produktas turi atšalti iki reikiamos temperatūros;
- kokia bus produkto apyvarta per parą.
Turint šią informaciją ir pasitelkiant bendras normas bei patalpos išmatavimus galima parinkti šaldymo sistemą su atitinkama šaldymo galios atsarga. Taip parenkamos dažniausiai nedidelės iki 200 - 400 m³ talpos šaldymo patalpos, įvertinant, kad šaldomo produkto specifinė šiluma yra 3,2 kJ/kg*K teigiamos temperatūros kameroms ir 1,8 kJ/kg*K neigiamos temperatūros kameroms, o produkcijos kiekis neviršys 200 kg/m³. Tačiau bet kokiu atveju yra svarbu nurodyti šaldymo patalpų paskirtį, kaip:
- ilgalaikis saugojimas;
- trumpalaikis saugojimas;
- technologinės šaldymo patalpos.
Ilgalaikio saugojimo šaldymo patalpose, kur produktai laikomi viso sezono metu ar dar ilgiau, nėra reikalinga galinga šaldymo sistema, nes daugiausia šaldymo produktai sunaudoja juos atšaldant iki reikiamos temperatūros, o vėliau temperatūros palaikymui didelės galios nereikia - kur kas svarbiau turėti gerą termoizoliaciją, kad kuo geriau išlaikyti šaltį patalpos viduje.
Čia svarbu paminėti, kad 20 mm plonesnė termoizoliacija didina šaldymo poreikį apie 10%. Skaičiai yra apytiksliai, nes svarbu yra ir temperatūra už šaldymo kameros ribos, kad įvertinti taip vadinamą temperatūrinį slėgį (temperatūrų skirtumą). Patartina projektuojant tokio tipo kameras daryti jas aukštesnes, nes, didinant saldymo patalpos grindų plotą, įrengimo kaina auga sparčiau nei tiesiog didinant aukštį.
Trumpalaikio sandėliavimo šaldymo patalpose, kurios dažniausiai yra naudojamos restoranuose, parduotuvėse, logistikos sandėliuose, yra svarbu kuo trumpesnis produktų atšaldymo laikas, nes patalpos yra dažnai varstomos, didelė produktų apyvarta, kuri gali siekti net 10% nuo viso viduje laikomo produkcijos kiekio. Dažnai šios šaldymo patalpos montuojamos kaip nedidelės šaldymo kameros, ir yra šalia maisto ruošimo zonos, kur paprastai būna aukšta temperatūra. Šaldymo sistema turi turėti pakankamai galios atsargos visiems šiems iššūkiams įveikti ir atlikti savo pradinę paskirtį - tiksliai palaikyti nustatytą temperatūrinį režimą.
Šaldymo patalpos medikamentams
Sekanti šaldymo patalpų rūšis yra technologinės arba gamybinės šaldymo patalpos, kuriose dirba žmonės ir vyksta gamyba. Šio tipo šaldymo kambariai išsiskiria didesne šilumine apkrova dėl viduje veikiančių įvairių gamybinių įrenginių, dėl technologinio proceso produktus reikia apdoroti šiltu ar net verdančiu vandeniu, kas sukelia labai dideles apkrovas šaldymo sistemai. Tokiose patalpose būna padidintas drėgnumo lygis, o drėgnam orui atšaldyti reikia sunaudoti daugiau energijos. Taip pat svarbu dirbančių žmonių ir durų skaičius patalpoje. Šio tipo patalpos dažniausiai būna aukštos, kad šaltį gaminantys įrenginiai nepūstų šalto oro tiesiai į dirbančius žmones, nes darbas netinkamomis sąlygomis vyks neilgai ir baigsis darbuotojų susirgimais.
Verta atkreipti dėmesį ir į šaldymo įrenginių keliamą triukšmo lygį, nors visi šalto oro pūtikliai atitinka triukšmo reikalavimus, bet tylesnis įrenginys sukurs malonesnę darbo aplinką. Maisto gamybos patalpose, kur yra griežti higienos reikalavimai, turi būti atliekamas dažnas patalpų plovimas, ypač jei tai yra žuvies pramonė, kur daug druskų, įvairių marinatų, kai tenka nuolatos nuplauti riebalus šarminėmis valymo priemonėmis, pravartu būtų pagalvoti apie nerūdijančio plieno vidaus apdailą, kuri yra žymiai atsparesnė korozijai.
Šaldymo patalpų temperatūrinio režimo palaikymui didelę reikšmę turi durys ir vartai . Parenkant duris yra labai svarbu atsižvelgti į jų kokybę, nes tai dažnai varstoma sistemos dalis, kuriai tenka nemenkos apkrovos.
Šaldymo kamerų durys ir vartai
Sekantis svarbus projektavimo žingsnis - tinkamų grindų parinkimas. Jei tai didelė pramoninė šaldymo kamera ir joje bus laikomi sunkūs kroviniai - grindys taip pat turi atlaikyti didelius svorius, todėl dažniausiai yra liejamos betoninės pramoninės grindys su atitinkamo storio termoizoliacija. Mažesnėse šaldymo patalpose yra daugiau pasirinkimo variantų. Galima įsirengti grindis klojant ant termoizoliuojančio sluoksnio drėgmę sulaikančią jūrinę fanerą, aliuminio ar nerūdijančio plieno lakštus neslidžiu paviršiumi. Reikia pažymėti, kad termoizoliuotos grindys yra būtinos tik neigiamos temperatūros patalpose, kur yra galimas grindų peršalimas ir grindų dangos deformacija.
Teigiamos temperatūros šaldymo patalpai termoizoliuotos grindys nėra būtinos, bet žinant, kad šaltas oras visuomet leidžiasi link grindų, didžiausi šilumos nuostoliai yra būtent ten. Ir visai nebesvarbu, kaip gerai yra apšiltintos sienos bei lubos, jei per grindis bus prarandama apie 20% viso šalčio. Kaip teisingai parinkti termoizoliacijos storį, koks investicijos į termoizoliuotas grindis atsipirkimo laikas ir dar daug parametrų įvertina mūsų projektuotojų komanda, - sako projektų vadovas Jevgenijus Laurinavičius.
Pramoninės šaldymo sistemos projektavimas
Atlikus aukščiau minėtus darbus galima pereiti prie šaldymo sistemos projektavimo. Bet kokio dydžio šaldymo sistema susideda iš trijų pagrindinių dalių:
- šaltį gaminančios mašinos - kompresoriaus;
- šaltį tiekiančios dalies - tai didelis radiatorius su įtaisytais ventiliatoriais, vadinamas garintuvu;
- šilumą skleidžiančios dalies - ši šiluma išsiskiria kompresoriaus darbo metu ir turi būti pašalinta arba panaudota tolimesniam panaudojimui.
Pradėkime nuo garintuvų parinkimo kriterijų. Iš esmės garintuvas yra šaltas radiatorius, nuo kurio ventiliatoriaus pagalba yra vėsinama šiltesnė patalpa, t.y. radiatorius visuomet turi būti šaltesnis negu palaikoma temperatūra. Ir čia prasideda plačios garintuvo pasirinkimo galimybės, nes, kad išgauti tą pačią temperatūrą šaldymo kameroje +0 °C, galima sumontuoti nedidelio ploto garintuvą ir padaryti jį labai šaltą, pvz. -20 °C temperatūros, arba sumontuoti didelio ploto garintuvą ir palaikant -10 °C temperatūrą pasiekti kameroje ta patį +0 °C.
Mažo ploto garintuvas kainuoja mažiau, tačiau, kad pasiekti žemesnę temperatūrą, šaldymo mašina sunaudos daugiau elektros energijos lyginant su didesnio ploto garintuvu, kuris mažiau džiovins produkciją. Tai ypač aktualu, jei maisto produktai bus be pakuočių, pvz. įvairūs vaisiai, daržovės. Tokie produktai saugojimo metu dėl pučiamo šalčio praranda drėgmę ir sumažėja jų svoris. Tokiems produktams yra rekomenduojama ne didesnis nei 5-4 laipsnių skirtumas tarp pučiamo šalto oro ir palaikomos temperatūros patalpoje.
Kiekvienas viršytas laipsnis sumažina apie 2% saugomų produktų svorį. Svarbu paminėti, kad specializuoti garintuvai vaisių ir daržovių saugojimui ne pučia orą į produkciją, bet traukia šiltą orą. Galima palaikyti ir mažesnį temperatūrų skirtumą tarp pučiamo ir palaikomo oro, bet reikia įvertinti įrangos pabrangimo kainą ir išsaugoto produkto vertę.
Bendras patarimas renkantis tinkamų techninių rodiklių garintuvą šaldymo kamerai - naudotis Eurovent standartu, kuris pataria optimalius parametrus, kad šaldymo sistema turėtų optimalias elektros sąnaudas ir pasiteisintų investicijos. Svarbu paminėti, kad garintuvai, palaikantys aukštą drėgmės lygį, yra aktualūs ir mažesnėms specializuotoms šaldymo kameroms: gėlių saugojimui, šviežios mėsos laikymui. Gėlės tokioje aplinkoje ilgiau išlieka miego būsenoje neišsiskleidžiant pumpurui, o šviežia mėsa ilgiau išlieka prekinės išvaizdos, nepasidengdama sausa plėvele.
Be priverstinės drėkinimo sistemos, vien tinkamo garintuvo pagalba patalpoje galima pasiekti iki 60% santykinę oro drėgmę. Norint palaikyti iki 95% oro drėgmę šaldymo patalpoje reikės papildomai įrengti drėkintuvą, kuris naudoja techninį minkštą vandenį. Būtinai reikia įsirengti kietų dalelių filtrą, kalkių nuosėdų filtrą, chloro filtrą, nes visas šis vanduo turės sąlytį su maisto produktu. Idealiausiu atveju yra įsirengti atvirkštinio osmoso vandens filtravimo sistemą. Kad ir kaip sudėtingai tai skambėtų, bet priverstinis drėkinimas net kelis kartus prailgina tokių produktų, kaip salotų, špinatų ir kitų žalumynų, saugojimo laiką. Žalumynai išlieka minkšti, sultingi, natūralios spalvos, netamsėja ir nepraranda svorio.
Paskutiniai trys punktai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis garintuvą, yra šie:
- atstumai tarp lamelių;
- antikorozinė apsauga;
- ventiliatorių klasė.
Lamelėmis yra vadinamos garintuvo vertikalios plokštelės, kurios paskirsto šaltį, tekantį vamzdeliais per didelį plotą. Atstumas tarp šių plokštelių, lamelių, siekia nuo kelių iki keliasdešimties milimetrų. Kuo šis atstumas mažesnis, tuo greičiau garintuvas pasidengs šerkšnu, kuris neleis palaikyti nustatytos temperatūros. Jam pašalinti įsijungs atitirpinimo procesas. Atitirpinimui naudojami elektriniai kaitinimo elementai, todėl kuo mažesnis atstumas tarp lamelių, tuo dažniau teks naudoti elektros energiją šerkšnui pašalinti. Atitirpinimo ciklų dažnumas svyruoja nuo šešių iki dviejų kartų per parą. Renkantis atstumą tarp lamelių reikia atkreipti dėmesį į šaldymo patalpos paskirtį. Jei ji bus intensyviai naudojama, dažni durų varstymai, produktai pateks į vidų nepilnai atvėsinti ar atšaldyti geriau rinktis didesnius atstumus - mažiausiai 7 mm patalpoms su temperatūriniu režimu +0 °C ir 10 mm patalpoms su neigiama temperatūra, kai tiesiog sandėliuojant jau atvėsintus ir atšaldytus produktus pakaktų atitinkamai 4 ir 7 mm žingsnio tarp lamelių.
Kalbant apie antikorozinę apsaugą svarbu paminėti, kad vidiniai garintuvo elementai gaminami iš spalvoto metalo, lamelės - iš aliuminio, o vamzdeliai, kuriais teka šaltnešis, yra variniai, ir tik korpusas yra plieninis, dažytas milteliniu būdu. Tokios konstrukcijos pakanka daugeliui taikymo sričių. Susimastyti apie papildomą antikorozinę apsaugą vertėtų tik dirbant su nepakuotais maisto produktais: šviežia sūdyta ar marinuota žuvimi, įvairia kulinarija (rauginta produkcija, salotos), gamybinės patalpos, kur vyksta marinavimas naudojant actą, majonezą, druską ir pan. Šios medžiagos kartu su oru negailestingai „valgo" metalą. Paprasčiausia apsauga yra jautriausios dalies, lamelių, padengimas antikorozine, pvz., epoksidine danga. Ji siūloma palyginus neagresyviems produktams, kaip nepakuota šviežia mėsa ar žuvis, vaisiai daržovės, nes šiems nepakuotiems produktams džiūstant šaldymo metu į orą jie išsiskiria jų sultys, kurios nusėda ant lamelių ir jas oksiduoja. Kadangi tarpai tarp lamelių nėra dideli, jie nėra valomi ir šis nuosėdų kiekis visuomet tik kaupiasi, aplinka tampa vis rūgštesnė ir korozijos procesas nesustabdomai greitėja.
Aiškiai agresyvioms terpėms, kur daug druskų, yra rūgštinė aplinka, siūloma padengti antikorozine danga visą garintuvą kartu su korpusu. Geriausia antikorozinė apsauga yra pasiekiama gaminant garintuvą iš nerūdijančio plieno. Toks garintuvas išsiskiria ypač dideliais išmatavimais ir yra gaminamas tik pramoninio dydžio šaldymo kameroms. Verta paminėti, kad antikorozinės dangos blogina garintuvo termodinamines savybes ir tenka naudoti galingesnius įrenginius, o, atsiradus netikėtam nesandarumui šaldymo sistemoje, toks remontas kainuos žymiai brangiau. Yra ir gera žinia - neigiamos temperatūros patalpose korozijos procesas žymiai sulėtėja ir nekelia pavojaus sistemos darbui.
Apžvelgiant garintuvus galima sustoti ties ventiliatoriais. Jie dirba beveik be sustojimų 24val/7paras, 365 dienas per metus. Jų darbas sustoja tik atidarius šaldymo kameros duris arba vykstant atitirpinimo procesui, todėl ventiliatoriai net standartiniame modelyje yra patikimi, naudoja mažai elektros energijos, kaip ir reikalauja Europos sąjungos reglamentai, bet yra galimybė garintuve montuoti EC tipo ventiliatorius, kurie yra daugiau nei dvigubai efektyvesni. Labiausiai šis efektas jaučiasi didesnio dydžio garintuvuose su didelio skersmens ventiliatoriais, nes daugiausiai energijos ventiliatorius sunaudoja pasileidimo metu, o sūkiams palaikyti sunaudojama labai nedidelė energijos dalis. EC ventiliatoriai pasileidžia tolygiai, todėl sunaudoja mažiau elektros energijos, veikia tyliau ir yra ilgaamžiškesni. Vidutinis investicijos atsiperkamumas, priklausomai nuo sistemos dydžio, yra 2 - 5 metai.
Visi aukščiau aptarti oro pūtiklių parinkimo žingsniai buvo aptarti tiesioginio išgarinimo garintuvams, t.y. garintuvo viduje šaldymas vyksta dėka šaltnešio dujinėje fazėje. Yra garintuvai, kurių viduje vamzdeliais keliauja ne šaltos dujos, bet šaltas skystis. Tokio tipo įrenginiams galioja visi tie patys parinkimo kriterijai, o jų privalumas yra tas, kad temperatūra šaldymo patalpoje gali būti palaikoma daug tiksliau. Tokie garintuvai dažnai naudojami jautriems temperatūrai produktams, pvz., medikamentams, vakcinoms, kur būtina palaikyti temperatūrą kelių laipsnių tikslumu. Tačiau šių garintuvų efektyvumas yra mažesnis net 12-30%, priklausomai nuo palaikomų temperatūrų. Tokiose šaldymo sistemose, kur yra naudojamas skystas šalčio nešėjas, dažnai efektyvumą didina „free cooling" sistemos įrengimas - kai lauke nukrenta temperatūra keliais laipsniais žemiau nei šaldymo kameroje palaikoma temperatūra, skystis pradedamas šaldyti šalto lauko oro, nenaudojant šaldymo mašinos.
Projektuojant tokio tipo sistemas svarbu gerai įvertinti investicijos atsipirkimo laiką. Atsipirkimo laikas trumpesnis kuo aukštesnę temperatūrą reikia palaikyti. Šaldymo sistemoms, kurios palaiko temperatūrą +2 °C atsipirkimo laikas yra ganėtinai ilgas ir gali siekti virš 7 metų.
Šaldymo mašinos parinkimas
Apžvelgus periferinius komponentus galima pereiti prie šaldymo sistemos širdies - šaldymo mašinos. Jų paskirtis yra „gaminti šaltį" šaldymo sistemoje esantiems vartotojams, o tai galėtų būti:
- šaldymo kameros;
- prekybiniai šaldymo baldai parduotuvėse;
- skysčio atšaldymas įvairių staklių aušinimui.
Pastarosios šaldymo mašinos vadinamos skysčio atšaldytojais arba „čileriais". Pagrindinis bet kurios šaldymo mašinos komponentas yra šaldymo kompresorius - tai elektros variklis, tad kuo daugiau šis variklis dirbs, tuo greičiau išnaudos savo moto resursą.
Projektuojant šaldymo sistemos galią siūloma vertinti, kad vidutinis kompresoriaus veikimo laikas yra 18 valandų per parą. Tokia sistema turės optimalų tarnavimo laiką. Labai svarbu, kur bus montuojama šaldymo mašina - lauke ar patalpos viduje. Montuojant lauke įrenginys papildomai komplektuojamas su korpusu, apsaugančiu vidinius elementus nuo aplinkos poveikio. Tokios konstrukcijos įrenginys dar vadinamas kondensatorinė šaldymo mašina, nes viename korpuse yra kompaktiškai apjungta tiek šaltį gaminanti, tiek šilumą skleidžianti dalis.
Kondensatorinę šaldymo mašiną montuojant ant stogo reikia įvertinti įrenginio svorį, numatyti lengvą patekimą techniniams darbams atlikti. Taip pat svarbi yra montavimo vieta. Įrenginį geriau statyti šiaurinėje pastato pusėje, kur yra mažiau saulės spindulių, kas žymiai sumažins sąnaudas karštuoju metų periodu.
Pastato viduje montuojamos šaldymo mašinos vadinamos šaldymo centralėmis. Juose šilumą skleidžianti dalis taip pat yra išvedama į lauką, bet šaltį gaminantys kompresoriai montuojami specialioje patalpoje, vadinamoje kompresorinėje. Šaldymo centralės, lyginant su kondensatorinėmis šaldymo mašinomis, gali būti daug galingesnės, juose galima panaudoti į orą išmetamą šilumą. Verta paminėti, kad bet kuri šaldymo sistema išskiria šilumos kelis kartus daugiau, nei pagamina šalčio, tad, sumontavus šilumos atgavimo sistemą, galima panaudoti 30-70% išmetamos šilumos. Montuojant tokias sistemas reiktų tiksliai įvertinti, kam bus naudojama šiluma ir nepamiršti, kad žiemą šilumos kiekis bus mažesnis, o ir nuimama nuo šaldymo centralės šiluma turi būti naudojama nuolatos, kitaip tokios investicijos atsiperkamumas bus labai ilgas. Tad kiekvienas šaldymo centralės ar kondensatorinės šaldymo mašinos pasirinkimas turi savų pliusų ir minusų, o kad priimti teisingą sprendimą reikia turėti kuo pilnesnę informaciją apie projektą.
Pasirinkus šaldymo mašinos tipą pereikime prie jų komplektacijos. Vienas svarbiausių elementų yra šaldymo kompresorius. Jų kiekis šaldymo mašinoje turi lemiamą įtaką visam šaldymo sistemos darbui. Šiame žingsnyje yra svarbu atrasti aukso vidurį tarp jų kiekio ir šaldymo sistemos ilgaamžiškumo, nes vienas galingas kompresorius bus visuomet pigesnis nei du perpus mažesnio galingumo, bet kai sistemoje yra keli šalčio vartotojai, kurių vienas turi labai mažą šalčio poreikį dvigubai ar trigubai galingesnis kompresorius akimirksniu padengs šį poreikį.
Kiekvienas kompresoriaus pasileidimas yra didelė apkrova visoms jo judančioms dalims ir smarkiai didina motovalandas, nei tiesiog tolygus ir pastovus veikimas. Galima sudėti kiekvienam kompresoriui po dažnio keitiklį tolygiam jo pasileidimui, bet tai stipriai padidins projekto sąmatą. Racionaliau yra šaldymo mašinoje su keliais kompresoriais turėti vieną su dažnio keitikliu, kuris suveiks vienas būtent tada, kai bus nedidelė šalčio apkrova sistemai. Tad šis procesas yra tikrai labai kūrybiškas, būtent todėl geras šaldymo sistemos projektavimas užima laiko. Pradinėje investicijos stadijoje kartais būna sunku ryžtis sąmatos padidinimui nepastebint akivaizdžių privalumų čia ir dabar, bet reikia nepamiršti, kad šaldymo kompresoriaus gedimo atveju, o gedimas būtinai įvyks ir dažniausiai pačiu netinkamiausiu momentu, kai yra svarbi kiekviena diena, o šaldymo sistema prarado 50% galios, toks kompresorius kainuos tikrai daug. Keisti visos šaldymo mašinos neapsimokės, nes jos tarnauja 15 - 20 metų, priklausomai nuo techninės priežiūros. Tuo tarpu mažesnio galingumo šaldymo kompresorius stipriai neišbalansuos finansų ir jo tiekimo terminas bus trumpesnis.
Dabar galime apžvelgti ir pačių šaldymo kompresorių tipus. Apsistosime ties trimis populiariausias modeliais:
- spiraliniai;
- stūmokliniai;
- sraigtiniai.
Spiraliniai kompresoriai populiarūs nedidelės šaldymo galios sistemose dėl jų nedidelės kainos, bet jų negalima suremontuoti gedimo atveju. Stūmokliniai šaldymo kompresoriai yra patikimesni lyginant su spiraliniais, gali būti naudojami įvairaus galingumo šaldymo sistemose. Sraigtiniai šaldymo kompresoriai dėl savo konstrukcijos geriausiai tinka didelės galios šaldymo sistemoms.
Šaldymo įrangos valdymas
Visą šaldymo procesą valdo ir kontroliuoja elektroninė valdymo sistema. Valdymo sistemos būna įvairaus sudėtingumo ir lengvai pritaikomos įvairios galios šaldymo sistemoms. Apjungus visus šaldymo sistemos vartotojus į vieną tinklą atsiveria dar platesnės galimybės, padedančios optimizuoti visos šaldymo sistemos darbą, tai būtų ir kaip naktinis darbo režimas, energijos taupymas, atsižvelgiant į žiemos - vasaros kaitą, nuotolinė prieiga prie šaldymo sistemos, informacinių pranešimų apie sistemos darbą generavimas.
Visa tai žymiai sumažina apkrovą aptarnaujančiam personalui, nes sistema viską daro pati ir nereikalauja žmogaus kontrolės. Jos pagalba galima generuoti automatines ataskaitas apie temperatūras, kurių reikalauja maisto ir veterinarijos tarnybos. Galima formuoti temperatūrinius arba elektros sąnaudų grafikus ir stebėti, kur daugiausia prarandama šalčio, kuriose šaldymo patalpose dažniau yra praviros durys, gal verta sumontuoti duris su automatiniu uždarymu. Svarbiausia, kad visas šis funkcionalumas yra pasiekiamas standartinių ir masiškai gaminamų valdymo blokų, su kuriais šaldymo ūkius prižiūrinčios tarnybos yra gerai susipažinusios. Jų instrukcijos yra lengvai pasiekiamos ir gedimo atveju tokiai sistemai lengviau diagnozuoti gedimą, lyginant su programuojamos logikos valdikliais (PLC), kuriuose valdymo programą rašo programuotojas pagal šaldymo inžinieriaus sugalvotą valdymo logiką. Yra atvejų, kai be tokios valdymo sistemos negalima apsieiti, bet tuomet reikia pasirūpinti, kad visa techninė dokumentacija, programos kodas, loginės schemos ir diagramos būtų kuo aiškiau aprašytos, išaiškintos iki tokio lygio, kad jas galėtų suprasti ne tik programą sukūrę žmonės, bet ir šaldymo ūkį prižiūrinti tarnyba. Kitaip lieka didelė priklausomybė nuo vieno paslaugos tiekėjo.
Pabaigai reikėtų pasakyti, kad tikrai neverta taupyti projektavimo stadijoje. O neturint reikiamos patirties protingiausia būtų užsakyti šaldymo projekto ekspertizę. Projekto ekspertizė kainuos daug mažiau palyginus su klaidomis, nuo kurių jos gali apsaugoti. Ne mažiau svarbi ir atliktų darbų ekspertizė - kai trečia nesuinteresuota pusė apžiūri ir įvertina atliktus darbus. Termovizoriumi ir kitais prietaisais apžiūrėti ir įvertinti jautriausius sistemos taškus taip pat bus naudinga.
Algis Mačiukas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!